Komentarai ir analizė

Per pastarąsias kelias savaites didelių išbandymų atnešęs koronavirusas gerokai supurtė finansų rinkas visame pasaulyje. Tai pažadino ir gyventojų, kaupiančių pensijų fonduose, nerimą, nes pensijų fondų turto vertė sumažėjo. Nors neramumai finansų rinkose gali tęstis dar kurį laiką ir prognozuoti jų trukmę šiuo metu sudėtinga, tačiau kaupiantiems pensijai yra ir kelios geros žinios. Pagrindiniai pasaulio akcijų biržų indeksai per pastarąjį mėnesį prarado apie 20-30 proc. savo vertės.

Finansų rinkoms fiksuojant vis žemesnius lygius ir baiminantis dėl galimos skolų krizės Europos sąjungoje, kurios tikėtinas epicentras yra Italijoje, pasijautė Europos centrinio banko (ECB) stipri ranka. Praėjusią savaitę Italijos 10 metų obligacijų pajamingumas šovė nuo 1 iki kone 3 proc., o ECB paskelbus apie papildomą „pinigų spausdinimo“ programą – krito ir pirmadienį tesiekė 1,61 proc.

Praėjusi savaitė, kaip ir daugumos biurų darbuotojų, taip ir LTPF vadovams buvo „telefoninė“. Sulig pirma karantino diena iškilo daug spręstinų klausimų, tiek objektyvių, kaip padėti pareigūnams, auginantiems vaikus, tiek subjektyvių. Gesinant keistus ir bereikalingus konfliktėlius su vadovais. Nors didžioji policijos įstaigų vadovų dalis tikrai dirba labai atsakingai ir supranta, kad dabar visi esame vienoje fronto linijoje, vis tik atsiranda vienas – kitas, keliantis nereikalingas įtampas.

Šiuo metu neapibrėžtumą jaučia visi. Vieni jį priima kaip iššūkį ir juda į priekį dar didesniu greičiu. Kiti laukia, stebi aplinką ir ruošiasi sprendimus priimti ateityje – kuomet situacija taps aiškesnė. Statistiniai duomenys rodo, kad per 90 proc. Lietuvos verslo – smulkusis. Analizuojant dabartinę aplinką galima prognozuoti, kad būtent ši kategorija dėl esamų aplinkybių nukentės labiausiai.

Kai tenka prisitaikyti prie greitai besikeičiančių gyvenimo aplinkybių ir išskirtinių įvykių – natūralu patirti nerimą, baimę. Situaciją sunkina tai, kad tokiam ypatingam laikui, kokį išgyvename dabar, vargiai galima pasiruošti. Bet visgi yra būdų šį laiką priimti ramiau, objektyviau, mažiau pakenkiant sau ir aplinkiniams.

Prezidentas Nausėda giria Vyriausybės ir Seimo patvirtintą 2,5 milijardo eurų ekonomikos gelbėjimo planą. Ar tikrai tas planas išgelbės? Klausiame finansų ministro Viliaus Šapokos. Ministre, patvirtintas 2,5 milijardų ekonomikos gelbėjimo planas.

Ar Lietuvai gresia COVID19 arba, liaudiškai, „koronės“ epidemija, dešimtys ir net šimtai mirusių nuo jos? Be jokios abejonės, taip, ir nenorėdamas būti blogu pranašu, manau, kad tai yra neišvengiama, jei žinai nors du šio viruso bruožus – užkrečiamumą ir tai, kad dauguma infekuotų nejaučia jokių simptomų, na dar ir tai, kad niekas imuniteto neturi. Šiluma čia nepadės, nes virusas plinta ir ten, kur dabar šilta taip, kaip pas mus vasarą.

