Komentarai ir analizė

Paskutinėmis gruodžio dienomis eilinį kartą paskubomis ,,prasukta” mokesčių sistemos ,,reforma” užgesino ne visų Seimo narių iniciatyvą. Naujausią ,,šedevrą” įregistravo Seimo narys Paulius Saudargas. Pagal pasiūlymą, gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifas Lietuvoje būtų apskaičiuojamas pagal įstatymo projekte numatytą „logistinės funkcijos formulę“. Tai yra, Lietuvoje nebebūtų fiksuoto pajamų mokesčių tarifo, o jis būtų kaskart apskaičiuojamas pagal formulę.

Minsko tarptautiniame oro uoste ženklai užrašyti trimis kalbomis: rusų, anglų ir kinų. Man sakė, kad tokiu būdu ne tiek stengiamasi, kad svečiai iš Kinijos jaustųsi patogiai, kiek priminti atvykėliams iš Rusijos, jog net ir jų kuklūs mažesnieji broliai Baltarusijoje turi iš ko rinktis. Užmojis balansuoti tarp dviejų autoritarinių kleptokratijų Baltarusijai gali išdegti. Tačiau kam nors kitiems taip elgtis būtų klaida.

Pasibaigę metai įnešė nemažai permainų visuomenės sveikatos ir farmacijos sektoriuose: ypač daug dėmesio sulaukė nuolatos keičiama vaistų kompensavimo tvarka, sveikatos priežiūros įstaigų reitingavimas, pasikeitusi odontologų licencijavimo tvarka ir daug kitų naujienų.

Ir geriausias, ir skaudžiausias Dakaras. Taip galima apibūdinti šiemetinį Vaidoto Žalos ir Sauliaus Jurgelėno pasirodymą. Lietuvos ekipažas tapo pirmuoju Baltijos šalių istorijoje laimėję greičio ruožą sunkiausiose pasaulio lenktynėse. Tačiau kokia katė perbėgo varžybų pabaigoje, kai lūžo ratas prie pat finišo? Kaip reagavo pagrindinės ralio žvaigždės, kai jiems iš po nosies pergalę pirmame etape nuskynė mažai kam žinomi lietuviai? Klausiam pačių lenktynininkų. Varžybos su siurprizais.

Pats žiemos vidurys, tačiau Lietuvoje pakvipo pavasariu. Klimato anomalijos neramina ir klimatologus, o lietuvaičiai vis dar svarsto, ar šiemet sulauksime tikrosios žiemos. Apie klimato anomalijas kalbėjome su klimatologu profesoriumi Arūnu Bukančiu. Saulė šviečia, pavasariu kvepia, o žiemos vidurys. Kaip vertinate tokius oro pokyčius?  Jau ne pirma tokia žiema ir ne pirmas sausis. Per šį pastarąjį 30-metį, galima sakyti, tai antra tokia šilta žiema.

Prognozuoti labai sudėtinga, ypač ateitį, sako sena danų patarlė, kurią išpopuliarino fizikas Nilsas Boras. Bet pabandykime – ko galime tikėtis šiemet? Pirma – ekonominė krizė neužklups, skurdas mažės, o atlyginimai augs. Tiesa, ne visur ir ne visiems. Vidutinės lietuvių pajamos augs sparčiau nei kainos, tačiau po vidurkiu, kaip visada, slėpsis ir džiugesnių, ir liūdnesnių istorijų. Kažkam pakeitus darbą atlyginimas padvigubės, o 100 tūkst.

Šalies ekonomikai nuosekliai augant, nuolat kylant vidutiniam darbo užmokesčiui ir klestint nekilnojamo turto rinkai, kyla klausimų, ar toks augimas yra tvarus. Galbūt tikrieji ekonomikos iššūkiai čia pat, tik jie dar neryškūs ir dėl to nekelia nerimo? Kone pati pavojingiausia frazė, kokią gali pasakyti ekonomistas − šįkart viskas yra kitaip. Tačiau žvelgiant į šį Lietuvos ekonomikos ciklą, panašu, kad labai tyliai ir atsargiai galima pasidžiaugti, kad šįkart iš tiesų viskas kitaip.

Per vienuolika praėjusių metų mėnesių lietuviškos kilmės eksportas ūgtelėjo 3,2 procento. Tačiau prekių eksporto vertė praėjusių metų pabaigoje jau krito – metinis nuosmukis spalį buvo 4,1 proc., o lapkritį 4,6 procento. Būtų neteisinga kaltę dėl šio sumažėjimo metų pabaigoje versti vien lėtesniam eksporto partnerių ekonomikos augimui.

