Profesorius, klimatologas Arūnas Bukantis teigia, kad šie orai, kurie buvo gruodį, sausį ir vasarį, yra būdingi kovo-balandžio mėnesiams:
„Temperatūra buvo teigiama, kas lietuviškai žiemai yra visiškai nebūdinga. Temperatūra vidutiniškai buvo 6 laipsniais aukščiau normos. Tai labai drastiška anomalija, kurios nėra buvę per visus 250 metų, kai Lietuvoje stebimi orai. Ir, galima manyti, kad tokie orai dar tęsis apie mėnesį ar net pusantro.“
Kalbėdamas apie temperatūrą, A. Bukantis pastebėjo, kad ji glaudžiai susijusi su krituliais.
„Teigiamos temperatūros foną užtikrina labai intensyvi Vakarų pernaša. Tai yra ciklonų intensyvi veikla Atlante, kuri po to keliauja link Skandinavijos, ir tai mums neša šilumą kartu su krituliais. Praktiškai visą šią žiemą turėjome lietaus pavidalo kritulius. Ir, lyginant su daugiamečiais rodikliais, kritulių buvo net daugiau, negu vidutiniškai, todėl turėjome šlapią žiemą“, – pastebi klimatologas A. Bukantis.
Sinoptikas Naglis Šulija sako neprisimenantis, kad anksčiau būtų buvę tokių šiltų žiemų.
„Prisimenu tik, kad kai buvo Sausio 13-osios įvykiai, sniego dar nebuvo. Ir kaip tik tą naktį į Sausio 13-ąją praėjo šaltasis atmosferos frontas ir prisnigo“, – prisiminimais pasidalijo N. Šulija.
Klimatologas A. Bukantis teigia, kad per visus 250 metų, kai yra stebimi orai, dar nėra buvę tokios žiemos, kai nesusiformuoja sniego danga, todėl ši žiema – pirma tokia.
„Labai šiltomis žiemomis, sniego danga išsilaikydavo 2-3 savaites, arba 2-3 kartus po dvi savaites, tai net tada mes jau sakydavome, kad yra anomaliai šilta ir sniego danga yra trumpalaikė. Bet kad visiškai jos nebūtų, arba, kad ji tik keletą valandų laikytųsi – tikrai pirmą kartą. Prieš tai pati šilčiausia žiema, jei neklystu, buvo 1989 metais, tada irgi buvo teigiama temperatūra, bet vis tiek sniego buvo“, – prisimena A. Bukantis.
N. Šulija prisiminė tuos metus ir po to kilusius potvynius.
„Buvo labai šilta žiema, tais metais žiemos pabaigoje užsnigo, susidarė nemenka sniego danga, truputėlį pašalo, o tada atėjo ciklonas, lijo tris dienas su aukšta temperatūra, ir tas lietaus vanduo kartu su ištirpusiu sniegu, kai plūstelėjo į upes, turėjome potvynius“, – prisiminė N. Šulija.
Profesorius A. Bukantis pastebi, kad, vis dėlto, ateinančiais žiemas dar turėtume sulaukti žiemiškesnių orų.
„Tikrai negalima sakyti, kad jau visas ateinančias žiemas turėsime tokias šiltas, kokias turime dabar. Jokiu būdu. Vis tiek, tie trumpalaikiai arktinių ir žemyninių oro masių įsiveržimai jie tikėtini ir jie įvyks ateinančiais metais.“
A. Bukantis pastebi, kad dėl klimato kaitos atsiranda ir ekspremalūs reiškiniai.
„Lietuvoje turime visą rinkinį ekstremalių reiškinių, išskyrus tropinius ciklonus. Turime sausras, trumpalaikes smarkias liūtis, vėlyvas pavasarį ir ankstyvas rudenį šalnas, gausus sniegas, vis dažniau pasikartojantys viesulai, škvalai, ilgalaikės karščio bangos – tai praktiškai visas rinkinys, koks tik yra pasaulyje“, – vardija profesorius.
Deja, laukiantiems žiemos teks nusivilti, jos šį vasarį taip ir nesulauksime: artimiausią savaitę laikysis panašūs orai, kokius turime dabar.