Valstybės visame pasaulyje imasi plataus masto priemonių, siekdamos užkirsti kelią koronaviruso plitimui. Tuo metu vis daugiau gyventojų ima nerimauti dėl savo finansinės situacijos ir jos ateities perspektyvų. Neužtikrintumo laikotarpiu griežtos ir aiškios finansų valdymo taisyklės padeda išvengti panikos, ypač jei neturime sukaupę didesnio finansinio rezervo. Aptarkime svarbiausius ir veiksmingiausius finansų valdymo būdus.

Premjeras ir finansų ministras sako, kad jeigu dėl koronaviruso nekontroliuojamai pradėtų kilti kainos, valstybė gali pradėti jas reguliuoti. Pastarosiomis dienomis Lietuvoje žmonės šlavė parduotuvių lentynas.  Tad kaip yra su maisto prekėmis – ar jų netrūksta ir ar artimiausiu metu nepritrūks? Pokalbis su prekybos tinklo „Norfa" savininku Dainiumi Dunduliu. Kokia yra padėtis su maisto produktais? Nes ir praėjusią, ir šią savaitę žmonės šlavė lentynas.

Kaip teigė romėnų poetas Publilijus Siras, bet kas gali valdyti laivą, kai jūra rami. Tik kilus audrai matyti, ko vertas kapitonas, o nepaisant ištuštėjusiose miestų gatvėse juntamos tylos ir ramybės, koronavirusas visuomenės gyvenime ir ekonomikoje sukėlė tokią audrą, kokios neregėjome dešimtmečius. Vis dėlto, žvelgiant į šalies kapitono – Vyriausybės, - veiksmus tampa šiek tiek ramiau.

Pirmadienis finansų rinkose vėl prasideda kritimu. JAV ateities sandoriai rodo didesnį nei 5 procentų kritimą, o Azijos rinkos fiksavo didesnį nei 7 procentų kritimą. Tokią reakciją iššaukė staigus JAV centrinio banko veiksmas visu 1 procento punktu beveik iki nulio nurėžti bazines palūkanas doleriais ir paleisti pinigų spausdinimo mašiną, kuri į rinką kliūstelėjo 700 milijardų dolerių. Rinka įvertino, kad padėtis yra labai bloga ir į skatinimą sureagavo bėgimu.

Pastarosios savaitės tapo tikru išbandymu investuotojų nervams. Rinkų svyravimai priminė 2008 m. finansų krizės pradžią. Tačiau skambinti pavojaus varpais dėl artėjančio sunkmečio per anksti. Grandininę reakciją rinkose sukėlė keli veiksniai, kurie kol kas nepretenduoja tapti ilgalaike tendencija. Nors artimiausiu metu priimant investicinius sprendimus reikės išlikti atsargiems ir gerai pamatuoti savo žingsnius, pagrindo visuotinei panikai šiuo metu nėra.

Per pastarąsias kelias dienas finansų rinkos reagavo audringai į koronaviruso grėsmę. JAV akcijų kainos nuo aukščiausių taškų šiais metais jau nukrito daugiau nei 20 proc. Neigiamus poslinkius dar labiau paskatino JAV sprendimas mėnesiui drausti skrydžius iš Europos. Žmonių judėjimo suvaržymas siekiant suvaldyti ligą yra suprantamas, tačiau tai turės neišvengiamų finansinių pasekmių.

Nors populiarus posakis byloja, kad gerai yra ten, kur mūsų nėra, tačiau šiandien trisdešimtmečiai gyvena nepalyginamai geresnėmis sąlygomis, nei jų tėvai atkūrus Lietuvos nepriklausomybę. Per pastaruosius tris dešimtmečius vidutinės gyventojų pajamos išaugo šimtus kartų, galimybės siekti mokslo ir karjeros ne ką mažiau. Kirba klausimas – ar šis šalies progresas panašus į gyvenimą „kaip vakaruose“, kuris prieš trisdešimt metų daugumai gyventojų buvo kelrodė žvaigždė.