Lietuvos IT sektoriaus reputacija, pažangių užsienio investuotojų atėjimas į šalį bei aukščiausiojo lygio programuotojų kompetencija ir toliau augins teigiamus ekonominius pokyčius šalyje. Nors potencialas šiam sektoriui augti sparčiai yra milžiniškas, tačiau 2020 m. greitesnį augimą gali pakoreguoti ne tik darbo užmokesčio naštos augimas, mokestinė aplinka, bet ir kiti reikšmingi ekonominiai faktoriai, rašoma pranešime spaudai.

Nors per pastaruosius 20 metų Lietuvoje pragyvenimo lygis padidėjo daugiau nei pustrečio karto, tačiau atotrūkis tarp Lietuvos apskričių vis dar yra didelis. Sostinėje pragyvenimo lygis jau viršija Europos Sąjungos vidurkį, bet regionų dar laukia ilgas kelias iki europietiško gyvenimo lygio. Viena iš alternatyvų, galinčių sutrumpinti šį kelią ir sparčiau kelti regionų gyventojų pragyvenimo lygį ir gerovę – eksportuojančiojo sektoriaus, ypač apdirbamosios gamybos, plėtra mažosiose apskrityse.

Švedija yra puolama ir jai skubiai reikalinga pagalba. Tai gali būti staigmena galvojantiems, kad didžiausia Šiaurės šalis yra neutrali, geranoriška, nesikišanti į pasaulio reikalus, apdovanota daugeliu draugų ir neturinti priešų. Nors šis vaizdinys visuomet buvo netikslus, dabar jis išties pasenęs. „Savo draugus vaišiname puikiu vynu, – pareiškė Kinijos ambasadorius Švedijoje Gui Congyou, – bet savo priešams esam paruošę šautuvus.

Apokaliptiniai nuogąstavimai dėl Trečiojo pasaulinio karo šiek tiek priblėso. Tačiau kokiems scenarijams ruošiasi Lietuva, atsižvelgdama į nestabilumą Vidurio Azijoje? Apie tai TV3 studijoje kalbama su premjero patarėju nacionalinio saugumo klausimais Arnoldu Pikžirniu.

Ką tik praūžusios didžiosios metų šventės mažmeninės prekybos sektoriui ir vėl dosnios – prekybininkai skelbiasi, jog prieš Kalėdas ir Naujuosius kasmet stoja pelningiausias periodas. Prekybą, žinoma, intensyvina ir reklamos. Jas didieji prekybininkai transliuoja metai iš metų, tiesa, gana vienodai ir šabloniškai. Visos jos kalba apie tai, kad prie šventinio stalo burtis geriausia šeimoms, neva tai laikas, galintis sujungti ir didelius, ir mažus.

Kilus sąmyšiui ir gatvėse susiformavus spūstims ir dėl to, kad nuo Naujųjų pašalintos žaliosios rodyklės prie šviesoforų, susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius sako,  kad metams rodykles būtų galima sugrąžinti.  Tačiau, ar tai išspręstų problemą ir kodėl per 5 metus, kurie buvo duoti šiam nuėmimui, savivaldybė galiausiai susidūrė su nesklandumais, kalbėjome su sostinės vicemeru Vytautu Mitalu.

Vienas žinomiausių Lietuvos ekonomistų, „Luminor“ banko atstovas Žygimantas Mauricas pirmadienį feisbuke pasidalino savo nuomone apie turtinę nelygybę turtingiausiose Centrinės ir Rytų Europos šalyse ir skurdžiausiose.  „Tik nerodykite šio grafiko kovotojams su neva „itin didele“ regionine atskirtimi Lietuvoje.

Išgirdę žodį „dieta“, pirmiausia galvojame apie tai, kad ir vėl gali tekti gerokai mažiau valgyti. Tačiau finansų reikaluose, kaip ir mityboje − dieta pirmiausia turėtų reikšti ne drastiškus pokyčius, o mažus žingsnius geresnės elgsenos ir savijautos link. Nepamatuoti tikslai, kardinalios ir skausmingos priemonės retai padeda pasiekti tvarių pokyčių.

Mokytojas nėra prestižinė profesija, deja, nėra ir pareigūnas. Bet šios profesijos turi ir daugiau bendro. Abejų atstovai yra gyvybiškai svarbūs šalies gyvenimui: vieni per vaikus ir šeimą augina sąžiningus ir padorius piliečius, kiti rūpinasi, kad šalyje būtų saugu ir tvarkinga. Aišku, ir abiejų atstovai uždirba gėdingai mažai. Mokytojo darbas nelengvas, kaip ir pareigūno.

Šių metų pradžioje investuotojai sutiko gan ramiai ir su perspektyva, kad 2020-ieji gali būti ramūs metai be didesnių netikėtumų. Tačiau jau sausio 3 d. pasaulį apskriejo žinia, kad JAV pajėgos, atsakydamos į išpuolius prieš ambasadą Bagdade, nukovė Irano sukarintų pajėgų vadą Qasemą Soleimanį. JAV – Irano santykius nagrinėjantys politologai šį įvykį įvertino svarbiausiu įvykiu po Osama bin Ladeno nukovimo 2011 m. Ambasados užpuolimas ir atsakas raketomis turės ir ekonominių padarinių.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas baigiantis 2019 metams ėmėsi istorijos mokytojo vaidmens ir teigiamai atsiliepė apie Molotovo – Ribentropo paktą, kuris atrišo rankas Sovietų Sąjungos agresijai prieš šešias Europos valstybes.  Apie šį Rusijos prezidento viražą kalbamės su Europos Parlamento nare ir Putiną papiktinusios Europos Parlamento rezoliucijos viena iš autorių Rasa Juknevičiene.

Nuo Naujųjų gyventojams didėja elektros kaina, dėl to vartotojai perspėjami nedelsti ir skaitiklių rodmenis deklaruoti iki šių metų pabaigos. Tačiau nuo Naujųjų brangs ne tik elektra. Juk laukia ir nauji mokesčiai. Kokie bus ateinantys 2020 metai – pokalbis su ekonomistu Nerijumi Mačiuliu. Nuo sausio 1-osios brangsta elektra, degalai, panašu, irgi, laukia nekilnojamojo turto ir automobilių mokestis.

Pataisykite mane, jei klystu, bet dar nė vienas Lietuvos premjeras nėra ramiu veidu vienos opozicinių partijų pavadinęs antivalstybine. Taigi sveikinu, premjere Sauliau Skverneli, tapote pirmuoju taip be skrupulų konservatorius pakrikštijusiu ministru pirmininku.

Vladimirui Putinui ištvermės nestinga – tai įrodo gruodžio 19-ąją surengta jo spaudos konferencija, trukusi 4 val. 20 minučių. Prisimenu jo pirmąją prezidentinę spaudos konferenciją 2001 m. liepos 18-ąją – be kita ko, dar ir dėl to, kad buvau pirmasis užsienio korespondentas, uždavęs jam klausimą. Susirinkę žurnalistai buvo sužavėti galimybės klausinėti Rusijos lyderio.

Šiais metais darbo rinkos raida pasuko šiek tiek kitu keliu nei įprastai. Nedarbo lygis truputį išaugo, o atlyginimai nors ir toliau kyla sparčiai (apie 8–9 %), tačiau nebe taip užtikrintai, kaip anksčiau. Ar tai reiškia, kad su darbuotojų trūkumu susijusi įtampa darbo rinkoje jau išblėso? Ką rodo darbo rinkos rodikliai? Nedarbo lygis auga jau keletą ketvirčių iš eilės ir dabar sudaro 6,7 proc. Per metus jis padidėjo 0,5 proc. punkto.

Antrasis šio amžiaus ir trečiasis atkurtos Nepriklausomybės dešimtmetis Lietuvai buvo išskirtinai geras – sparčiai didėjo gyventojų pajamos ir gyvenimo kokybė, mažėjo skurdas ir buvo stebimas akivaizdus socialinis progresas. Šį dešimtmetį Lietuva pradėjo labai gilioje duobėje – po pasaulinės finansų krizės Lietuvos BVP nuo 2008 metais pasiekto piko buvo susitraukęs net šeštadaliu.

Teigti, kad prognozuoti kitų metų Lietuvos ekonomikos augimą yra sudėtinga, būtų paprasčiausiai banalu. Kur kas įdomiau yra tai, ar kitąmet pasikartos jau trejus metus stebima tendencija, kai Lietuvos ūkio plėtra gerokai viršija prieš prasidedant naujiems metams ekonomistų pateiktas prognozes. SEB bankas 2020 metais tikisi 2,4 proc. Lietuvos BVP augimo – ši prognozė nustatyta dar šių metų sausį. Toks prognozuojamas augimas yra gerokai kuklesnis negu tikėtina 3,6 proc. ūkio plėtra 2019 metais.

