Šį rudenį vienos svarbiausių finansų institucijų Europoje − Europos centrinio banko prezidente paskirta prancūzė Christine Lagarde. Ši moteris jau ne pirmą kartą keičia nusistovėjusius stereotipus. 2007-aisias ji tapo pirmąja Prancūzijos finansų ministre, o 2011-aisiais pirmąja Tarptautinio valiutos fondo direktore moterimi. Abu ankstesnius kartus ji ėmėsi lyderystės iššūkių laikotarpiu − per pasaulio finansų ir Europos skolų krizę. Šį kartą ji taip pat gali susidurti su dilema, kaip paskatinti tolesnį Europos augimą.
Ch. Lagarde savo vietą Tarptautiniame valiutos fonde „perleido“ bulgarei Kristalinai Georgevai. Pastaroji iki tol ėjo Pasaulio banko prezidentės pareigas, ir taip pat buvo pirmoji moteris, vadovavusi šiai tarptautinei organizacijai.
Vasaros pabaigoje paaiškėjo, kad naujai suformuotai Europos komisijai ateinančius penkerius metus vadovaus vokietė Ursula von der Leyen. Keli pirmieji šios politikės darbai atrodo įkvepiantys. Jos iniciatyva naujoje komisijoje pasiektas beveik idealus lyčių balansas – ją sudarys 13 moterų ir 14 vyrų. Tai kol kas didžiausias moterų komisarių skaičius per visą komisijos istoriją. Be to, komisijos nariai, atrinkdami darbuotojus savo komandomis, taip pat turėjo vadovautis lyčių lygybės principu.
Dar vienas ambicingas U. von der Leyen sumanymas – ką tik paskelbtas Europos žaliojo kurso planas. Jis numato ES perėjimą prie tvarios ekonomikos modelio ir Europos tapimo neutraliu pagal anglies dvideginio emisijas kontinentu iki 2050 metų.
Kalbant apie klimato kaitos krizę, pasaulio lyderius imtis ryžtingesnių veiksmų Jungtinių tautų konferencijoje paragino jaunosios kartos aktyvistė švedė Greta Thunberg. Ji įkvėpė pasaulinę protestų bangą, pavadintą „Fridays For Future“, prie kurios prisijungė milijonai mokinių ir studentų visame pasaulyje.
Šių metų gruodžio pradžioje darbą pradėjo naujoji Suomijos vyriausybė, kuriai vadovaujanti 34-erių Sanna Marin yra jauniausia premjerė pasaulyje. Suomijos vyriausybėje iš 19 ministrų portfelių 12 yra patikėti moterims. Įdomu tai, kad valdančiąją koaliciją suformavusioms partijoms Suomijoje vadovauja moterys, o jų dalis šios šalies parlamente sudaro 47 procentus.
Moterų pasiekimais galime džiaugtis ne tik politikos bei ekonomikos srityse. Spalio mėnesį pirmą kartą į atvirą kosmosą išėjo NASA moterų astronaučių komanda, kurią sudarė Christina Koch ir Jessica Meir (pirmoji moteris į atvirą kosmosą įžengė dar 1984-aisiais). Atvirame kosmose praleidusios apie 6 valandas, dvi amerikietės pakeitė sugedusią Tarptautinės kosminės stoties detalę ir tiesiogiai susisiekė su JAV prezidentu.
Nobelio ekonomikos premija už eksperimentais paremtus skurdo tyrimus skirta trijų mokslininkų grupei, tarp kurių yra prancūzų kilmės ekonomistė Esther Duflo. Tai jauniausia Nobelio ekonomikos premijos laureatė apskritai ir tik antroji moteris per 50 metų, gavusi šią premiją.
Galiausiai, Lietuvos vardas šįmet net kelis kartus atkreipė dėmesį visame pasaulyje, ir dėl to turėtume dėkoti moterims. Asmik Grigorian tapo Tarptautinių operos apdovanojimų laureate ir buvo paskelbta geriausia operos soliste pasaulyje. Trijų menininkių – režisierės Rugilės Barzdžiukaitės, rašytojos Vaivos Grainytės ir kompozitorės Linos Lapelytės – sukurta ir Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje rodyta opera „Saulė ir jūra“ pelnė prestižinį „Auksinio liūto“ apdovanojimą, o mūsų šalies paviljonas buvo pripažintas geriausiu iš 90-ies čia dalyvavusių šalių.
Besidžiaugiant lietuvių moterų pripažinimu pasaulyje, tenka pasakyti, kad situacija mūsų šalyje nedžiugina − Lietuvoje moterys dar palyginti retai užima aukštus postus verslo srityje ar politikoje. Be to, Europos lyčių lygybės instituto (EIGE) sudarytame reitinge Lietuva per dvejus metus smuktelėjo iš 19-osios į 23-ąją vietą.
Kita vertus, aš tikiu, kad reikšmingi moterų pasiekimai pasaulio mastu gali įkvėpti didesnėms ambicijoms ir spartesniems pokyčiams. Palinkėčiau, kad ateinančios šventės taptų geru metu pažvelgti plačiau ir surasti įkvėpimo šaltinį dideliems darbams ateityje.
Dovilė Grigienė, „Swedbank“ Lietuvoje vadovė
