Komentarai ir analizė

Visi, kurie nerimauja dėl buvusio KGB režimo Rusijoje, turėtų būti dėkingi Kinijos komunistų partijai. Buvusios pavergtos tautos ir jų draugai sprendimus priimantiems asmenims Vakarų sostinėse daugelį metų bando paaiškinti, kad geopolitika grįžo (ir niekada iš tikrųjų nebuvo išnykusi). Kremlius turi savo interesus. Mes turime savo. Turime valdyti tą konfliktą ir užkirsti kelią jo eskalavimui, tačiau nėra prasmės apsimesti, kad jo nėra.

Nuo pirmadienio Lietuvoje į kirpyklas plūsta moterys ir vyrai, vaikai nužygiavo į darželius, o vakare senjorai jau gali eiti ir į bažnyčią. Ar iš tiesų laikas sušvelninti karantino sąlygas? Apie tai kalbėjome su medicinos mokslų daktaru, profesoriumi Vytautu Usoniu. Laba diena. Pirmadienį atlaisvėjo karantinas. Vaikai kai kurie pradėjo eiti į mokyklas, senjorai jau laukia vakarinių mišių, moterys, matyt, suskubo į grožio salonus.

Sapnas baigėsi. Du dešimtmečius buvo įprasta galvoti, kad Kinijos ekonominis pakilimas jokios politinės kainos neturės. Iš tikrųjų buvo aiškinama, kad klestėjimas atneš demokratiją. Pandemija aiškiai parodė, kad klydome. Visų pirma, koronaviruso sukeltos mirtys ir žala tiesiogiai kyla iš apgaulės ir bauginimo, kurie yra Kinijos komunistų partijos vizitinė kortelė.

Pastarąjį mėnesį daugelio namai virto biurais. Skaitmeninės technologijos leido nesunkiai perkelti nemažą dalį darbų ir virtualius susitikimus į namų aplinką. Vieni prie šio pokyčio jau beveik įpratome, kitiems vis dar tenka ieškoti produktyvios veiklos recepto. Skaičiuojama, kad norint išsiugdyti bet kokį naują įprotį, tam vidutiniškai reikia skirti 62 dienas.

Lietuvoje prasidėjo antras karantino priemonių švelninimo etapas. Pats karantinas trunka jau antrą mėnesį, bet verslo atstovai teigia vis dar nesulaukiantys Vyriausybės žadėtos finansinės paramos. Kokie gali būti delsimo paremti verslą ekonominiai padariniai ir kas už juos turės prisiimti atsakomybę?  Apie tai TV3 studijoje kalbėjosi žurnalistas Vladimiras Laučius ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis.

Esu jau ne kartą išsakęs savo nuomonę, kad (ir šiais metais) pagrindiniu kokybiniu kriterijumi priimant į aukštąsias mokyklas turėtų išlikti valstybinių brandos egzaminų (VBE) rezultatai. Mano nuomone, yra mažiausiai dvi labai svarios priežastys, kodėl reikalingi valstybiniai brandos egzaminai stojant į aukštąsias mokyklas. Dvi priežastys Pirmoji – jau ne vienerius metus šalies mastu matome didžiulį neatitikimą tarp valstybinių brandos egzaminų įvertinimų ir metinių pažymių.

Kovo 26 d. ES institucijų ir valstybių vadovai sprendė, kaip kartu reaguoti į COVID-19 pandemiją. Sutarė, kad tam reikia „skubaus, greito ir visapusiško veikimo ES, valstybių, regionų ir vietiniuose lygmenyse“, ir ... nesugebėję susitarti dėl ekonomikos gaivinimo priemonių pavedė euro zonos šalių finansų ministrams per dvi savaites rasti sprendimą.  Tiesa, nebūtų tikslu sakyti, kad visiškai nieko nenusprendė.

Deklaruodami pajamas lietuviai turi galimybę susigrąžinti iki 300 eurų per metus, tačiau jos pilnai neišnaudoja. „Swedbank“ Finansų instituto skaičiavimais, reali vidutinė gyventojų susigrąžinama lėšų dalis siekia kiek daugiau nei pusę šios sumos – apie 166 eurus. Šiandieninės aplinkybės mus verčia naujai persvarstyti savo finansinius įpročius – vienu iš jų gali tapti kruopštesnis deklaracijų pildymas, o kitu susigrąžintų lėšų panaudojimas tinkamiausiu būdu.

