Kitų metų biudžetas turėtų būti patvirtintas jau rytoj, tačiau valdžia dėstytojus stato į vietą – algos negali didėti tokiais tempais, pinigų laukia ir medikai, ir pensininkai.
Žinoma profesorė Ainė Ramonaitė užduoda toną aukštojo mokslo laidotuvių litanijai. Ne į paskaitas, o į tokią niūrią ceremoniją šįryt susirinko būrys Vilniaus universiteto mokslininkų.
Aukštojo mokslo laidotuvės?
Esą kai jauni mokslo daktarai uždirba vos 500, o docentai – 700 eurų, kitaip nei aukštojo mokslo laidotuvėmis to nepavadinsi.
Mokslininkų algos po krizės įšaldytos jau beveik dešimtmetį, pagal jų dydį Lietuva velkasi Europos Sąjungos uodegoje.
Estijai pertvarkius savo švietimo sistemą, profesoriai ten uždirba 2500 eurų, o jauni mokslininkai – apie tūkstantį. Lietuvos dėstytojai tvirtina negalintys išgyventi iš vienos algos, tad apsikrauna papildomais darbais, o tada kenčia studijų kokybė. Taip užburtas ratas ir sukasi.
Dėstytojai ragina nieko nelaukti ir algas ženkliai didinti jau kitąmet. Būtent rytoj Seime bus tvirtinamas kitų metų biudžetas ir kol kas dėstytojų algoms didinti jame numatyti 22 milijonai eurų.
Mokslininkai: tai vis tiek per mažai
Tai reiškia, kad atlyginimai jiems turėtų augti iki penktadalio, t.y., apie šimtą eurų. Mokslininkai sako, kad tai vis tiek per mažai, situaciją reikia taisyti iš esmės. Ministrė atrėžia, kad pirmiausia reikia reformuoti aukštąjį mokslą, nešvaistyti lėšų pastatų išlaikymui ir apskritai dėstytojų algas esą nustato ne Vyriausybė, o patys universitetai.
Pasak rektoriaus, dėstytojų algoms skiriama tiek, kiek numato tarptautiniai standartai. Ministrė atrėžia, kad per vienus metus dvigubai pakelti algų neįmanoma. Ekspertai primena, kad biudžetas, nors ir pagaliau perteklinis – ne guminis.
Mokslininkai tvirtina, kad, jeigu valdžia nesuras papildomų dešimčių milijonų, jie bus priversti emigruoti, o mokslo kokybė dar labiau degraduos.
Išsamiau žiūrėkite TV3 reportaže:
