Apie tai kalbamės su bendrovės „Baltijos tyrimai” vadove Rasa Ališauskiene.
Sveiki, Lietuvoje prasideda antras karantino mėnuo, kaip kinta žmonių nuotaikos gal daugelis jau perdegė ir nebepritaria karantino reikalavimams ir socialinės distancijos laikymuisi?
Kaip rodo pirmos keturios savaitės ir būtent nuotaikos po pirmų dviejų karantino savaičių, palyginus su sekančiomis dviem savaitėm, nuotaikos nedaug keičiasi. Pritarimas griežtom karantino sąlygom išlieka visose gyventojų grupėse, nerimas ypač dėl artimųjų sveikatos, kiek mažiau gal dėl savo, kaip ir buvo kovo pabaigoj.
Nerimas dėl ekonominių padarinių nedidėja per tą mėnesį?
Galima sakyt, kad tas nerimas dėl artimųjų, pirmiausia, dėl artimųjų, paskui savo sveikatos išliko stabilus. Dėl ekonominių padarinių jis po truputį auga.
Tyrimai rodė ir prieš karantiną, kad apie 40 proc. Lietuvos gyventojų santaupų ne daugiau kaip mėnesiui išgyvent, praradę darbą arba sumažėjus santaupoms, ne tik visai jų netekę.
Mėnuo baigiasi, dėl to akivaizdu, kad būtent šitas ekonominis ir pragyvenimo aspektas pradeda tapt pačiu svarbiausiu.
Ar galima prognozuot galimą augantį nepasitenkinimą valdžios veiksmais po mėnesio ar pusantro?
Klausimas, kaip toliau situacija vystysis, jeigu būtų kaip dabar suvaržymai ir trečdalis Lietuvos nedirbtų, tai klausimų kiltų, kiek vis tik gali ekonomika išlaikyt, kiek žmonės gali pragyvent, neturėdami pajamų. Jeigu kaip nuo šiandien tam tikri palengvinimai tam tikriems verslams jau prasidėjo, galbūt tos priemonės ir bus vertinamos kaip būtinos.
Čia kol kas sunku pasakyt, nes juk daug vertinimuose yra emocijų. Šiuo atveju emocijos, matyt, nugali prieš racionalų svarstymą.
Galbūt jūs atskirai tyrėte verslo atstovų kaip tikslinės grupės nuomonę?
Ne, mes klausėm reprezentatyvios imties Lietuvos gyventojų, bet taip pat klausėm žmonių> Ar jie iki karantino dirbo, ar nedirbo. Jeigu dirbo privačiam ar valstybiniam sektoriuj, tai neklausėm stambiausių darbdavių ar įmonių vadovų, bet didelė dalis mūsų apklaustųjų – dirbantys.
Įdomu tai, kad kaip reta šitoj situacijoj vertinimai ir nuomonės privačiam versle dirbančių ir valstybinam nesiskiria. Ir apie tai, ar reikėtų palengvint sąlygas verslui ir pradėt pagaliau dirbt, kokiems verslams – praktiškai atsakymai yra vienodi.
Daugelyje pasaulio šalių, ir Lietuva ne išimtis, pandemija smarkiai išaugino valdančiųjų politikų reitingus. Lietuvoje šokteli ir Sauliaus Skvernelio reitingai ir ministro Aurelijaus Verygos. Kaip manote, ar jų šoktelėję reitingai tempia iš paskos ir valstiečių reitingus aukštyn? Ar žmonės nesieja jų?
Šiuo metu, bent ką matom iš tyrimų apie partijas, žmonės išvis negalvoja. Orientacija yra į personalijas, jeigu normalioj situacijoj žmonės buvo linkę balsuot už lyderius, už asmenybes, negu už partijas, kai jų klausdavom. Tai dabar partijos tarsi nuėjo į antrą planą ir čia jau ne tiek svarbu, ar opozicija ar valdantieji – tiesiog žmonės žiūri į konkretų asmenį, o dažniausia į tą, kurį dažniausiai mato televizijoj.
Šiomis dienomis oficialiai startavo Seimo rinkimų kampanija. Kaip pandemija gali paveikti, kokios būtų prognozės, kai ji paveiks Seimo rinkimų rezultatus?
Manau, pirmiausia paveiks temas ir retoriką. Jeigu iki karantino ir ekstremalios situacijos buvo daugiau kalbama apie gerovės valstybę, kažkokias ilgalaikes klestėjimo perspektyvas, tai dabar reiks gesint gaisrą.
Reik manyt, kad visos partijos kalbės kaip sušvelnint arba įveikt ekonominės krizės pasekmes, taip pat nemažai kalbės apie padėtį sveikatos apsaugos sistemoje, nes pasimatė, kad tikrai buvo bėdų iki pandemijos. Tai, aišku, tematika keisis, bet nieks turbūt neatšaukė pozicijos–opozicijos ginčų ir valdantieji bus arba kritikuojami, arba giriami už savo veiklą krizės metu, opozicija bandys sakyt, ką ji būtų dariusi kitaip, ir kritikuot.
Tai dauguma dalykų suksis būtent apie ekonomines ir socialines krizės pasekmes.
Artėjant Seimo rinkimams vasarą, rudens pradžioje žmonės labiausiai savo kailiu patirs ekonominius karantino padarinius. Ar galima iš to daryti išvadą, kad jie vis tiek ieškos kaltų, jie norės bausti valdžią ir pergales skins Seimo opozicija?
Čia klausimas, kadangi vis tik šitos krizės šaknys ne Lietuvoje vienaip ar kitaip, tai suversti viską Lietuvos politikams ar Lietuvos partijoms bus sunku. Tai nėra kažkokie vidiniai dalykai. Turbūt bus kalbama apie tai, ar valdžia viską padarė, kad sušvelnintų tas pasekmes, kurios daugeliu atvejų nuo jos nepriklausė, nes vis tik praktiškai visoj Europoj, jeigu ne pasauly, valdančiųjų žingsniai yra labai panašūs, jis kartoja tuos pačius modelius veiklos.
Tai klausimas bus tik tiek, ar su turimais resursais ir turimom galimybėm buvo padaryta tai, kas buvo galima padaryt geriausiai ar ne.