Jei praeitą savaitę vylėmės, kad padėtis dėl užsikrėtimų korona jau stabilizavosi, šį savaitgalį vėl padaugėjus užsikrėtusiųjų skaičiui optimizmas išsisklaidė. Ar ne per anksti sušvelnintas karantinas ir ko galim dar tikėtis Lietuvoje? Apie tai TV3 studijoje kalbėjo žurnalistė Jolanta Svirnelytė ir Ispanijoje gyvenantis gydytojas Mindaugas Gudelis.

Koronaviruso plitimas Europoje slopsta, kasdien užsikrečia ir miršta vis mažiau žmonių, blogiausias pandemijos etapas jau turbūt praeityje. Tačiau ekonomines jos pasekmes dar tik pradedame jausti. Ir ne mažiausia visų europiečių bėda bus tai, kad nemažai Europos valstybių yra nepajėgios tas pasekmes iškuopti savarankiškai.

Jei praeitą savaitę vylėmės, kad padėtis dėl koronaviruso jau stabilizavosi, šį savaitgalį vėl padaugėjus užsikrėtusiųjų skaičiui, optimizmas išsisklaidė. Ar ne per anksti sušvelnintas karantinas ir ko galime tikėtis Lietuvoje, remiantis Ispanijos patirtimi, klausiame ten gyvenančio gydytojo Mindaugo Gudelio. Laba diena, tikėjomės, kad situacija pas mus Lietuvoje stabilizavosi, tačiau savaitgalį ūgtelėję skaičiai dėl nustatyto koronaviruso parodė, kad toli gražu ne.

WTI rūšies naftos kaina šiąnakt krito 21 proc. iki 14,47 JAV dolerių už barelį ir beveik dvigubai pigiau kainuoja nei mums aktuali BRENT rūšies nafta, kuri tuo pat metu kainavo 27,37 JAV dolerių už barelį. Tai didžiausias skirtumas tarp savo charakteristikomis panašių naftos rūšių ir rodo didžiules problemas šioje rinkoje naftą išgaunančioms šalims. Taip pat tai rodo, kad dirbtiniai susitarimai negali atsverti rinkos tendencijų, kai pasaulis yra krizėje.

Tai, kad Vladimiro Putino režimas yra įpratęs „sveikinti” Lietuvą mūsų šaliai svarbių švenčių ir atmintinų dienų proga, ko gero, žinome jau seniai. Iki šiol dažniausiai šie „sveikinimai” buvo siunčiami iš Rusijos atvykstančių aršiausių Kremliaus politikos rėmėjų koncertų ar kitų scenos pasirodymų Lietuvos miestuose būdu. Ir būtent minėtų švenčių arba atmintinų datų išvakarėse.

Darbo rinka ir Lietuvoje, ir visame pasaulyje susiduria su neeiliniais pokyčiais. COVID-19 pandemija ir kovo 16 d. mūsų šalyje įvestas karantinas labai greitai paveikė darbdavių elgseną. Vieni iš karto ėmė atleidinėti darbuotojus, kiti ieško būdų prisitaikyti ir tęsią darbuotojų paiešką. Personalo samda taip pat transformavosi ir kelia iki šiol nepažintų iššūkių.

Seimo rinkimų kampanija prasidėjo toliau tęsiantis karantinui. Kaip ir kodėl kinta visuomenės vertinimai bei nuotaikos? Ar Lietuvos ir kaimyninių valstybių vadovai gali pasigirti augančiu pasitikėjimu? Apie tai kalbamės su bendrovės „Baltijos tyrimai” vadove Rasa Ališauskiene.

Vyriausybė apsisprendė dėl karantino švelninimo verslui – jau nuo ketvirtadienio bus švelninami draudimai, todėl ekonominis variklis pamažu bus gaivinamas. Kam sušvelninti draudimai dirbti ir kokios paslaugos mums jau netrukus bus pasiekiamos, kalbėjome su premjero patarėju Luku Savicku.

Velykų laikotarpis buvo laikomas kone lemtingu Lietuvai kovoje su koronavirusu. Antradienį ministerija informavo, kad yra matomos pozityvios permainos – kalbama apie mažėjantį naujų COVID-19 infekcijos atvejų skaičių. Ką praėjusios kelios dienos iš tiesų lėmė, kokios naujausios žinios apie infekcijos ypatumus, atsparumą ir vaistus? Apie tai kalbėjome su gydytoju profesoriumi Sauliumi Čaplinsku.