Jei 2018 metai buvo vadinami rekordiniais Lietuvos nekilnojamojo turto rinkai, atrodo, kad besibaigiantys 2019 metai dar įspūdingesni. Kylanti Baltijos šalių ekonomika ir sparčiai auganti gyventojų perkamoji galia buvo pagrindiniai veiksniai, sukę nekilnojamojo turto rinkos smagračius – ypač būsto ir ypač Lietuvoje.

Į pabaigą artėjantys 2019-ieji tikrai turėtų įsiminti kaip moterų pasiekimų metai. O jų buvo tikrai daug – nuo svarbių tarptautinių institucijų postų ar žygių kosmose tiesiogine to žodžio prasme iki įspūdingų laimėjimų mokslo, sporto ir kultūros srityse. Džiugu, kad tarp pasaulio mastu įsimintinų pasiekimų galime paminėti ir bent kelių Lietuvos atstovių pavardes.

Valdantieji džiaugiasi, kad Seimas pagaliau priėmė kitų metų biudžetą. Tačiau ekonomistai jį vertina ne taip džiugiai, esą valdžios gerumas didinant vaiko pinigus ar pensijas – fiktyvus. Plačiau apie ateinančiais metais laukiančias mokesčių naujoves kalbame su valstiečių lyderiu Ramūnu Karbauskiu Lietuvoje paskelbtas didelis pluoštas mokesčių: automobilių, nekilnojamojo turto mokesčiai, taip pat priimtas didesnis banko pelno mokestis, kuris, kalbama, guls ant banko klientų pečių.

Antradienį iš Seimo posėdžio išskrido svarbi žinutė: šalyje įsigalios automobilių registracijos mokestis. Ką tai gali reikšti vairuotojams, senam šalies autoparkui ir verslui? Jeigu trumpai: nieko gero – kvepia senų automobilių įšalu. Lietuva jau kuris laikas pagrįstai vadinama senų automobilių šalimi. Automobilio amžiaus vidurkis šalyje – 15 metų ir nuo Europos Sąjungos šalių vidurkio atsilieka maždaug 3 metais.

Artėjant šventiniam laikotarpiui, dažnas pasineriame į apmąstymus – kuo šiemet nustebinti artimuosius? Kiek tai kainuos? Kada, kur ir kaip dovanas pirkti? Kai kurie ekonomistai skaičiuoja, kad lietuviai prieššventiniu laikotarpiu išleidžia beveik trečdaliu daugiau, nei įprastais mėnesiais. Ar tai stebina? Ne. Daugelyje pasaulio šalių pastebima tendencija, kad metų pabaigoje namų ūkiai išleidžia ženkliai daugiau nei kitais mėnesiais, tad Lietuva nėra išskirtinė.

Po dviejų savaičių sueis 5 metai, kai Lietuvoje yra įvestas euras. Daugybė žmonių ir toliau ilgisi lito, o eurą tebesieja su augančiomis kainomis. Nors įvedant eurą Lietuvos bankas žadėjo, kad kainos nekils, dabar jau pripažįsta, kad euras prisideda prie brangimo. Apie euro įneštus pokyčius TV3 studijoje kalbėjome su ekonomiste Indre Genyte-Pikčiene  Netrukus bus euro įvedimo jubiliejus.

Bankų ir kitų finansinių įstaigų pelno, kuris siekia daugiau nei 2 mln. eurų, mokesčio padidinimas iki 20 proc. jau finišo tiesiojoje. Tokiam pasiūlymui jau pritarė Seimas, o Prezidentas viešoje erdvėje taip pat pasisakė už kredito įstaigų tam tikro dydžio pelno apmokestinimą. Šiuo metu bankams, kaip ir kitoms verslo įmonėms, taikomas standartinis 15 proc. pelno mokesčio tarifas.

Biudžeto svarstymo triukšme patyliukais buldozeriu stumiamas skaidrumą ir konkurenciją pakirsiantis vidaus sandorių plėtros klausimas. Tas pats, dėl kurio grėsmių konkurencijai, skaidrumui, korupcijos rizikų perspėjo Konkurencijos taryba, Specialiųjų tyrimų tarnyba. Ką daro Seimas, kai girdi tokius argumentus? Ignoruoja ir skuba.

Praėjo profesinė advokatų diena. Sveikinu advokatus ir linkiu jiems ir jų klientams kantrybės, nes panašu, kad jos prireiks. Praėjo keletas mėnesių nuo to laiko, kai advokatai ėmė grasinti nebeteikti valstybės garantuojamų advokato paslaugų dėl valstybės sukaupto įsiskolinimo už paslaugas. Tuo metu atrodė, kad tiek Vyriausybė, tiek Teisingumo ministerija juos išgirdo, suprato, kad žmonėms reikalingą teisinę pagalbą vienaip ar kitaip reikia garantuoti.

Ar Sauliaus Skvernelio vadovaujama Vyriausybė stengiasi, kad valstiečiai kuo skaudžiau pralaimėtų artėjančius Seimo rinkimus? Valdantieji atšaukia visuomenei anksčiau duotus pažadus ir skubiai įvedinėja naujus, daugelio kritikuojamus mokesčius.  Kas lemia jų keistus sprendimus klausiame premjero patarėjo Skirmanto Malinausko. Buvęs premjeras Algirdas Butkevičius teigia, kad jūs, kaip valdančioji dauguma, užsiimate politine savižudybe.

2016-ųjų birželį argumentavau, kad „Brexitas“ nėra neišvengiamas. Žmonės nubalsavo, bet demokratija yra procesas, o ne įvykis. Žinant, kad bet koks įsivaizduojamas susitarimas būtų blogesnis negu dabartiniai ryšiai, kuriuos Britanija palaiko būdama Europos Sąjungoje, buvo sunku suprasti, kaip „Brexitui“ galėtų pritarti parlamentas. Tuomet galvojau, kad veikiausiai būtų surengtas kitas referendumas, per kurį žmonės iš naujo apsvarstytų savo sprendimą ir galbūt nubalsuotų pasilikti.

Visai neseniai įvyko svarbus Ukrainos ir Rusijos šalių vadovų susitikimas. Kaip Ukrainos politinis elitas vertina šios šalies prezidento Volodymyro Zelenskio ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitikimo rezultatus? Apie tai studijoje kalbėjome su Lietuvoje viešinčiu Ukrainos strateginės įmonės „Ukrain oboronprom” generaliniu direktoriumi Aivaru Abromavičiumi.

Valstietė Agnė Širinskienė užsimojo naujam kirčiui prieš Seimo pirmininką Pranckietį, valdantieji bandė nuleisti kartelę norintiems patekti į Seimą, žvangėjo ietys ir dėl ministro Jaroslavo Narkevičiaus. Kaip tai vertinti ir kas gi vyksta iš tiesų, kalbėjome su BNS vyriausiuoju redaktoriumi Vaidotu Beniušiu. Ponia Agnė Širinskienė tikina, kad reikia ne tik atimti apsaugą iš Seimo pirmininko, bet ir išbraukti iš valstybės vadovų.

Jei Kalėdų laikotarpiu kurį nors šventinį vakarą praleisite prie televizoriaus, neabejotinai išvysite jau klasiką tapusį filmą „Kaip Grinčas Kalėdas vogė“. Piktuolio niurzgos Grinčo istorijoje – nemažai paralelių su mūsų valdžios vykdoma mokesčių politika, rašoma Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresnioji ekspertės Ievos Valeškaitės pranešime žiniasklaidai.

Kai kalbame apie svarbius karjeros pasirinkimus, atrodo, kad dažnai atsiduriame tokiose situacijose, kuriose mūsų pasirinkimas skamba kaip „arba, arba“. Pavyzdžiui, jei nusprendžiame sutelkti dėmesį į karjeros pasiekimus, tai nebegalime skirti dėmesio šeimai, rašoma „Swedbank“ Personalo tarnybos vadovės Agnės Jonaitytės-Karalienės pranešime žiniasklaidai. Ir atvirkščiai – jei norime pasirūpinti savo šeima, tai dėl jos turime „paaukoti“ savo karjerą.

Vilniaus universitetas ir pedagogai lieja nepasitenkinimą esama padėtimi švietimo sistemoje, o štai visai neseniai paskelbti 15-mečių mokyklinių pasiekimų rezultatai rodo, kad esame viena labiausiai atsiliekančių valstybių Europos Sąjungoje. Taip pat prastai vertinami ir lietuvių paauglių skaitymo įgūdžiai. Apie tai, kas lemia prastesnius gebėjimus, kalbėjome su Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjungos valdybos nariu, literatūros ekspertu Arūnu Šileriu.

