Psichologai visuomet atkreipia dėmesį, kad kritinės situacijos nėra pačios palankiausios priimti svarbiems gyvenimo sprendimams, tačiau jeigu sutuoktiniai vis tik tvirtai apsisprendė išsituokti, karantinas tam tikrai nesutrukdys.
Tikėtina, kad skyrybų karantino metu ir po jo daugės, todėl apie tai galvojantys turi žinoti kelis dalykus.
Kai skirtis nori abu sutuoktiniai
Civilinis kodeksas numato kelis galimus santuokos nutraukimo būdus: skyrybas bendru sutuoktinių sutikimu, skyrybas vieno iš sutuoktinių prašymu ir skyrybas dėl kito sutuoktinio kaltės.
Pirmasis būdas yra pats greičiausias, paprasčiausias ir pigiausias, kadangi abu sutuoktiniai pageidauja to paties. Be to, šiame procese sutuoktiniai net neprivalo dalyvauti, kadangi procesas nevyksta teismo posėdžių salėje – tokius prašymus teismai paprastai nagrinėja rašytinio proceso tvarka. Žodiniai teismo posėdžiai karantino laikotarpiu bet kuriuo atveju nevyksta, tačiau teismai gali bylą greitai išnagrinėti ir rašytiniame posėdyje nuotoliniu būdu.
Santuoką nutraukiant bendru sutarimu, privalomos mediacijos reikalavimas netaikomas, todėl, parengę sutartį, šalys gali tiesiogiai kreiptis į teismą.
Sutuoktiniams skiriantis bendru sutarimu, turi būti įvykdytos trys privalomos sąlygos: jie turi būti susituokę ne mažiau kaip vienerius metus, sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir, žinoma, abu būti veiksnūs.
Todėl tereikia pasirinkti skyrybų konsultantą, susitarti dėl turto dalybų ir vaikų priežiūros, parengti ar surinkti reikalingus dokumentus bei palaukti maždaug vieną mėnesį iki apylinkės teismas priims sprendimą.
Kai skirtis pageidauja tik vienas sutuoktinių
Kai skirtis nori tik vienas iš sutuoktinių, procesas yra ilgesnis, sudėtingesnis ir brangesnis. Šiuo atveju skyrybos galimos, kai sutuoktinai daugiau nei metus gyvena atskirai (separacija), vienas jų teismo pripažintas neveiksniu arba nežinia kur esančiu ar ilgiau nei metus atlieka laisvės atėmimo bausmę už netyčinį nusikaltimą.
Dar daugiau užtrunka, dar brangesnis ir nemalonesnis yra santuokos nutraukimas dėl kito sutuoktinio ar jų abiejų kaltės. Tokios skyrybos gali trukti ir penkerius metus – tai priklauso ir nuo šalių elgesio, formuluojamos pozicijos ir principų.
Santuoką dėl vieno iš sutuoktinių kaltės siekiama nutraukti gana dažnai, tačiau kažkodėl vyrauja klaidingas įsitikinimas, kad tuomet „nekaltasis“ įgauna teisę į didesnę turto dalį ar daugiau teisių. Taip nėra – kaltės nustatymas lemiamos įtakos turto dalyboms neturi. Įdomu tai, kad kreipiantis į teismą šiuo pagrindu, teismai dažniausiai vis tik nutraukia santuoką konstatavę abiejų šalių kaltę.
Teismas bet kuriuo atveju išsprendžia visus su santuokos nutraukimo susijusius klausimus: santuokos nutraukimo, turto padalinimo, nepilnamečių vaikų išlaikymo, gyvenamosios vietos ir bendravimo su jais tvarkos nustatymo.
Mažiau emocijų
Skiriantis vieno sutuoktinių prašymu ar dėl vieno (ar abiejų) kaltės, nuo 2020 m. sausio 1 d. Lietuvoje tapo privaloma ikiteisminė mediacija. Tai alternatyvus ginčų sprendimo būdas, kuomet šalys ieško sutuoktiniams priimtinų ir abiejų šalių interesus atitinkančių sprendimų, o jiems tai padaryti padeda nesuinteresuotas ir nešališkas asmuo – mediatorius.
Sutuoktinius gali paguosti tai, kad nešališkas mediatorius ne tik padeda pasiekti kompromisą dėl turto ar vaikų priežiūros, bet ir siekia apmalšinti įkaitusias emocijas, kurioms užvaldžius nebesiklausoma argumentų kalbos.
Nuo metų pradžios mediaciją tenka išbandyti nutraukiant santuoką, taip pat vaiko išlaikymo, gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo ir kituose šeimos ginčuose. Mediatorių tokiose bylose skiria Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, tačiau jį gali pasirinkti ir pačios šalys iš Lietuvos mediatorių sąrašo.
Nuo to, kaip paskirtas mediatorius, priklauso mediacijos išlaidos. Jei mediatorių pasirenka patys sutuoktiniai, taikomas mediatoriaus nustatytas įkainis. Tuo metu kreipiantis per Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, dalį paslaugų kompensuoja valstybė (4-6 val.), o sutuoktiniai prisiima likusias išlaidas. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai mediaciją vykdo keli mediatoriai; tokiais atvejais papildomų mediatorių išlaidas padengia pačios šalys.
Visais atvejais reikėtų žinoti, kad per kelias valandas sudėtingų ir jautrių šeimos klausimų išspręsti beveik niekada nepavyksta, tačiau valstybės parama leidžia šiek tiek sumažinti privalomos procedūros kainą.
Jei mediacija sėkminga (t. y. šalys sugebėjo susitarti), mediatorius, pačios šalys ar jų pasirinkti teisininkai surašo taikos sutartį, kuri teikiama tvirtinti teismui.
Skyrybos visada yra sudėtingas procesas, lydimas pykčio, nusivylimo ar liūdesio, tad mediatoriaus dalyvavimas padeda nepraleisti jokių svarbių detalių, suderinti interesus, nejausti nuoskaudos dėl neteisybės ir išsiskirti kiek įmanoma „kultūringai“. Teisininkai juokauja, kad „geros skyrybos“ yra tokios, po kurių galima paspausti vienas kitam ranką, išgerti kavos ir palinkėti gero likusio gyvenimo.
Egidijus Langys yra advokatų profesinės bendrijos AVOCAD partneris, mediatorius.