Jau trečiadienį švęsime prieš tris dešimtmečius iškovotą Lietuvos laisvę. Tačiau net ir dabar Lietuvoje netrūksta nusivylusių žmonių, sakančių, kad „ne už tokią Lietuvą kovojome”. Apie tai, už kokią Lietuvą kovojome ir kiek ano meto viltys atitinka šiandienę tikrovę, klausiame Kovo 11-osios akto signatarės Rasos Juknevičienės. Sveikinu jus Kovo 11-osios proga. Esate Nepriklausomybė Akto signatarė, viena iš tų žmonių, kuri savo rankomis išvadavo mus iš sovietinės okupacijos.

Naftos kainos kritimas nustebino daugelį, tačiau daugumai tai gera žinia, o kitiems nauji iššūkiai. Pirmadienio naktį, Lietuvos laiku, naftos kaina krito kone trečdaliu iki 30 JAV dolerių už barelį ir tai buvo didžiausias kritimas nuo pat 1991 metų Persijos įlankos karo laikų. Vėliau kaina kiek palypėjo, tačiau spaudimas išlieka milžiniškas. Priežastis gan aiški – naftą eksportuojančių šalių kartelis OPEC nesusitarė su Rusija dėl naftos gavybos mažinimo, tačiau šio veiksmo rezultatai gan painūs.

Pasaulio pramonės sektoriui praėję 2019-ieji metai nebuvo lengvi. Nerimą kėlusių priežasčių netrūko: lėtėjanti pasaulinė ekonomika, įtampa darbo rinkoje ir protestų bangos, prekybos karai bei kitos geopolitinės rizikos. Todėl atrodo dėsninga, kad pramonės pasitikėjimo rodikliai ir euro zonoje, ir JAV mažėjo nuo praėjusių metų pradžios. Visgi toks susirūpinimas ir neapibrėžtumas, kuris praėjusiais metais vyravo tarp Vakarų šalių gamybininkų, į mūsų šalį nepersikėlė.

Graikijoje aštrėja pabėgėlių drama, pareigūnai kulkomis stabdo į salas iš Turkijos plūstančias valtis su žmonėmis, o Ankara vis garsiau kaltina graikus žudant pabėgėlius. Tuo pat metu Sirijoje verdant mūšiams didėja ir tiesioginės turkų ir rusų karinio konflikto grėsmė.

Sveikatą kuruojantys parlamentarai penktadienį į Seimą išsikvietė sveikatos apsaugos ministrą ir klinikų atstovus aiškintis, kaip valstybė pasirengusi galimam koronaviruso protrūkiui – ar tarnybos tinkamai reaguoja, ar užteks ligoninėms personalo ir lovų sergantiems. Ką sužinojo politikai, kalbėjome su Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininke Asta Kubiliene. Ponia Asta, pirmasis koronavirusas atvejis jau nustatytas, kaip elgtis visuomenei? Vieni panikuoja, kiti elgiasi ramiai.

Kiek maistinga jūsų dieta? Ne tai, ką valgote, o tai, ką vartojate savo akimis ir ausimis? Nelabai galime pasiteisinti, kai piktnaudžiaujame riebalais, cukrumi arba alkoholiu. Tiesiog pakanka paskaityti etiketes. Tačiau ką daryti ką daryti, kai vartojama per daug gąsdinimo, mitų ir sensacijų? Toks valgiaraštis mus daro bailius, kupinus apmaudo ir įtarius. Tai kenkia mūsų sveikam protui ir daro žalą kitiems.

Žiauriai sumuštos ir išprievartautos jurbarkiškės istorija dar praėjusių metų gegužės pabaigoje su siaubu prikaustė bene visos Lietuvos dėmesį. Tuomet nukentėjusios nepilnametės stojo ginti ne viena šalies garsenybė, o ne ką mažesnes kalbas sukėlė ir vykstantis tyrimas. Ketvirtadienio rytą paaiškėjo tokio žiauraus nusikaltimo kulminacija. Ir anaiptol ji galbūt nėra lengvai suprantama racionaliu protu.

