Tą įrodo ir pokyčiai kapitalo rinkose – per dvi dienas Vokietijos akcijų indekso DAX reikšmė smuko beveik 6 procentais. Akivaizdu, kad žala Lietuvos ir Europos ekonomikai kasdien didės, jeigu užsikrėtusių asmenų skaičius Europos valstybėse augs ir vis daugiau regionų kaip dabar Šiaurės Italijoje taps laikinai izoliuoti. Tokiu atveju vis didesnių tiesioginių nuostolių patirtų transporto, turizmo, prekybos, pramonės ir kitų sektorių bendrovės.
Dėmesiui iš Kinijos nukrypus į Europą reikia pastebėti, kad remiantis oficialia Kinijos pateikiama statistika, naujų užsikrėtusiųjų koronavirusu skaičius šalyje mažėja ir tai yra gera naujiena. Operatyvūs rodikliai, tokie kaip anglies ar elektros vartojimas, spūstys miestuose ar konteinerių skaičiaus pokytis uostuose, rodo, kad Kinijoje verslas po daugiau negu mėnesį trukusio karantino pradeda didinti veiklos apimtį.
Tačiau įprastam veiklos lygiui pasiekti ir visam chaosui sutvarkyti prireiks dar bent kelių savaičių. Antra vertus, nuostoliai pasaulio tiekimo grandinei jau padaryti: gaminiai, kurie Kinijoje nebuvo pagaminti laiku, paprasčiausiai laiku nepasieks ir Europos ar JAV pirkėjų. Tą patį galima pasakyti ir apie Lietuvą. Prekės laivais konteineriuose iš Kinijos keliauja pusantro mėnesio, todėl jeigu šiandien tam tikri komponentai nebuvo išsiųsti iš Kinijos gamyklos, jie Lietuvos balandžio pabaigoje nepasieks.
Jeigu įmonės neras alternatyvių žaliavų ar komponentų kitose šalyse, gamyba kai kur laikinai sustos. Ne visi komponentai laiku bus pristatyti ne tik į Lietuvos, bet ir Vokietijos, Prancūzijos ar Švedijos gamyklas. Ką tai reiškia? Pavyzdžiui, automobiliui pagaminti reikia 30 tūkst. detalių. Jeigu bent vienos iš jų trūksta, gamybos procesas sustoja.
Iki praėjusio savaitgalio tarptautinės organizacijos gana pasyviai stebėjo koronaviruso įtaką pasaulio ekonomikai. Tarptautinio valiutos fondo ar Europos Centrinio Banko ekonomistai šio viruso įtaką ekonomikai vertino pagal V formos įvykių scenarijų: kai nepalankių įvykių įtaka ekonomikai būna trumpalaikė ir po staigaus kritimo ekonomikos augimas greitai grįžta į ankstesnes plėtros vėžes.
Išsipildžius tokiam scenarijui, Kinijoje jau antrą ir trečią 2020 metų ketvirtį gamybos apimtis ne tik grįžtų į įprastą lygį, bet ir jį viršytų. Tačiau įvykių vertinimas ir prognozės keičiasi ir keisis pradėjus sparčiai augti užsikrėtusiųjų skaičiui Europoje ir didėjant tikimybei, kad Europai artimiausiu metu teks pakartoti Kinijos karantino scenarijų. Tokiu atveju tiekimo grandinės pasaulyje susijauktų daug labiau ir turėtume ne V, o L formos ekonomikos pokyčių scenarijų – ekonomikos problemos tęstųsi ilgiau negu vieną ketvirtį.
Tikimybė, kad Europos valstybėms teks pakartoti Kinijos karantiną, kasdien auga daugėjant valstybių, kuriose fiksuoti nauji užsikrėtimų atvejai. Dar prieš dvi savaites teigėme, kad šių metų pirmą pusmetį Europoje nebeišvysime Kinijos turistų. Dabar galima drąsiai teigti, kad ES smarkiai smuks ir vidinis turizmas, ir tai bus trumpalaikis smūgis turizmo, transporto sektoriui. Taip pat turėtų vis labiau sunerimti ir prekybos sektorius.
Pavyzdžiui, Kinijoje vasarį gyventojai atidėjo nebūtiniausių prekių įsigijimą (tiesa, neveikė ir daugelis parduotuvių). Naujų automobilių pardavimai Kinijoje pirmą vasario pusę krito 92 procentais, išmaniųjų telefonų pardavimai vasarį bus smukę daugiau negu 50 procentų. Nesuvaldžius koronaviruso plėtros Europoje ir izoliuojant tam tikrus regionus, veikiausiai bus stabdomas ir pramonės gamyklų darbas. Todėl Lietuvos gamybininkų ir transporto bendrovių, kurioms Europa yra svarbiausia eksporto rinka, nuostoliai būtų akivaizdūs.
Investuotojų kapitalo rinkose nuotaikos tiesiogiai priklausys nuo to, kaip keisis naujų užsikrėtimų skaičius Europoje ir kokių valstybių regionus koronavirusas pasieks. Jeigu šis skaičius Europoje greitai nustos augti, akcijų rinkos gali greitai susigrąžinti praradimus. Tačiau to dar, matyt, teks palaukti. Ypač jeigu koronavirusas pradės sparčiau keliauti ne tik po Europą, bet ir po JAV. Kaip įprasta, investuotojai prasidėjus panikai rinkose ėmė dairyti į centrinius bankus ir valdžios sektoriaus atstovus, tikėdamiesi tolesnių jų veiksmų, jeigu reiktų imtis ekonomikos skatinimo priemonių.
Kinijos centrinis bankas į tokio masto ekonomines problemas, kokios buvo Kinijoje, sureagavo staigiai. Tačiau Europoje ar JAV kol kas realūs koronaviruso padariniai ekonomikoms nėra dideli, todėl greitų centrinių bankų sprendimų tikėtis nereikėtų. Kita vertus, reikalams judant nepalankia linkme jie turės gerai pasverti, kaip reaguoti į galimą trumpalaikį ekonomikos susvyravimą.
Šiuo metu, kai situacija keičiasi kas dieną, įvertinti, kokio dydžio įtaką koronavirusas turės Lietuvos ekonomikai, yra labai sudėtinga. Žinoma, didžiausias neigiamas pasekmes turėtų scenarijus, jeigu Lietuvoje atsirastų užsikrėtusiųjų koronavirusu ir jų skaičius pradėtų staigiai augti. Todėl valdžios, verslo ir pačių gyventojų aktyvūs veiksmai imantis prevencijos priemonių yra patys svarbiausi.
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas
