„Jeigu mes iki šiol turėjome ir labai nestabilią partinę sistemą, ir labai daug partijų parlamente, tai dabar, tikėtina, turėsime dar nestabilesnę ir dar daugiau partijų parlamente“, – BNS sakė ji.
Pasak politologės, tai lemia ir partijų reitingai, kuomet daugiau kaip šešios partijos balansuoja tarp 2,5 ir 5 proc. visuomenės palaikymo. Be to, žemesnė kartelė gali paskatinti rinkėjus, iki šiol besirinkusius didesnes, į parlamentą patekti galinčias partijas, atiduoti balsą už mažąsias partijas, kas dar labiau padidintų fragmentaciją.
Pataisa priimta valdančiųjų „valstiečių“, „socialdarbiečių“, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos narių bei frakcijos „Lietuvos gerovei“ atstovų balsais. Ją palaikė ir keli Seimo narių mišrios grupės atstovai.
Opoziciniai konservatoriai, liberalai, socialdemokratai balsavime nedalyvavo.
Vis dėlto A. Ramonaitė sako, kad būtent esami valdantieji gali būti tarp tų, iš kurių šios pataisos galėtų atimti mandatų.
„Jeigu „valstiečiai“ ir taip pereitų buvusią 5 proc. kartelę, tada jiems ši reforma patiems išeis ne į naudą, nes jiems sumažės mandatų: anksčiau didesnės partijos gaudavo jų truputėlį daugiau. Jie patys praloš mandatų, Lenkų rinkimų akcija irgi gali vieną mandatą prarasti dėl tos reformos – kažin, ar jie patys tai suvokia, o, pavyzdžiui, Socialdemokratų darbo partija, jeigu ji neperžengs net ir trijų procentų barjero, gali baigtis taip, kad valdantiesiems išeis ta reforma visiškai ne į naudą“, – sakė ji.
Aukštesnė kartelė taip pat buvo paskata pačioms partijoms jungtis ar bent labiau nesiskaidyti, rimčiau pasiruošti rinkimams. Dabar, kai pergalė atrodys lengviau pasiekiama, pasak politologės, gali dar labiau sustiprėti pagundos kurti naujas partijas, skilti ar persivadinti.
„Visuomenė vargu, ar bus labai patenkinta tokiais pokyčiais, nes ir taip žmonės skundžiasi, kad per daug tų partijų, pavadinimai panašūs, neįmanoma susigaudyti“, – kalbėjo ji.
A. Ramonaitė taip pat atkreipė dėmesį, kad partijos, besitikinčios gauti vos kelis mandatus, tikėtina, nesistengs ir kurti nuodugnių programų ar kelti sau ambicingų politinių tikslų.
„Vargu, ar ji (partija–BNS) net ir mąstys apie kažkokią programą, tai, kad reikės valdyti valstybę. Ar ji mąstys tik apie tai, kiek čia prasmuks pro tą kartelę: du žmonės ar trys žmonės – toks oportunistiškas veikimas nusimato“, – sakė profesorė.
Ji sako besitikinti, jog savo veto teise dėl šio sprendimo pasinaudos prezidentas Gitanas Nausėda.
„Čia išbandymas pačiam prezidentui ir būtų labai keista, jeigu nevetuotų. Tada irgi būtų galima įtarti, kokie interesai po tuo yra“, – sakė A. Ramonaitė.
Pasak jos, veto atveju, valdantiesiems reikėtų labai susitelkti norint jį atmesti: „būtų įmanoma, bet būtų gerokai sunkiau tą veto įveikti“.
Teoriškai, pasak A. Ramonaitės, toks kartelės mažinimas būtų naudingas tuo atveju, jeigu Lietuvoje būtų visuomenės grupių, neatstovaujamų parlamente, tačiau tokių politinių jėgų tarp tų, kurios šiuo metu balansuoja ant patekimo į Seimą ribos, nėra.
Balsavime antradienį registravosi minimalus priėmimui reikalingas parlamentarų skaičius – 71.
Už Seimo rinkimų pataisą balsavo 60 Seimo narių, prieš buvo vienas, susilaikė aštuoni parlamentarai.
Opozicijos atstovai prašys prezidentą Gitaną Nausėdą vetuoti pataisas, valdančiųjų „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis sako, jog priimtomis pataisomis „padidintas demokratijos laipsnis Lietuvoje“.