Pasaulį kaustantis koronavirusas verčia skelbti ekstremalią situacija ir mūsų šalyje. Nors pas mus nenustatytas nė vienas koronoviruso atvejis, panika jau prasidėjo. Kiek iš tiesų reikia baimintis šio viruso ir kaip saugotis mums patiems, kalbėjome su profesoriumi Vytautu Usoniu.  Žmonėms kyla vis didesnis nerimas dėl koronaviruso. Lietuvoje Vyriausybė jau kalba apie ekstremalios situacijos paskelbimą, be to, premjeras Saulius Skvernelis atšaukė atostogas.

Dar praėjusią savaitę, kai užsikrėtusių koronavirusu Europoje nebuvo daug, atrodė, kad šio viruso padariniai Lietuvos ekonomikai bus maži: manėme, kad virusas tiesioginių nuostolių pridarys tik pramonės bendrovėms, perkančioms būtinus komponentus iš Kinijos. Tačiau padėtis ir įtakos ekonomikai vertinimas visiškai pasikeitė savaitės pradžioje ėmus sparčiai augti užsikrėtusių asmenų skaičiui Europoje.

Lietuvoje atlyginimai sparčiu tempu auga jau kelerius metus. Neretai pasigirsta kalbų, kad per sparčiai augantys atlyginimai mažina Lietuvos konkurencingumą tarptautinėse rinkose, ir taip yra griaunamas mūsų šalies augimo potencialas. Kita vertus, struktūriniai rodikliai kol kas nerodo jokių konkurencingumo praradimo ženklų. Praėjusiais metais bruto atlyginimai Lietuvoje (neatskaičius mokesčių) vidutiniškai augo 8,6 proc.

Visame pasaulyje plintant koronavirusui, įkalinusiam tūkstančius žmonių kruiziniuose laivuose ir viešbučiuose, Lietuvos sveikatos viceministras Algirdas Šešelgis ramina Lietuvos gyventojus. Ar tikrai galime būti ramūs ir turime aiškius atsakymus, apie tai kalbėjome su viceministru A. Šešelgiu. Užsikrėtusiųjų koronavirusu pasaulyje jau daugiau kaip 80 tūkstančių. Pasaulinė sveikatos organizacija paskelbė, kad reikia ruoštis pandemijai.

Pripažinkit, keista matyti, kad lietuvių daina „Eurovizijoje“ lažybininkų vertinama kaip favoritė laimėti konkursą. Po dešimtmečių nusivylimų ir „mūsų vėl neįvertino“ ašarų liejimo pagaliau sulaukiame europiečių pritarimo šūksnių. Kas nutiko? Atsakymas slypi pačiame kūrinyje – nori patikti žmonėms, paversk savo silpnybę stiprybe. Sutarkime, „Eurovizija“ yra ta vieta, kur atlikėjai per kelias minutes turi parduoti žiūrovui savo produkciją.

Kalendorinis pavasaris jau praktiškai ant nosies: dar savaitė ir atsisveikinsime su žiema. Tačiau tokia šiluma, kokią turime vasario mėnesį, anksčiau džiaugdavomės tik kovą ar balandį. Pastovios sniego dangos šiemet taip pat neturėjome, o jei sniego ir buvo – jis greitai ištirpdavo.

Rašau jums, nes mane ypač palietė jūsų žurnalistės Monikos Kasnikovskytės straipsnis. Perskaičiau ir supratau, kad užtenka mums visiems tylėti, todėl savo nuomonę nutariau išsakyti ir aš. Agnės ir Artūro Zuokų šeimos durų mes niekada nepraversime ir tikros tiesos neišgirsime, bet tai, kas vyksta mūsų visuomenėje, turi liautis. Dar niekada nemačiau, kad žymių žmonių skyrybos taip suskaldytų visuomenę. Vakar skaičiau daug straipsnių, kuriuose buvo aprašomas Agnės Zuokienės žymusis įrašas.