Pasaulio ekonomikai susiduriant su seniai nematytu iššūkiu, turbūt pirmą kartą istorijoje žmonija visiškai atsisako toleruoti nereikalingas mirtis ir sutinka uždaryti viešąjį gyvenimą taip paaukodama ištisus ūkio sektorius, tikina „Swedbank“ vyresnysis ekonomistas Vytenis Šimkus. Ispaniško maro metu buvo užsidarę atskiri miestai, bet ne ištisos valstybės ir tikrai ne visas pasaulis.

Kaip žmogui, taip ir visai visuomenei, krizės kerta per silpnąsias vietas. Mums geriausiai pažįstama, nes skersai išilgai išnagrinėta – finansų krizė – atskleidė silpnąsias to meto finansų sistemos vietas: neatsakingą skolinimą ir skolinimąsi, skatinimo politiką. Pamokos buvo išmoktos ir situacija smarkiai pasikeitė. Finansų grandies veikėjai, visų pirma, komerciniai bankai ir juos reguliuojantys centriniai bankai pakeitė savo elgesį.

Per pasaulį vilnija žinia, kad koronaviruso pandemija lemia skyrybų bumą, o skyrybų advokatai neatsigina klientų. Kol kas tiksliai neaišku, ar tai tiesiogiai koreliuojantys reiškiniai, tačiau tenka pripažinti, kad socialinė izoliacija nuo sociumo, krizės aplinkybės ir stiprios, ypač – ilgai kauptos emocijos gali žmones paskatinti žengti tokį žingsnį.

Karantinas šiais metais pakeitė daugelio žmonių gyvenimus, taip pat šiemet kitokios bus ir Šv. Velykos. Ne išimtis ir kitoks bažnyčios gyvenimas, kai mišios ir kiti masiniai susirinkimai atšaukti. Penktadienį naujienų portalo tv3.lt studijoje kunigas egzorcistas Arnoldas Valkauskas apie Velykų šventimą ir pranašiškus apokaliptinius ženklus. Savaitė prieš Velykas – ypatinga savaitė. Paprastai žmonės eidavo į bažnyčias pasimelsti, o dabar to negali, nes yra priversti būti namuose.

Jau aštuntus metus iš eilės Jungtinės Tautos (JT), minint tarptautinės laimės dieną, skelbia „Pasaulio laimės ataskaitą“, kurioje šalys yra rikiuojamos pagal nacionalinį laimės lygį šalyje. Šiemet Lietuva vėl pademonstravo progresą ir pakilo į 41-ą vietą, vis dar gerokai lenkdama Baltijos kaimynes. Nuo 2013 metų Lietuva į viršų pašoko net per trisdešimt pozicijų, teigia „Swedbank“ ekonomistė Greta Ilekytė. Laimės ataskaita šiemet buvo išleista, atrodo, pačiu netinkamiausiu laiku.

Kilus koronaviruso pandemijai pasaulyje, o Lietuvoje išaugus šio viruso susirgimų skaičiui, ministerijos atstovai ramino, kad Lietuva yra pasirengusi atremti visas iškilusias blogybes. Visgi, kiek vėliau išryškėjo, kad tyrimams atlikti trūksta ne tik reagentų, bet ir apsauginių priemonių medikams. Kokias komunikacines klaidas darė valdžios atstovai, įvertino Viešųjų ryšių specialistas Mykolas Katkus.

Seimas priėmė ryšių reguliavimo įstatymo pataisas, kurios, trumpai tariant, leidžia sekti piliečius, paskelbus valstybinio lygio ekstremalią situaciją arba teritorijų karantiną. Priemonė aiškinama tuo, kad žmonės pažeidinėja karantino nurodymus ir nesilaiko saviizoliacijos. Todėl vykdydamos sekimą atitinkamos institucijos skelbia, kad taip būtų užtikrinami visuomenės saugumas ir gerovė.

Artėjantį ilgąjį Velykų savaitgalį valdžia uždraudė vykti į kitas savivaldybes, o prie įvažiavimų į miestus išsirikiuos šimtai policininkų. Apie naujausias detales ir įvestą tvarką kalbame su Policijos generaliniu komisaru Renatu Požėla. Sveiki, komisare. Tai kaip mes galėsime keliauti ar nekeliauti per Velykas ir nuo kada tie ribojimai įsigalioja? Laba diena, tai apribojimai keliauti ar judėjimo apribojimai įsigalioja nuo šio penktadienio 20 valandos.

