Savivaldybių tarybų rinkimuose tarp partijų geriausiai pasirodė Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), surinkę 16,05 proc. rinkėjų balsų. Antroji liko Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) – 13,24 proc., trečiojoje vietoje, gavusi 11,16 proc., atsidūrė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS). Partijas šių metų savivaldos rinkimuose aplenkė visuomeniniai rinkimų komitetai, kurie, bendrai sudėjus visų sąrašų gautus balsus, surinko 26,76 proc.
Paskutinės „Vilmorus“ apklausos duomenimis, tarp partijų populiariausi konservatoriai, už kuriuos Seimo rinkimuose balsuotų 18,9 proc. apklaustųjų, nuo jų nedaug atsilieka valstiečiai – 16,6 proc., tretieji – socialdemokratai, už juos balsuotų 4,9 proc. respondentų.
Visko dar gali nutikti
Spaudos konferencijos Valdovų rūmuose, skirtos savivaldos rinkimų rezultatų aptarimui, metu politologas Mažvydas Jastramskis sakė, kad iš šių rinkimų rezultatų galima prognozuoti kaip partijoms seksis bandant patekti į parlamentą.
„Iš savivaldos rinkimų neblogai sekasi prognozuoti valdžios partijų pasirodymą Seimo rinkimuose. Tos partijos dar šiek tiek pavažiuoja žemyn. Kiek jos gauna balsų (red. pastab. savivaldos rinkimuose), galima nuimti porą procentų ir pamatysi kiek gaus Seimo rinkimuose“, – kalbėjo M. Jastramskis.
Su kolegos nuomone nėra linkusi sutikti kita politologė, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorė Ainė Ramonaitė.
„Man žvelgiant į šių rinkimų rezultatus, susidaro įspūdis, kad vargu, ar bus galima daryti kažkokias aiškias išvadas ar išvesti kažkokias aiškias paraleles tarp savivaldos ir Seimo rinkimų“, – portalui tv3.lt teigė A. Ramonaitė.
Pašnekovės tvirtinimu, šiuose rinkimuose savo pozicijas išlaikė daugelis dabartinių merų, jų atstovaujamos partijos ar komitetai, ir tai buvo menkai susiję su nacionaliniu mastu vykusiais procesais ar partijų reitingais.
VU TSPMI daktarė, politologė Ieva Petronytė-Urbonavičienė pritaria, kad savivaldos rinkimų aiškiu artėjančių Seimo rinkimų pranašu laikyti nederėtų.
„Iki Seimo rinkimų yra geri metai ir per tą laiką gali visko įvykti“, – tvirtino politologė.
Visgi, pasak I. Petronytės-Urbonavičienės, tam tikras tendencijas įžvelgti galima. Pavyzdžiui, aiškėjančias rinkėjų nuotaikas.
„Aiškiausiai matoma, kad nepasitenkinimas partijomis yra labai didelis. Tą signalizuoja ir visuomeninių komitetų sėkmė. 2020 m. bus truputį nepastovus, migruojantis, šiek tiek nusivylęs ir nepatenkintas rinkėjas. Tai bus tam tikras iššūkis senosioms partijoms“, – svarstė pašnekovė.
Valstiečiai išliks
R. Karbauskis praėjusių metų liepos mėnesį LVŽS sąskrydžio metu žadėjo laimėti visus 2019 m. vyksiančius rinkimus. Jau dabar aišku, kad partijos lyderio noras neišsipildys – savivaldos rinkimuose valstiečiai nusileido ir konservatoriams, ir socialdemokratams.
Pasak A. Ramonaitės, jei lygintume šiuos savivaldos rinkimus su praėjusiais, tai valstiečiai savo pozicijas sustiprino.
„Tas atsiradimas kai kuriose savivaldybėse, kur išvis nebuvo jokių valstiečių kandidatų, manau, iš principo, rodo partijos įsitvirtinimą“, – kalbėjo A. Ramonaitė.
Politologės tvirtinimu, valstiečiai šiuose rinkimuose sustiprino savo pozicijas struktūros ir administracinių resursų prasme.
„Tai rodo, kad jie nėra vienkartinė partija, kuri vienais metais pasirodė gerai ir staiga praranda bet kokį populiarumą, kaip Tautos prisikėlimo partija. Čia truputį kita istorija“, – samprotavo A. Ramonaitė.
Pasak I. Petronytės-Urbonavičienės, šių savivaldos rinkimų rezultatai rodo, kad valstiečiams pavyko susikurti tam tikrą vis dar besiformuojančią rinkėjų bazę, kuri yra 2016 m. Seimo rinkimų sėkmės palikimas. Politologė pritarė, kad valstiečių rezultatas rodo, kad jie nėra ta partija, kuri po vienos Seimo kadencijos išnyks ir politinio žemėlapio.
„Tikrai ne, jie liks“, – įsitikinusi I. Petronytė-Urbonavičienė.
Tačiau, politologės nuomone, pasiektas rezultatas – 11,16 proc. rinkėjų balsų – rodo, kad 2020 m. Seimo rinkimai valstiečiams nebus tokie sėkmingi kaip 2016 m.