Vartant didžiuosius Lietuvos portalus susidaro įspūdis, kad visa Lietuva sugniaužusi kvapą seka Zuokų skyrybų dramą. Na, jei ne Lietuva, tai bent žiniasklaida. Na, jei ne žiniasklaida, tai bent „influenceriai“. Tie patys, kurie vieną dieną su glėbiais gėlių lanko sužalotuosius ligoninėje, o kitą viešai pašiepia žmogų, kuriam reikia pagalbos.

Praėjusiais metais nedarbo lygis, kurį apskaičiuoja Statistikos departamentas, šalyje nelauktai ūgtelėjo – vidutinis metinis nedarbo lygis 2019 metais buvo 6,3 proc., arba 0,2 proc. punkto didesnis negu 2018 metais. Kodėl tai nustebino? Pirmiausia todėl, kad 2019 metais ekonomika sparčiai augo, dirbančių asmenų skaičius padidėjo, o pranešimų apie atleidžiamus grupės darbuotojus buvo. Antra, ir Latvijoje, ir Estijoje nedarbas praėjusiais metais smuko.

Miuncheno saugumo konferencija – bauginama vieta pristatyti naują idėją. Jos dalyviai – vieni svarbiausių ir labiausiai išmanančių žmonių pasaulyje. Atkreipti jų dėmesį sunku, sulaukti jų pritarimo – dar sunkiau. Kita vertus, jeigu nori kažką pakeisti, šis renginys yra tinkamas tokiam sumanymui pradėti. Po 35 metų darbo žurnalistikoje suvokiau, kad mūsų pagrindinės prielaidos apie žiniasklaidą dabar yra klaidingos.

Iš kasmet vykstančios Miuncheno saugumo konferencijos Lietuvos atstovai grįžo nekokios nuotaikos. Buvo pabrėžiama Kinijos grėsmė, o agresyvios Rusijos klausimas arba apeinamas, arba skambėjo kaip raginimas gerinti santykius su Maskva. Kur link mus veda šių metų Miunchenas – studijoje klausėme politologo Lino Kojalos. Miuncheno saugumo konferencijoje, pasibaigusioje prieš kelias dienas, matėme, kad dėmesys Kinijai didėja, jos grėsmei, o Rusijos – kaip tik mažėja.

Neseniai Europos lyčių lygybės instituto (EIGE) paskelbtas indeksas parodė, kad esame vienintelė šalis Europos Sąjungoje, kuri nuo 2005 metų nepadarė progreso moterų ir vyrų lygybės srityje. Maža to, situacija ne tik nepagerėjo, bet net ir pablogėjo – lyčių lygybė buvo įvertinta 55,5 proc., tuo tarpu 2005 metais siekė 55,8 proc., skaičiuojant, kad 100 proc. reiškia visišką lygybę. Ir nors pagal lyčių lygybės indeksą paskutiniai nesame, Europos Sąjungoje užimame ne itin garbingą 23-ią vietą.

Per praėjusį dešimtmetį dėl emigracijos Lietuva prarado maždaug dešimtadalį savo gyventojų. Tačiau pernai išryškėjo nauja tendencija – atvykstančių gyventojų buvo daugiau nei išvykstančių iš šalies. Dėl to pasigirdo perspėjimai apie neigiamas imigracijos pasekmes. Ar tikrai turime ko bijoti? Pernai grynoji imigracija Lietuvoje pirmą kartą po nepriklausomybės atkūrimo buvo teigiama – imigrantų skaičius buvo maždaug 11 tūkst. didesnis nei emigrantų.

Atkreipti į save pasaulio dėmesį būna sunku, ypač jeigu jūsų šalis dar tik neseniai sugrįžo į žemėlapį. Neišmanymo – apstu. Per pastaruosius 30 metų daug laiko gaišau aiškindamas, kad Baltijos šalys nėra Balkanai, kad Slovakija nėra Slovėnija (arba atvirkščiai) ir kad Rytų Europa nėra reikšminga politinė arba geografinė kategorija. Vis dėlto aiškinimosi dėl žodžių reikšmių poveikis yra ribotas. Iš tikrųjų svarbios būna tiesioginės patirtys, suvokiamos mūsų penkiais jutimais.