Siaučiant koronavirusui šalyje, Lietuvos emocinio klimato atliktas tyrimas rodo dramatiškai pablogėjusią žmonių emocinę būseną. Kaip ir kodėl karantinas veikia psichologinį klimatą, ką galėjome daryti kitaip ir kokie bus dabartinės būklės padariniai, kalbėjome su psichiatru Linu Slušniu.

Pamenu, kaip mama beveik sausakimšame bare praktiškai paslapčiomis man perdavė respiratorių dar iki koronavirusą paskelbiant pandemija. Juokiausi ir raminau ją, kad jis nepasieks Lietuvos, kad tai menkniekis, kad Azija jau suvaldė SARS daugiau nei prieš dešimtmetį.  Vis tik ji liepė man turėti respiratorių, nes vėliau gali paprasčiausiai nepavykti jų gauti.

Tiesą sakant, sergamumo pikas gali būti ir balandį, ir gegužę, bet gali būti ir spalį arba kitą gegužę. O didžiausia tikimybė, kad mes iš viso ne į kalną kopsime ir nuo jo nusileisime, o važinėsime amerikietiškais kalneliais, tik nežinia, kokio aukščio jie bus.  Labai nepavydžiu savo kolegoms iš Vilniaus universiteto, kurie, turėdami daryti viruso plitimo prognozes, yra atsidūrę dar blogesnėje situacijoje nei kiti mano kolegos, kai jų paprašo pasakyti, koks bus oras kitą vasarą.

Prasidedant ketvirtajai karantino savaitei, būtina pradėti svarstyti kada ir kurie verslai galėtų pradėti grįžti į normalias veiklos vėžes. Šis procesas gali prasidėti jau visai greitai, tačiau svarbius namų darbus turi atlikti ir gyventojai, ir įmonės, ir valdžios institucijos, pranešime žiniasklaidai rašo „Swedbank“ vyr. ekonomistas Nerijus Mačiulis. Pasaulinė Covid-19 pandemija skirtingoms šalims turėjo labai nevienodą poveikį.

Pasaulinis koronaviruso protrūkis tapo milžinišku išbandymu valstybėms, verslui ir gyventojams. Ekonomiką apimantis sąstingis daugeliui reiškia piniginius iššūkius ir nerimą dėl ateities, kuris dažnai dar labiau padidėja dėl prisiimtų finansinių įsipareigojimų: paskolų, išperkamosios nuomos ar kitų.

Seimas nepatvirtino algų priedų medikams opozicijai užblokavus valdančiųjų projektą. Prezidentas Nausėda tokį Seimo darbą pavadino fiasko ir pareiškė, kad kalti – visi. Dalis apžvalgininkų prezidento pareiškimą vadina populizmu. Kas kaltas ir kas populistas – klausiame politologo Tomo Janeliūno. Sveiki. Sakote, kad jums šlykštų ir gėda dėl Seimo, kuris nesugebėjo antradienį patvirtinti atlyginimų priedų medikams.

Prieš 30 metų buvau keistas bėglys – mėginau ne pabėgti nuo sovietų tarnybų, o joms pasiduoti. Buvau ką tik atvykęs į Lietuvą, nepaisydamas sovietų vykdytos pasienio kontrolės, gavęs istorinę vizą Nr. 0001. Šis pokštas buvo iškrėstas ne vien dėl smagumo. Jis parodė, kad Kremliaus gniaužtai okupuotose Baltijos šalyse silpsta, galbūt negrįžtamai. Pasidžiaugiau savo 15 minučių šlovės. Tuomet sulaukiau atpildo.

Šią savaitė Vyriausybės suformuotoje darbo grupėje, kuri skirta spręsti verslo finansavimo klausimus, buvo pasiūlyta idėja, kad reikia steigti fondą. Invegos valdomas fondas galėtų pritraukti iki 3 mlrd. eurų ir iš jo būtų finansuojamas įmonių akcijų ir obligacijų pirkimas, taip sprendžiant bendrovių mokumo problemas. Viskas iš pirmo žvilgsnio atrodo gerai – reikia pinigų, o jų mes turime. Bet šioje visas gerumas ir pasibaigia, nes realizacija yra nusikalstamai baisi.

