Apie tai kalbamės su politologu Linu Kojala.
Koronavirusas daro įtaką ne tik pasaulio visuomenių vidaus būklei, ekonomikai, bet ir tarptautinei politikai, geopolitikai. Ar nebus čia ta sritis, kur iš dviejų didžiausių varžovių – JAV ir Kinijos – kaip tik Kinija bus laimėtoja, jau paskelbus apie epidemijos pabaigą.
Kai kas sako, kad dabar vyksta tarptautinės politikos lūžis ir didysis hegemonas (JAV) pralaimi Kinijai, o po šio etapo apskritai kalbėsime, kad Kinija tapo dominuojančia galia.
Aš, galbūt, neskubėčiau su tuo sutikti, nes turime nepamiršti fakto, kad apie Kinijos susidorojimą su virusu, ar bent jau užkardytą jo tolesnį plitimą, žinome tik iš pačios Kinijos pranešimų. Ir dabar tikrai yra pakankamo pagrindo nerimauti, kad jie, galbūt, ne visada yra tikslūs.
Be to, tai, turbūt, yra globali problema, ir aš manau, kad JAV vis labiau įsitrauks į tarptautinį šios problemos sprendimą, nors, iki šiol, ji buvo labai susikoncentravusi į savo vidų.
Bet kalbant apie skaičių tikslumą. Taip, mes dažnai sakome, kad kai kurios šalys galbūt slepia, bet ir demokratinėse šalyse tie skaičiai, dažnai sakoma, nėra tikslūs, ir gal net 10 kartų mažesni nei realūs užsikrėtusiųjų skaičiai. Tai vien iš to vertinti sudėtinga?
Žinoma, tik demokratinėse šalyse tą turbūt lemia kitokios aplinkybės. Demokratinėse šalyse galbūt galime kvestionuoti testų skaičių, ar yra pakankamai žmonių yra ištirta. Tuo metu Kinijoje didesnis klausimas būtų, ar net ir turėdami duomenis, Kinijos valdžios pareigūnai juos paviešina ir sudaro pasauliui tokį vaizdą toks, koks jis iš tikrųjų yra.
Juk, jeigu, krizės pradžioje, kai virusas pradėjo plisti dar gruodžio ar sausio mėnesį, būtų su juo susidorota laiku ir būtų apie tai kalbėta viešai, o ne bandoma užkirsti kelią gydytojams kelti problemą, kurie tą darė Kinijoje, tada turbūt jos mastai būtų buvę mažesni.
NATO atšaukė labai svarbias šiemet turėjusias vyksti pratybas, o, tuo tarpu, Rusija prieš savaitę kaip tik surengė pratybas Kaliningrado srityje. Taip išeina, kad koronavirusas leidžia karinę galią bandyti ir demonstruoti Rusijai, bet neleidžia NATO. Ar dėl to mūsų saugumas nemažėja?
Aš manau, kad nemažėja. Bet reikia suprasti, kad geopolitinės aplinkybės tikrai nesikeičia ir mūsų regionas išlieka pakankamai jautrus tame kontekste, kuris buvo aktualus, negu dabar, kai visos temos susikoncentravusios į koronaviruso plitimą. Ir labai svarbu, kad NATO aljansas, lygiai taip pat, kaip ir vakarų šalys, neatsisakytų savo strateginių gairių tam, kad sukoncentruotų resursus tarptautinei problemai spręsti. Aš manau, kad tai nevyksta ir žinutės, kurias girdime iš NATO aljanso narių, yra tokios, kad mes esame pasirengę, įvertiname ir kitas grėsmes, ne tik susijusias su virusu bei parengties lygis nėra mažesnis.
Ir tas pratybų atšaukimas, manote, nėra blogas pačiam NATO ir Lietuvai?
Tai yra nesmagus faktorius, kaip ir daugelis kitų atšauktų dalykų . Tai buvo istorinio dydžio pratybos labai daug amerikiečių karių turėjo būti Europoje ir tikrai tai būtų labai stiprus NATO aljanso vienybės signalas, bet ,manau, kad jis atidėtas ir artimiausiu laiku bus atnaujintas, kai tiktai leis aplinkybės.
Valstybei, kuriai tos pratybos turėjo tapti atgrasymu, Rusijai, smogė ne tik koronavirusas, kurio padariniai gali būt labai liūdi, turint omeny ir Rusijos šlubuojančią sveikatos sistemą, ir valdžios pastangas nuslėpti informaciją., bet jai smogė ir smukusi naftos kaina, ir rublio kursas, kurio perkamoji galia nukrito. Ir visuomenės nepasitenkinimas Putino valdžia. Ar visų šitų krizių ar iššūkių padarinys gali pakirsti Rusijos agresyvias ambicijas, ar kaip tik atvirkščiai jas paskatinti? Kaip manot?
Viena vertus sisteminiai rodikliai rodo, kad Rusijos galia bent jau trumpuoju laikotarpiu yra gerokai susilpnėjusi. Jeigu naftos kaina nesiekia nei 30 dolerių už barelį, tai yra didžiulė problema, ji turi viršyti 40 dolerių, kad Rusijos biudžetas būtų subalansuotas. Ir akivaizdu, kad kurį laiką gali tai kompensuoti anksčiau sukaupti rezervai, kurių Rusija turi, bet klausimas, kiek ilgam ir koks ambicijų lygmuo tokiu atveju gali būti tenkinamas, aki yra naudojamasi rezervais.
Kita vertus, neturėtų manyti, kad Putino valdžia dėl to susilpnės. Nes netgi priešingai – daugelyje pasaulio valstybių matome, kad viruso plitimo metu lyderių populiarumas tik auga. Ir manau, kad Putino atveju net ir objektyvūs reitingai, kad ir kaip sunku būtų mums juos matyti, gali būt šiek tiek aukštesni negu prieš keltą savaičių.
Nepriklausoma žiniasklaida tokia, kaip „Echo Moskvy“ ar „Svoboda“ pastaruoju metu skelbia tokią informaciją, kad palanki Putinui ši situacija su koronavirusu, nes visuomenei jaučia nepasitenkinimą, kad valdžia nesiėmė laiku veiksmų, kažką slėpė, tas įtarimas, kad kažką slepia dar didesnį nepasitenkinimo bangą. Jūs manot, kad kaip tik Putino valdžią tai gali sustiprinti? Dabartinėj situacijoj su koronavirusu.
Manu, kad turi potencialo tam. Akivaizdu, kad Rusija seniai neturi politinių alternatyvių lyderių, kurie galėtų kvestionuoti tai, ką daro valdžia ir siūlyti galbūt kitokį šalies raidos būdą, ar problemos dabartinės sprendimo būdą. Greta to be abejo vyks atidėtas referendumas dėl tol kad būtų pakeista konstitucija. Vėlgi Putinui palankia linkme, tai jokių prošvaisčių matyti, kad Putino pozicijos gali realia silpnėti ko gero nėra.
O tai, kad buvo atidėtas tas referendumas – nėra ženklas, kad visuomenė pasiskirsto daugmaž po lygiai pritarti – nepritarti pataisoms?
Sunku pasakyt, turbūt daugelis tą referendumą mato labiau, kaip procedūrą negu kaip realų sprendimą. Tai yra tiesiog galimybė, kad Rusijos piliečiais yra rūpinamasi ir nekeliama papildoma rizika. Be abejo, referendumas – masinis renginys, galbūt dėl to galėtų kristi rinkėjų aktyvumas ir balsuojančiųjų būtų mažiau. Tai atidėjimas nėra labai sprendimas, kuris sąlygotų referendumo rezultatą.
