Akcijos išlaikė lyderio poziciją
Aukštą akcijų rinkų grąžą lėmė palanki centrinių bankų vykdoma pinigų politika. Dėl įliejamų į ekonomiką pinigų ir vykdomų obligacijų supirkimo programų saugiomis laikomų investicinių priemonių pelningumas tapo artimas nuliui ar neigiamas. Todėl vis daugiau investuotojų didesnės grąžos ryžosi ieškoti rizikingesnėse turto klasėse.
Praėjusiais metais prie ekonomikos skatinimo politikos grįžęs JAV Federalinių rezervų bankas (FED) bazines skolinimo palūkanas per kelis kartus bendrai sumažino 0,75 proc. punkto – iki 1,5–1,75 proc. lygio. Tuo metu Europos centrinis bankas (ECB) toliau tęsė skatinamąją politiką ir žengė gilyn į neigiamą teritoriją sumažindamas taikomas bazines palūkanas nuo –0,4 proc. iki –0,5 proc. Taikydami šias priemones centriniai bankai tikėjosi užbėgti už akių prognozuojamam ekonomikos sulėtėjimui ir sušvelninti jo poveikį finansų rinkoms.
Baigiantis 2019-iesiems, investuotojai sulaukė ir daugiau gerų žinių. Ištisus metus visą pasaulį neraminę JAV ir Kinijos nesutarimai dėl tarpusavio prekybos ir komplikuotas „Brexit” procesas galiausiai įgijo aiškesnius galimų sprendimų kontūrus.
Kokius ženklus siunčia prasidėję 2020-ieji metai?
Finansų rinkų dalyviai viliasi, kad infliacijos rodikliams išliekant žemame lygyje, centriniai bankai toliau laikysis skatinimo politikos krypties. Pigus skolinimasis palankiai veikia ekonominį ciklą ir pozityviai nuteikia finansų rinkas. Žinoma, visada išlieka netikėtų geopolitinių įvykių ar stichinių nelaimių rizika, tačiau juos nuspėti itin sudėtinga, todėl rinkos į tokius veiksnius dažniausiai neatsižvelgia.
Pasaulinis įmonių pelningumas šįmet turėtų išlikti sveikame 10 proc. lygyje, o palyginti aukšta dividendinio pelningumo ir valstybių obligacijų pajamingumo rizikos premija leidžia tikėtis teigiamos akcijų grąžos ir per 2020 metus. Nepaisant fakto, kad santykinė akcijų vertė, remiantis akcijų kainos ir pajamų, buhalterinės vertės ar pardavimų rodikliais, yra didesnė už istorinį vidurkį, ši turto klasė ir toliau turėtų būti viena patraukliausių.
Vis daugiau išsivysčiusių šalių obligacijų išsiskiria neigiamu pajamingumu, kas skatina investuotojus daugiau dėmesio skirti skolos vertybiniams popieriams su žemesniu reitingu ir didesne rizika. 2020 m. dėl centrinių bankų politikos ir JAV bei Kinijos pasiektų susitarimų tikimasi aktyvesnio ekonomikos augimo, todėl rizikingesni skolos vertybiniai popieriai išliks gana paklausūs, o aukštu patikimumu išsiskiriančių valstybių obligacijų pajamingumas dėl žemos infliacijos neturi daug galimybių didėti.
Ko investuotojai turėtų vengti?
Apibendrinant, šįmet finansų rinkose viskas turėtų klostytis pagal įprastą scenarijų. Investuojant į skolos vertybinių popierių rinką, greičiausiai pavyks uždirbti nedidelės vienaženklės grąžos su sąlyga, kad lėšos bus nukreipiamos į aukštesnės rizikos skolos vertybinius popierius.
Nepatartina investuoti į itin ilgo laikotarpio – 20 ar 30 metų trukmės – skolos vertybinius popierius, nes jie pastaruoju metu gerokai pabrango, o rinkose pasikeitus palūkanų tendencijoms, jų vertė gali susvyruoti labiau negu akcijų rinkų.
Pagrindinės akcijų rinkos ir toliau turėtų generuoti dviženklę grąžą, nors išimtimi gali tapti technologijų sektorius, į kurio akcijų kainas jau dabar yra įskaičiuoti dideli lūkesčiai dėl šviesių jo ateities perspektyvų, kurie nebūtinai išsipildys artimiausiu metu.
Vaido Paukščio, „Swedbank investicijų valdymo“ portfelių valdytojo komentaras.