Dėl viruso pasikeitė mūsų gyvenimas įvairiose srityse. Nemažai verslų sustabdė savo veiklą, žmonės praranda darbus, algas. Kokia Lietuva liks po koronaviruso, ar Vyriausybės skiriami pinigai verslo gelbėjimui pinigai pasieks darbuotojus ir kaip koronavirusas paveiks paprastus žmones kalbame su ekonomistu Romu Lazutka.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius dr. Tomas Janeliūnas trečiadienį savo „Facebook“ paskyroje pasidalijo įrašu, kuriame pažėrė kritikos Seimo nariams. Anot profesoriaus, tokios situacijos, kaip dabar, dar niekada neturėjome, tačiau Seimo nariai „įpročių nekeičia“. „Visi keičia savo įpročius.

Į Venecijos kanalus sugrįžo gulbės ir delfinai. Užsikrėtimą koronavirusu galima nebrangiai nustatyti virgulių pagalba, o nuo jo pasveikti padeda vitaminas C, imbieras bei kai kurie eteriniai aliejai. Dezinfekcinį skystį galima pasigaminti namie – tam reikės tik storalapio ir tujų šakelių užpilo, rašo „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis Eurovizijos konkursą šiemet laimėjo Lietuva! Tokios ir panašios melagienos – netikros naujienos – pastaruoju metu vis dažniau bado akis.

Koronavirusas keičia pasaulį: jo griaunamąją galią patiria turtingiausios valstybės ir sąjungos. Kokiame pasaulyje gyvensime po pandemijos? Kas ir kodėl gali tapti laimėtojais arba pralaimėjusiaisiais šiose galios ir atsparumo varžybose? Apie tai kalbamės su politologu Linu Kojala. Koronavirusas daro įtaką ne tik pasaulio visuomenių vidaus būklei, ekonomikai, bet ir tarptautinei politikai, geopolitikai.

Šiemet naftos sektorius susiduria su didžiausia krize per pastarąjį šimtmetį. Šiuo metu jam tenka atlaikyti dvigubą smūgį – mažėjančią paklausą dėl pandemijos užsidarančių pasaulio ekonomikų ir didėjančią pasiūlą dėl žlugusių OPEC derybų, teigia „Swedbank“ ekonomistė Greta Ilekytė  Iki šiol naftos sektorius turėjo tvarkytis tik su vienu iš šių veiksnių – dėl recesijos kritusia paklausa 2009 metais ir atvirkštiniu variantu 2015 metais, kai po žlugusių OPEC derybų išaugusi gavyba taip p...

Pirmadienio rytą startavo nuotolinis vaikų mokymas iš namų. Visgi, neapsieita be problemų – mokymuisi skirti tinklalapiai nuo pat ryto nebeveikė. Ko ketina imtis Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, kalbame su ministru Algirdu Monkevičiumi. Laba diena, tai šiandien prasidėjo nuotolinis mokymas ir pasipylė skundų, kad nuotolinio mokymo platforma nulūžo, elektroninis dienynas nepasiekiamas.

Asmeninių finansų ekspertų patarimai, kad būtina kaupti finansinę pagalvę nenumatytiems atvejams, per naktį iš teorijos virto realybe. Be to, sutrikus ar iš viso nutrūkus pajamų srautui daliai gyventojų teko sau pripažinti – išlaidas teks peržiūrėti į mažėjimo pusę, teigia „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė. Prabėgus pirmoms dviem karantino savaitėms galime jau įvertinti, kokia mūsų asmeninių finansų sveikata ir ar jiems reikia papildomų vaistų.

Likti namuose turėtų būti paprasta, tačiau įgyvendinant tai praktikoje visgi kyla netikėtų problemų. Kaip dirbti, kaip tęsti mokslus, kaip nusipirkti maisto, ką daryti susirgus? Į daugelį tokių klausimų atsako skaitmeninės technologijos, be kurių gyvenimas karantino metu būtų žymiai sudėtingesnis. Skubus poreikis daugelį gyvenimo sričių perkelti į virtualią erdvę parodė, kad skirtingų įmonių ir organizacijų pasirengimas dirbti tokiomis sąlygomis labai nevienodas.

Dėl paskelbto karantino Lietuvoje nemažai įmonių yra priverstos arba visai nevykdyti veiklos, arba mažinti jos mastą, tačiau augalininkyste besiverčiančių ūkių situacija yra priešinga – matydami šylančius orus ir sausėjančią žemę, ūkininkai jau pradėjo pavasarinius darbus. Žinoma, karantinas daro neigiamą įtaką ir šiam sektoriui, tačiau dėl tam tikrų veiksnių žemės ūkio nuostoliai bus mažesni negu visos ekonomikos.