Londone vykusiame NATO lyderių susitikime teko įveikti nemenką įtampą, kilusią po Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono žodžių apie tai, kad „NATO ištiko smegenų mirtis“. Lietuvai gali kelti nerimą ir Macrono noras draugauti su Rusija, kurią oficialiai norima įvardinti kaip galimą grėsmę. Apie tai, kaip NATO lyderiams sekasi susitarti, kalbėjome su Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesoriumi Tomu Janeliūnu.

„Paklauskit jo apie kapines, Deanai“, – JAV prezidentas Lyndonas Bainesas Johnsonas pasakė savo valstybės sekretoriui Deanui Ruskui, kandžiai paminėjęs daugiau kaip 20 000 JAV karių, palaidotų šalyje, už kurios išvadavimą jie žuvo. Tai įvyko 1966-aisiais, kai generolas Charles'is de Gaulle'is, tuometis Prancūzijos prezidentas, buvo ką tik paskelbę sprendimą pasitraukti iš Aljanso vadovavimo struktūros, tai pat pareikalavęs išvesti iš jo šalies visas užsienio pajėgas.

Naujausias Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) moksleivių gebėjimų tyrimas rodo, kad pagal visus vertintus kriterijus Lietuvos penkiolikmečių raštingumas ir toliau nesiekia EBPO šalių vidurkio. Dar blogiau yra tai, kad beveik nemažėja itin prastai besimokančių moksleivių dalis. Nors tokie rezultatai labai liūdina, tačiau jie nestebina. Pirmą kartą Lietuvos moksleivių gebėjimus EBPO vertino 2006 metais, o nuo tol visais metais Lietuva atsiliko nuo EBPO vidurkio.

Kalendorinė žiema Lietuvoje jau prasidėjo. Iki šiol džiaugėmės šiltu, net rekordine šiluma pasižymėjusiu rudeniu. Ar savaitgalį pasirodžiusios snaigės atneš žiemą ir kokios jos galime tikėtis, kalbėjome su profesoriumi ir klimatologu Arūnu Bukančiu. Prasidėjo kalendorinė žiema, tad ar sulauksime šalčių?  Kalendorinė žiema prasidėjo, tačiau astrominė turėtų įsibėgėti dar tik už trijų savaičių. Taigi ypatingų, žiemiškų orų dar nereikia tikėtis.

Šių metų pabaigoje Lietuvos ekonomikos augimas beveik neišsikvėpė ir tai džiugina. Tačiau savaime tai negarantuoja, kad be papildomų pastangų mūsų laukia tolimesnis eksporto, atlyginimų ir investicijų augimas bei socialinis progresas. Lietuvos BVP augimas trečiąjį šių metų ketvirtį šiek tiek sulėtėjo, bet vis dar siekė daugeliui ES valstybių nepasiekiamus 3,7 procento.

Prezidento Gitano Nausėdos kantrybė baigėsi: jis reikalauja, kad susikompromitavęs susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius trauktųsi iš posto. Tačiau ministras to daryti ir toliau neketina, o koalicijos partneriai stoja už jį mūru, tvirtindami, kad prieš Lenkų rinkimų akciją dabar organizuojamas masinis puolimas.  Apie susiklosčiusią situaciją politikos padangėje „Dienos komentare“ kalbamės su valstiečių partijos pirmininku Ramūnu Karbauskiu.

Prekyba vaistais internetu vis populiarėja. Tačiau šiuo metu internetu jums gali parduoti tik nereceptinius vaistus, o receptinių – tenka kulniuoti į vaistinę. Žmonėms, kuriems nuvykti į vaistinę nėra patogu, toks apribojimas gerokai apsunkina vaistų įsigijimą. Sveikatos apsaugos ministerija siūlo leisti internetu pardavinėti ir gydytojų išrašomus receptinius vaistus.

Susisiekimo ministas ministras Jaroslavas Narkevičius klimpsta į naujus skandalus. Štai dabar pasigirdo kaltinimų, kad ministras Gilūšio ežere užsiima neteisėta žvejyba. Tuo metu opozicijos Seimo nariai jau renka parašus ir rengia Narkevičiui interpeliaciją. Ministro J. Narkevičiaus galimas klaidas įvertino Seimo narė Aušrinė Armonaitė, kuri būtent ir inicijavo parašų rinkimą interpeliacijai.