Ir dauguma Seimo narių, ir savivaldybių atstovai pasisako už tai, jog merą rinktų ne savivaldybės taryba, o patys gyventojai. Tai esą padidintų savivaldybių savarankiškumą, atsakingumą, paskatintų rinkėjų aktyvumą, padėtų išsirinkti tokį merą, kuris geriausiai atstovautų žmonių, o ne partijų interesams. Tuo tarpu politologė Ainė Ramonaitė vertindama tiesioginių merų rinkimų galimybę mato didesnę grėsmę, nei naudą.
Galimos manipuliacijos rinkėjais
A. Ramonaitė teigia, jog jau pati tiesioginių merų rinkimų iniciatyva labai kvepia populizmu. Kai kurios partijos nori susikrauti dividendų vien paremdamos šią idėją: mat tai patiks visuomenei, be to, bus galima girtis neva prisidėjus prie demokratijos stiprinimo.
Tačiau deklaracija, jog tiesioginių merų rinkimų nori visuomenė, kelia abejonių. Politologė čia įžvelgia nelabai gražias manipuliacijas ir mano, jog nereikėtų tapatinti vienos apklausos duomenų su viešąja nuomone, nes tai kur kas sudėtingesnis reiškinys. Kol kas šiuo klausimu nebuvo didelių diskusijų, o jei būtų aiškiai įvardinti visi pliusai ir minusai, vargu ar visuomenės palaikymas būtų toks jau didelis.
A. Ramonaitė atkreipia dėmesį, jog merą renkant tiesiogiai, nebeliks tam tikrų ribojančių institucijų – tarybos, partijos, todėl rinkimai gali pavirsti populistine kampanija, o rinkėjais bus manipuliuojama.
Neišspręstas valdžios padalinimo klausimas
Politologė pažymi, jog situacija ypač kebli taptų, jei tiesioginiai rinkimai būtų įvesti palikus merams dabartines galias, nes atsakomybė prieš rinkėjus būtų didelė, o galimybių kažką padaryti mažai. Todėl tokia sistema skatintų dar didesnį žmonių nusivylimą.
Tačiau padidinus mero galias svarbu užtikrinti, kad valdžia nebus piktnaudžiaujama: gerai, jeigu daugiau galių turės geras meras, o jeigu blogas?
Taip pat neaišku, koks būtų santykis tarp mero ir savivaldybės tarybos. Kadangi tiesiogiai renkamas meras gali atstovauti vienai partijai, o tarybos daugumą sudaryti kitos partijos atstovai, tarp jų užkoduotas konfliktas.
Nauda ne žmonėms, o dabartiniams merams
Kaip teigia A. Ramonaitė, tiesioginiai merų rinkimai labiausiai naudingi bus dabartiniams merams. Jie jau gerai įsitvirtinę, todėl turės didesnes galimybes toliau stiprinti savo pozicijas. Be to, kadangi merus rinks ne taryba, o žmonės, nebereikės sukti galvos kaip suformuoti koalicijas, kurios juos paremtų.
Pasisakant už tiesioginius merų rinkimus neretai pabrėžiama, kad tai padės priartinti valdžią prie žmonių. Tačiau, anot politologės, tai yra iliuzija. Savivaldos nutolimas nuo žmonių Lietuvoje iš tiesų didelė problema. Bet tam, kad žmonės iš tikro galėtų dalyvauti valdyme, reikėtų įvesti ne tiesioginius merų, o seniūnų rinkimus. Tuomet akivaizdesnė būtų ir valdžios atsakomybė rinkėjams.
Palaikančių idėją netrūksta
Nors tiesioginių merų rinkimų nauda abejotina, o į daug klausimų dar neatsakyta, šią idėją remia tiek dauguma Seimo narių, tiek savivaldybių atstovai.
Lietuvos savivaldybių asociacija, atstovaujanti bendriesiems visų Lietuvos savivaldybių interesams, dar prieš pusantrų metų pareiškė, jog pritaria tiesioginiams merų rinkimams ir siekia, kad sprendimas būtų priimtas kuo greičiau.
Prieš keletą metų už tiesioginius merų rinkimus aktyviai pasisakė ir Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas, nes “tokiu būdu išrinktas meras bus to rajono šeimininkas, o ir žmonės žinos, ką išrinko”.
Už tiesiogiai renkamą merą, turintį dideles galias, yra ir liberaldemokratai. Anot Marijampolės mero liberaldemokrato Rolando Jonikaičio, “tiesioginiai rinkimai labiau įpareigotų jausti atsakomybę prieš žmones, kurie už jį balsavo, tačiau tokiu atveju svarbu, kad būtų sudarytos sąlygos savo pareigas vykdyti tvirtai ir atsakingai, nebūti butaforiniu meru”.
Praėjusią vasarą Seimas balsavo už Konstitucijos pataisas, numatančias tiesioginius merų rinkimus. Už tai pasisakė net 100 Seimo narių iš 114 dalyvavusių balsavime. Konstitucijos pataisos įsigalioja tik tuomet, kai už jas balsuojama du kartus su ne mažesne kaip trijų mėnesių pertrauka.
Tačiau dabar Seimo nariai nesutaria, ar meras turėtų būti tiesiogiai renkamos tarybos pirmininkas su ribotais įgaliojimais ar atskira vykdomoji institucija su didesniais, todėl antras balsavimas, po kurio Konstitucijos pataisos įsigaliotų, vis atidėliojamas.
Vitalija Kurlianskienė