„Tais metais valstiečiai nušlavė visą Lietuvą savo banga. Savivaldos rinkimuose tai nepasikartojo. Jų rezultatas rodo, kad, bent jau regionų mastu, nusileidžiama ir Tėvynės sąjungai, ir socialdemokratams. Tai signalizuoja, kad Seimo rinkimuose nebegalime tikėtis visur einančios valstiečių bangos, tokios, kokios sulaukėme 2016 metais“, – kalbėjo I. Petronytė-Urbonavičienė.
Paluckas išėjo kaip nugalėtojas
Pagal paskutines visuomenės nuomonės apklausas, socialdemokratai būtų ant patekimo į Seimą ribos. Tačiau savivaldos rinkimai partijos pirmininką Gintautą Palucką ir socialdemokratų „viršūnėles“ nuteikia optimistiškai – jie surinko 13,24 proc. rinkėjų balsų ir tarp partijų liko antri, nusileidę tik konservatoriams.
Sėkmingą socialdemokratų pasirodymą savivaldos rinkimuose I. Petronytė-Urbonavičienė aiškina stipria šios politinės jėgos struktūra savivaldybėse.
„Dauguma socialdemokratų merų yra perrinkti. Tai vieną didžiausių narių skaičių turinti partija, su didžiule baze, socialdemokratai vieni iš nedaugelio, kurie labai aktyviai išnaudoja savo merus ir skyrius. G. Paluckas dažnai pabrėžia, kad nuolat tariamasi su partijos skyriais. Galbūt regionuose sustiprėjimas ir yra“, – kalbėjo politologė.
Tačiau pašnekovė abejoja ar tai galima laikyti partijos sustiprėjimu nacionaliniu mastu, veikiau – tai vis dar persitvarkymas, kurį, pasak politologės, socialdemokratai pradėjo 2016 m.
„Partija regionuose stipri ir reikšminga, tačiau atsargumą signalizuoja pasirodymas didžiuosiuose miestuose, kur ankstesniais metais pasisekdavo geriau. Kalbant apie 2020 metų rinkimus, jei neįvyks daug nepalankių įvykių, galima kalbėti, kad Seime socialdemokratų frakcija išliks. Bet tas pralaimėjimas konkurencinėje kovoje didžiuosiuose miestuose akivaizdžiai rodo, kad partija turi kur stiprėti ir stiprintis“, – samprotavo I. Petronytė-Urbonavičienė.
Rinkimų rezultatai, politologės nuomone, rodo, kad socialdemokratų skyrybų laimėtojais tapo G. Palucko šalininkai, o Gedimino Kirkilo vadovaujamai Lietuvos socialdemokratų darbo partijai (LSDDP) šviečiasi liūdnos perspektyvos.
„Iš šių rezultatų matosi, kad socialdemokratų darbo partija neturi tokios bazės savivaldybėse ir regionuose. Panašu, kad patekimas į Seimą, bent jau pagal dabartinę situaciją ir tendencijas, labai abejotinas yra. Nebent vienmandatėse apygardose bus išrinkti tie „senieji vilkai“. Partija didesnių šansų neturi“, – G. Kirkilo vadovaujamos partijos galimybes artėjančiuose Seimo rinkimuose vertino I. Petronytė-Urbonavičienė.
Liberalų mirties nuojauta
Po savivaldybės rinkimų Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio (LRLS) pirmininkas Eugenijus Gentvilas džiaugėsi gerais rezultatais ir tildė kritikus, kurie jau laidojo partiją.
Politologė I. Petronytė-Urbonavičienė nebuvo tokia optimistiška dėl liberalų ateities kaip jų lyderis. Pasak pašnekovės, prieš korupcijos skandalą išaugęs liberalų populiarumas vis dar leidžia gauti apie 5 proc. balsų. Tačiau, nors 2016 metais liberalus laidoti buvo dar anksti, kituose Seimo rinkimuose, I. Petronytės-Urbonavičienės nuomone, didelių aukštumų tikėtis sunku.
„Juos paliko R. Šimašius ir V. Grubliauskas, tad Vilnius ir Klaipėda atkrenta, išėjo vienas žymiausių veidų – Aušrinė Armonaitė. Tas nuolatinis asmenybių praradimas ir, iš esmės, tam tikras persitvarkymas neleidžia 2020 metais tikėtis didesnio proveržio ar skambių pergalių. Ką dabar jie gauna, tai iš senesnių savo pasiekimų“, – mano I. Petronytė-Urbonavičienė.
R. Šimašius ir A. Armonaitė planuoja kurti naują liberalų partiją ir ši konkurencija Liberalų sąjūdžiui gali būti lemtinga kovoje dėl patekimo į Seimą, svarsto I. Petronytė-Urbonavičienė. Pasak jos, pagal šių savivaldos rinkimų rezultatus ir visuomenės nuomonių apklausas matyti, kad 2020 m. Seimo rinkimuose pagrindinė kova vyks tarp konservatorių, valstiečių ir socialdemokratų, o į ją įsiterpti gali ir Darbo partija, kurios neblogas pasirodymas Vilniaus mieste rodo galimą šios politinės jėgos sugrįžimą į nacionalinę politiką.
Kiti Seimo rinkimai numatomi 2020 m. spalio 11 d.
