Dar sausio mėnesį pradėjusias sklisti žinias apie naujo tipo viruso plitimą Kinijoje pasaulio finansų rinkos priėmė ramiai. Iš pradžių manyta, kad šis virusas nėra itin pavojingas, ir jo plitimą greitai pavyks pažaboti. Vis dėlto vasario mėnesį ėmė aiškėti, kad užkirsti kelią šio viruso plitimui nebus taip paprasta, jis yra patekęs į daugiau pasaulio šalių ir kad tikrasis paplitimo mastas yra gerokai didesnis negu manyta iki tol. Tad vasario pabaigoje nuotaikos rinkose pasikeitė – jos tapo itin nervingos.
Tačiau lemiamą smūgį visgi sudavė ne virusas, o nesutarimai tarp didžiausių naftos išgavėjų. Praėjusį savaitgalį Saudo Arabija, valdanti didžiausius naftos išteklius pasaulyje, ėmėsi agresyvios taktikos pasitraukdama iš susitarimo su Rusija – ji sumažino naftos kainą ir pažadėjo padidinti jos gavybą.
Kadangi pasaulinė naftos paklausa ir taip jau buvo sumažėjusi dėl koronaviruso poveikio įvairių šalių ekonomikoms, toks veiksmas lėmė didžiausią naftos kainų nuosmukį nuo 1991 metų. Pirmadienį prasidėjus prekybai finansų rinkose naftos kaina smuko nuo maždaug 50 iki 32 JAV dolerių už barelį.
Akivaizdu, kad investuotojai visame pasaulyje tokio įvykių posūkio nesitikėjo, todėl jiems reikėjo iš naujo persvarstyti pasaulio ekonomikos plėtros perspektyvas ir šiuo metu jai kylančias rizikas. Pirmoji natūrali reakcija – ieškoti saugumo. Dėl šio veiksnio pirmą kartą istorijoje 10 metų trukmės JAV iždo obligacijų grąža krito žemiau už 0,5 proc., o 30 metų trukmės obligacijų – iki vos 1 proc.
Tuo metu JAV, Europos ir kai kurių Azijos vertybinių popierių biržų indeksai per vieną dieną sumažėjo 6–8 proc. Tokių svyravimų rinkose nebuvo nuo 2008-ųjų pasaulinės finansų krizės. Rusijos RTS biržos indeksas susitraukė daugiau kaip 15 proc., net Norvegijos krona dolerio atžvilgiu sumažėjo apie 5 proc. iki žemiausio savo lygio nuo 1980 metų.
Vienas įtakingiausių bankų žaliavų rinkose „Goldman Sachs“ prognozuoja, kad „Brent“ rūšies naftos kaina artimiausiais mėnesiais gali sumažėti ir iki 20 JAV dolerių už barelį. Žemesnės naftos kainos gali paskatinti nedidelį naftą importuojančių šalių ekonomikos augimą, nors jį greičiausiai nustelbs koronaviruso poveikis.
Tuo metu silpnesnės, nuo žaliavų eksporto priklausomos šalys gali susidurti su didžiuliais biudžeto iššūkiais. Kai kas tokį Saudo Arabijos žingsnį traktuoja kaip bandymą priversti Rusiją grįžti prie derybų stalo ir susitarti dėl tolesnio naftos gavybos apimčių mažinimo. Tai padėtų išgelbėti OPEC aljansą, kuris nuo 2016 metų buvo svarbus įrankis kontroliuoti naftos kainą.
Daugeliui šiuo metu svarbiausias klausimas, ko laukti artimiausioje ateityje. Pirmiausia, artimiausiu metu pasaulio finansų rinkos ir toliau išliks itin nervingos, o nuotaikas jose lems žinios apie naftos kainas ir koronaviruso plitimą.
Šiuo metu panašu, kad naftos kainų karas paskelbtas siekiant taktinių tikslų, todėl jis bus trumpalaikis. Aišku, laukia neramios savaitės ar net mėnesiai, jų metu vyraus žemos kainos, o galiausiai OPEC turėtų rasti vieną ar kitą kompromisą dėl naftos gavybos ribojimo.
Be to, ankstesnių grėsmingų virusų plitimo įtaka pasaulio ekonomikai ir finansų rinkoms buvo trumpalaikė – juos pavykdavo sustabdyti per palyginti trumpą kelių mėnesių laikotarpį. Kol kas Tarptautinis valiutos fondas prognozuoja, kad pasaulinė ekonomika vystysis pagal gan spartų V formos atsigavimo scenarijų (ne U ar L formos).
Dar vienas svarbus aspektas yra tai, kad pastaraisiais metais akcijų rinkos prekiavo „gerų–blogų naujienų“ režime, kai centriniai bankai imdavosi skatinimo priemonių siekdami sumažinti neigiamų ekonomikos naujienų įtaką. Todėl pasirodžius blogoms ekonomikos naujienoms akcijų rinka brangdavo. To paties tikimasi ir šiuo atveju, kad centrinių bankų parama bus sustiprinta fiskalinėmis priemonėmis. Federalinis rezervų bankas JAV jau sureagavo sumažindamas bazines palūkanas, dabar laukiama žinių iš šį ketvirtadienį įvyksiančio Europos centrinio banko posėdžio.
Galiausiai, kadangi pagrindinių pasaulio finansų rinkų indeksai nuo metų pradžios yra praradę apie penktadalį savo vertės, santykiniai akcijų vertinimų rodikliai atrodo vis patrauklesni, ir tai galėtų tapti paspirtimi rinkoms, kai koronavirusas bus galutinai suvaldytas. Naujausios žinios iš Kinijos suteikia vilties, kad blogiausia galbūt jau yra praeityje. Nepaisant to, esame linkę šiek tiek palaukti ir rekomenduojame investicijų portfelio perbalansavimą atlikti tuomet, kai nestabilumas rinkose aprims.
Reikėtų nepamiršti, kad trumpalaikės, nors ir ženklios korekcijos finansų rinkose yra normalus reiškinys. Tai sukuria naujų investavimo galimybių, leidžia geriau pasverti savo toleranciją rizikai ir geriau subalansuoti savo investicijas žvelgiant į ilgalaikę perspektyvą.
„Swedbank“ Investavimo produktų srities vadovas Renatas Žeknys