Koronavirusui siaučiant visame pasaulyje, daugiau dėmesio turėtume skirti viruso sukeltai ekonominei krizei ir galvoti apie ateitį, įspėja Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis. Ką ir kaip valstybė turėtų planuoti, kad neatsidurtume visiškoje ekonomikos duobėje, su ekonomistu R. Kuodžiu aptarta „Dienos komentare“. Sveiki, pone Kuodi, teigiate, kad koronaviruso sukeltos ekonominės krizės akivaizdoje mes per mažai imamės žingsnių, galvodami apie ateitį.

Daugelis tarptautinių susitarimų yra skirti valdyti tarpusavio priklausomybės ryšius tarp valstybių. Taip siekiama gauti didesnę naudą, pavyzdžiui, lengvinant sąlygas prekybai, investicijoms ar susitariant dėl oro navigacijos, kelių transporto ir kitų valstybių sienas kertančio judėjimo taisyklių. Arba geriau suvaldyti su tarpusavio ryšiais susijusias rizikas, pavyzdžiui, keičiantis informacija apie nusikaltėlių judėjimą ar ieškant būdų kaip mažinti sienų nepripažįstančią aplinkos taršą.

Iki 2013-ųjų Lietuvoje veikė 12 bankų. Per pastaruosius aštuonerius metustrys iš jų visai sustabdė savo veiklą, du susijungė į vieną, dar vienas – pasitraukė iš rinkos. Likusieji didieji bankai, tokie kaip AB „Swedbank“ ir SEB Bankas iš esmės sumažino savo padalinių ir bankomatų skaičių. Tačiau nepaisant to, Lietuva bankams tapo pelningiausia rinka Europos Sąjungoje (ES), nors pagal smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) finansavimą esame priešpaskutinėje vietoje.

Iki savaitės pradžios vyravo politinės paliaubos. Vadovaujantys politikai laikėsi santūriai, vienas kitam nepriekaištavo, nesistengė vieni kitiems suversti atsakomybę. Opozicija neskubėjo kritikuoti valdžios veiksmų. Prezidentas Gitanas Nausėda pažymėjo, kad būta trūkumų Vyriausybės darbe, nespėta laiku užsakyti reagentų ir kitą medicininės įrangos, tačiau dabar tiek centrinė, tiek vietos valdžia, tiek medikai „daro viską, kad veiksmai būtų koordinuoti.

Per pastarąsias kelias savaites didelių išbandymų atnešęs koronavirusas gerokai supurtė finansų rinkas visame pasaulyje. Tai pažadino ir gyventojų, kaupiančių pensijų fonduose, nerimą, nes pensijų fondų turto vertė sumažėjo. Nors neramumai finansų rinkose gali tęstis dar kurį laiką ir prognozuoti jų trukmę šiuo metu sudėtinga, tačiau kaupiantiems pensijai yra ir kelios geros žinios. Pagrindiniai pasaulio akcijų biržų indeksai per pastarąjį mėnesį prarado apie 20-30 proc. savo vertės.

Finansų rinkoms fiksuojant vis žemesnius lygius ir baiminantis dėl galimos skolų krizės Europos sąjungoje, kurios tikėtinas epicentras yra Italijoje, pasijautė Europos centrinio banko (ECB) stipri ranka. Praėjusią savaitę Italijos 10 metų obligacijų pajamingumas šovė nuo 1 iki kone 3 proc., o ECB paskelbus apie papildomą „pinigų spausdinimo“ programą – krito ir pirmadienį tesiekė 1,61 proc.

Praėjusi savaitė, kaip ir daugumos biurų darbuotojų, taip ir LTPF vadovams buvo „telefoninė“. Sulig pirma karantino diena iškilo daug spręstinų klausimų, tiek objektyvių, kaip padėti pareigūnams, auginantiems vaikus, tiek subjektyvių. Gesinant keistus ir bereikalingus konfliktėlius su vadovais. Nors didžioji policijos įstaigų vadovų dalis tikrai dirba labai atsakingai ir supranta, kad dabar visi esame vienoje fronto linijoje, vis tik atsiranda vienas – kitas, keliantis nereikalingas įtampas.