Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
Lietuva niekada nebus pasaulio lydere. Bet kad uodegoj vilktusi, irgi nesinori. Taigi, krutekim.
Sutinku. Beveik.
Gerbiama EP nare, kaip visada turi nauju minciu, ideju.Skaiciau Ramonaites straipsni ir sutinku su daugeliu Jos teiginiu.O p. Andrikienes straipsnis dar dave peno apmastymams,kas laukia musu mazos salies.Musuose sakoma, kad perdaug turime studentu, bet juk gyvenome laiku, kai melzejos, traktoristai"valde" valstybe.Be mokslo, nauju ideju, patriotzmo ir dvasingumo toli nenueisime.
Valio musu Laimai Valio, Pati sauniausia politike Lietuvoje
Labai pritariu minčiai,kad pradėti ugdyti kūrybiškumą, lavinti vaizduotę reikia nuo vaikų darželio. Kaip teigia psichologinės tarnybos,septyni iš dešimties mūsų šalies vaikų patiria patyčias. Pirmiausia patyčių ir smurto aukomis dažnai tampa gabūs, protingi, jautrios sielos vaikai. Vaikus žeidžia ir nuomonė apie socialinę būklę, galimybę įsigyti prestižinių daiktų, tėvų darbą. Su patyčiomis vaikai susiduria jau vaikų darželyje. Tai visų amžiaus grupių problema, dažna ir tarp suaugusiųjų, tik jie sugalovoja rafinuotesnes formas. Vaikui būtina paaiškinti,kad tas, kuris jį skriaudžia, greičiausia pats yra patyręs bėdų ir taip stengiasi išlieti pyktį ant silpnesnio.Tokiems vaikams ir reikia skirti ypač didelį dėmesį: skirti jam svarbesnes užduotis, atsakingesnius darbus, kurie padėtų atskleisti jo gabumus, kūrybiškumą, įgyti daugiau pasitikėjimo savimi.Bet visa tai padaryti turi mūsų valstybės visuomenės žmonės, nes tik taip galima tikėtis sėkmės ateityje.
Savo straipsnyje A.Ramonaitė teigia "O sėkmė lydės tuos, kurie neslopins, o vystys savo kūrybiškumą. Tai galioja kalbant ir apie atskirus asmenis, ir apie visuomenę, taip pat ir atskiras valstybes. Naujasis elitas bus ne salonų ir barų liūtai ir liūtės, o „vadinamoji kūrybinė klasė, t.y. tie žmonės, kurie kuria naujas idėjas bei formas. Ne reprodukuoja tai, kas jau yra sukurta, o kuria visiškai naujas formas: inžinieriai, dizaineriai, mokslininkai, visi tie, kurie turi vaizduotę ir sugeba kurti".Visiškai sutinku su šiomis mintimis, tai ir turėtų būti mūsų universitetų misija, padėti atsiskleisti kuriantiems naujas įdėjas, formas jauniems žmonėms, išlavinti kūrybiškumą, gebėjimą savarankiškai mąstyti,o analizuoti ir realizuoti naujas idėjas,technologijas praktikoje, daryti išvadas, kritiškai vertinti, ieškoti įvairių problemos sprendimo būdų,turėtų aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą įjijęs specialistas, o šių aukštąjį išsilavinimą įgijusių ( tiek universitetinį, tiek neuniversitetinį )specialistų pagalbininkais, t.y dirbti komandoje, galėtų būti profesinio rengimo centruose parengti specialistai. Štai tokią matyčiau Lietuvos aukštojo mokslo reformos viziją.
Lietuvoje Žinių gamybos ir nacionalinės Žinių bazės politiką formuoja Švietimo ir mokslo ministerija, inovacijų politiką – Ūkio ministerija, tačiau tiek šios studijos, tiek kitų darbų rezultatai rodo, kad pastaruosius 16 metų Lietuvos Žinių ir technologiniai absorbciniai pajėgumai mažėja, o ne didėja. Į vertinus esamą Lietuvos ū kio ir MTEP padėtį , žmogiškuosius
išteklius ir jų ruošimo bei pajėgumų kitimo tendencijas, galima daryti išvadą , kad Lietuvos ūkio pajėgumai pasinaudoti tiek šalies, tiek pasauliniais Žinių ir technologiniais pasiekimais yra menki.
Esminė problema yra ne investicij ų tr ū kumas, ne finansin ė parama į mon ė ms, bet žemas mokslo bei verslo visuomenė je akumuliuot ų šiuolaikinių Žinių lygis bei įsisavintų Žinių siaurumas. Iš č ia – klaidinga ir pastaruoju metu akivaizdžiai žalinga valstybės ateičiai Švietimo ir mokslo ministerijos Mokslo ir technologij ų departamento politika, kuria siekiama proteguoti
siauros nišos sektorius,"
išteklius ir jų ruošimo bei pajėgumų kitimo tendencijas, galima daryti išvadą , kad Lietuvos ūkio pajėgumai pasinaudoti tiek šalies, tiek pasauliniais Žinių ir technologiniais pasiekimais yra menki.
Esminė problema yra ne investicij ų tr ū kumas, ne finansin ė parama į mon ė ms, bet žemas mokslo bei verslo visuomenė je akumuliuot ų šiuolaikinių Žinių lygis bei įsisavintų Žinių siaurumas. Iš č ia – klaidinga ir pastaruoju metu akivaizdžiai žalinga valstybės ateičiai Švietimo ir mokslo ministerijos Mokslo ir technologij ų departamento politika, kuria siekiama proteguoti
siauros nišos sektorius,"
Dar musu karta gyvens prie komunizmo!
Kūrybiškumas +savanaudiškumas. Žmonijos prigimtinės savybės (pagal Kao). -----------Jeigu ji tikroji Sofija - tai nuostabi. ----------Bet. Paklauslauskim jos: ar ji suvokia, kas pasauliui yra antreprenerystė. Ir lietuviui, pirmiausia europarlamentarui? --------------Sofija 2007-06-02 22:03:13
Kurybiskumas visada buvo progreso variklis , tai kam cia dar isradinet dvirati .
Valio musu Laimai Valio, Pati sauniausia politike Lietuvoje
REKLAMA
REKLAMA
Laima Andrikienė: Kaip Lietuvai tapti pasaulio lydere?