Apie euro įneštus pokyčius TV3 studijoje kalbėjome su ekonomiste Indre Genyte-Pikčiene
Netrukus bus euro įvedimo jubiliejus. Ką mes gavome, įvedus eurą Lietuvoje?
Iš tikrųjų jau 5 metai, kaip Lietuvoje turime eurą ir tie metai Lietuvos ekonomikai buvo išties neeiliniai. Mes išgyvenome ekonominio verslo ciklo pakilimo fazę, kuomet gyvenimas ėjo tik geryn, nedarbo lygis gerokai susitraukė, darbo užmokestis augo dviženkliais tempais. Tokių teigiamų poveikių buvo labai daug.
Visgi, euro efektą būtumėme labiau pajutę, jeigu jį įsivestumėme pirmu bandymu – 2007 metais. Nes būtent 2009 metų krizė buvo tas rimtas išbandymas Lietuvos ekonomikai ir tas stabilumo garantas, kurį įneštų euras, būtų labai nemenkai sutaupęs tiek gyventojams, tiek įmonėms, tiek ir pačiai valstybei. Nebūtų tekę daryti karštligiškų "naktinių" reformų ir skolintis arti 10 proc. siekiančias palūkanas.
Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas džiaugiasi ir sako, kad jautėsi euro ekonominis poveikis Lietuvai: buvo spartesnis ekonomikos ir pajamų augimas, pigesnis skolinimasis, atpigę mokėjimai, išnykę pinigų keitimo išlaidos. Bet žmonės jaučia kai ką kitą – kainos gerokai šoktelėjo.
Taip, iš tikrųjų, jaučiamas kainų augimas, kadangi namų ūkiai, žmonės, gyventojai labiau supranta tai, kur gyvena. Natūralu, kad jie jaučia kainos didėjimą.
Vis tik žmonės nemato to plataus paveikslo ir neįvertina kitų pakankamai objektyvių poveikių, dėl ko kilo kainos pastaraisiais metais.
Kad euro efekto nebuvo, tai tikrai, nesako ir pats Lietuvos bankas, bet objektyvių veiksnių kilti kainoms buvo labai nemažai, nes, ką mes stebėjome pastaruosius keletą metų, kylant ekonomikai darbo užmokesčiui po 10 proc. per metus, tai natūraliai veikia darbo kaštų eilutes ir atitinkamai paveikia vartotojus.
Sakote, kad kyla 10 proc., bet kai kurios paslaugų kainos kilo vienas prie vieno. Vėliau žmonės sako – valdžia mums žadėjo, kad, įvedus eurą, kainos nekils, bet dabar jos didėja. Tad žmonės turėtų jaustis apgauti?
Negalima taip vienareikšmiškai sakyti, kad žmonės turėtų jaustis apgauti, nes taip nebuvo.
Taip, kainos augo. Kalbant apie paslaugas, pavyzdžiui, kirpyklų, restoranų paslaugų kainos augo labai epizodiškai – kartą per pora mėnesių.
Natūralu, kad, kylant darbo kaštams, tai tiesiogiai veikia ir kainą. Bet bendras kainų krepšelis tikrai taip reikšmingai nepaaugo ir tos tendencijos kaip pasaulinės naftos kainos, kurios iš pradžių krito, o po to 2016-2017 metais apsivertė ir kilo aukštyn, priklausomai nuo OPEC sprendimų ir t.t.
Be to, maisto kainos ir jų tendencijos paveikė Lietuvą. Bet ne tik mūsų valstybę. Pastaraisiais metais kainos kyla ir Latvijoje, Estijoje bei pačioje Lenkijoje. Lenkijoje maistas brango sparčiau negu Lietuvoje.
Visą pokalbį su Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyr. eksperte Indre Genyte-Pikčiene kviečiame žiūrėti vaizdo siužete.