Koronavirusui toliau plintant, vis garsiau kalbama ne tik apie tiesioginę jo grėsmę – mirtį, bet ir dėl šios priežasties galimai kilsiančią ekonominę krizę. Kiek tokie nuogąstavimai realūs, klausiame ekonomistės Indrės Genytės-Pikčienės. Girdime, kad mūsų verslininkų siunčiamų prekių eksportas į Kiniją mažėja. Kalba ir mėsininkai, kad galbūt jau ne tiek siųs, žmonės vis mažiau parsisiunčia iš Kinijos.

„Turtingame ir išsivysčiusiame pasaulyje mes išgyvename ne turto ir materialinės gerovės krizę, bet charakterio, dorybių, priemonių ir tikslų krizę. XXI a. politikoje iš esmės skirstoma nebe į kairiuosius ir dešiniuosius, bet į išpažįstančius impulsyvias kairiųjų ir dešiniųjų vertybes bei kompromisines paauglių arba suaugusiųjų kairiųjų ir dešiniųjų vertybes.

Premjeras Saulius Skvernelis neatvirauja dėl savo žmonos įsidarbinimo bendrovės „Orlen” dukterinėje įmonėje, nors visuomenei kyla klausimų. Ar tokie ir kiti premjero įvaizdžio negerinantys dalykai nesutrukdys jo tolimesnei politinei karjerai, apie kurią jis pats kalba vis atviriau, TV3 Žinių Dienos komentare klausiama paties premjero Sauliaus Skvernelio.

„Ar Lietuvą netrukus užklups krizė?“ – šis klausimas pastaruoju metu skamba taip dažnai, kad pretenduoja tapti tokiu pat liaudies folkloru, kaip ir juokelis, kad „kelininkus žiema vėl užklupo netikėtai“. Yra gerų ir ne tokių gerų žinių. Geroji žinia, kad šiemet tikros žiemos dar nebuvo, kaip ir signalų, kad ekonomika perkaito, bet tai nereiškia, kad orų ir ekonominio klimato permainos neįmanomos.

Nerimsta aistros valdančiųjų padangėje. Daug diskusijų kilo paaiškėjus, kad premjero Skvernelio žmona įsidarbino lenkų koncerne „Orlen“. Koncerno valdoma naftos perdirbimo įmonė Mažeikiuose po Skvernelio susitikimų su Lenkijos politikais sulaukė nuolaidų krovinių gabenimui „Lietuvos geležinkeliais“ ir sėkmės valstybiniuose elektros rezervo konkursuose mūsų šalyje. Tikindamas, kad ši informacija – nieko tokio, Ramūnas Karbauskis viešina informaciją apie buvusio ministro Roko Masiulio ryšius.

Lietuvių turistus Kaliningrade verbuoja Rusijos specialiosios tarnybos. Tai – viena iš antradienį įvardytų grėsmių Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento ataskaitoje. Lietuvos žvalgyba taip pat kalba apie stiprėjantį ginklavimąsi Rusijoje, ypač Kaliningrado srityje. Esą šalia mūsų nuolat daugėja karinių laivų ir formuojasi naujos divizijos.  Tiesa, ne visos mūsų pareigūnų nustatytos grėsmės pateikiamos viešoje ataskaitoje.

Ramūnas Karbauskis paskelbė duomenis apie buvusio susisiekimo ministro Roko Masiulio esą proteguotus asmenis ir įvairių susisiekimo ir energetikos sričių vadovų ryšius su buvusiu ministru. Karbauskis taip pat informavo, kad kreipiasi į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT). Kur gali nuvesti valstiečių lyderio įtarimai, įvertino Mykolo Romerio universiteto dėstytojas, politologas Vytautas Dumbliauskas.

Praėję 2019-ieji – vienas geriausių laikotarpių didžiausiose pasaulio finansų rinkose per pastaruosius 20 metų. Tai geriausiai iliustruoja pasaulio akcijų kainų pokyčius matuojantis indeksas MSCI, kuris per praėjusius metus išaugo apie 30 proc. Bendrame kontekste labiausiai žibėjo informacinių technologijų sektorius, kurio akcijos minimu laikotarpiu brango apie 50 proc. Akcijos išlaikė lyderio poziciją Aukštą akcijų rinkų grąžą lėmė palanki centrinių bankų vykdoma pinigų politika.

Pradedant Aušvicu ir baigiant mūšiu dėl Britanijos, herojiški mitai nusveria realybę. Žuvusieji nusipelno daugiau. Nėra sunku pykti ant Vladimiro Putino. Rusų lyderis pasinaudojo Aušvico mirties stovyklos išvadavimo 75-osiomis metinėmis kaip proga pasakyti sovietų laikų stiliaus propagandinę kalbą, prisiimdamas didžiąją dalį kančių ir šlovės.

Praėjusį dešimtmetį itin išpopuliarėję socialiniai tinklai ne tik keičia mūsų bendravimo ypatumus, formuoja gyvenimo būdą, bet turi įtakos ir politiniams ar net finansiniams sprendimams. Vien „Facebook“ platforma naudojasi maždaug kas trečias žmogus pasaulyje, kurie kartu kas minutę išsiunčia daugiau nei 30 milijonų žinučių. Socialinių tinklai įneša naujų spalvų šimtmečius besiformavusiai darbo sąvokai, tačiau jų naudojimo mastas kelia ir rizikas, kurias dažnai esame linkę nustumti į šalį.

Prieš kelias savaites kilusi aplinkos teršėjų banga nenuslūgsta iki šiol. Dar daugiau – didėja it sniego gniūžtė. Kodėl tai vyksta ir dėl kokios priežasties tiek daug verslininkų bando sukčiauti – ar aplinkosaugininkai žiūri pro pirštus? Kalbame su buvusiu aplinkos viceministru, aplinkosaugininku Linu Jonausku. Po „Grigeo“ pasipylė visas būrys teršalų – ir į Nerį plastikas, Kėdainiuose cukraus gamybos atliekos.

Vartotojai šiemet galės įpirkti daugiau prekių ir paslaugų, kadangi prognozuojama, jog atlyginimų augimo tempas beveik triskart viršys infliaciją. Vis dėlto, lėtėjant ekonomikos apsukoms, gyventojų perkamoji galia taip pat didės lėčiau. Jei naftos žaliavų rinka nepateiks staigmenų, šiemet infliacija turėtų būti panaši, tačiau šiek tiek didesnė nei pernai ir sudaryti 2,3 proc. Energijos produktų kainas reikšmingai veiks valdžios sprendimai. Daugiau kaip 6 proc.

Seimo opozicija renka parašus, inicijuodama apkaltą parlamentarei Irinai Rozovai, įtariamai neskaidriais ryšiais su Rusijos diplomatais. Rozovos istorijos tyrimas jau dvejus metus dūla Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete. Ar opozicijos planas surengti apkaltą Rozovai nesibaigs taip pat, kaip ir Mindaugo Basčio istorija? Kalbamės su Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nare Dovile Šakaliene.

Susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius, pietavęs už ministerijai pavaldžių įstaigų pinigus, pažeidė įstatymą. Tai po tyrimo paskelbė Vyriausioji tarnybinės etikos komisija. Pats Narkevičius nesijaučia padaręs nusižengimą, o sprendimą žada skųsti. Iš pareigų trauktis jis ir toliau neketina, nors prezidentas ir vėl kartoja, kad joms Narkevičius yra netinkamas. Kaip vertinti aistras kaitinančią situaciją dėl ministro Narkevičiaus ir kuo tai pasibaigs, kalbame su politologu Kęstučiu Girniumi.