WTI nafta iš esmės išgaunama JAV ir didelė dalis tai skalūninė nafta, kuri šią šalį pavertė didžiausiu naftos eksportuotoju pasaulyje. BRENT nafta yra Šiaurės jūroje išgaunama nafta ir laikoma etalonu aplinkinėms rinkoms. Abi rūšys yra vadinamos „lengvomis“ ir pasižymi mažiau nei 1 proc. sieros sudėtyje.
Atsiradęs kainos skirtumas rodo, kad JAV naftą išgaunantys gręžiniai labai nerimauja dėl situacijos, kuri rodo, kad rinkoje nebelieka vietos kur saugoti naftą, nes vartojimas yra kritęs apie 30 proc. (iki 25 mln. barelių per dieną) ir tenka ją sandėliuoti.
JAV privatūs verslai atviroje rinkoje įsivėlė į konkurencinį karą dėl likusių vartotojų. Siekiama bet kokia kaina parduoti naftą vartotojams, o ne kaupti. Taip iš rinkos išstumiant BRENT gavėjus, tarp jų Europą, OPEC ir Rusiją. Vyksta kova tarp privataus verslo valstijose ir valstybinių naftininkų, kurie susispietę į kartelį. Laisva rinka kol kas įveikia visus kartelio susitarimus.
Jo dalyvių laukia prastos dienos, nes jie sudarė kartelinį susitarimą sumažinti gavybą ir pakelti kainą. Panašu, kad susitarimas smogs dviem aspektais – naftos barelių skaičius kris apie 10 mln. per dieną (apie 270 mln. dolerių per diena netekimas). Tačiau gali būti, kad sumažėjusius barelius reikės neparduoti o sandėliuoti, kas reiškia negautas pajamas ir atsiradusius kaštus.
Visa ši situacija taip pat parklupdys ir ne vieną naftos išgavėją valstijose, nes tokios kainos realiai nedengia gavybos kaštų ir skalūnų nafta tampa nepelninga. Šiandien visi pasaulio naftininkai greičiau žiūri, kaip surinkti paskutinius dolerius ant stalo, negu pelno eilutes, tačiau tai netvari kryptis.
Žinoma, tokia situacija laikina ir turėtų koreguotis šalims išeinant iš karantino, po truputį atlaisvinant saugyklas, kai vartojimas augs. Tačiau problemos ir disbalansai gali tęstis ir antrą šių metų pusmetį. Tai rodo, kad bandymas dirbtinai palaikyti kainas žlunga. Ši situacija yra naudinga prognozuojant pokyčius kitose rinkose.
Praėjusią savaitę Tarptautinis valiutos fondas pateikė prognozę, kad visas pasaulis panirs į recesiją ir po ilgos pertraukos net besivystančios šalys patirs ekonominį kritimą. Kinija paskelbė, kad pirmą ketvirtį ekonomiką susitraukė daugiau nei 6 proc., kai praėjusių metų ketvirtą ketvirtį buvo fiksuotas tokio pat dydžio augimas.
Tuo pat metu akcijų rinkos fiksavo augimą dėl dirbtinų centrinių bankų veiksmų spausdinant pinigus.
Galima daryti prielaidą, kad panašius pokyčius akcijose turėtume pamatyti neužilgo, kaip ir naftoje. Jei ekonomikoje krizė ir vertė mažėja akivaizdžiai tai dirbtinas pinigų spausdinimas gali tik prilaikyti laikinai – vis tiek turėsime grįžti prie vertės klausimo. Taip pat kaip ir naftos ar nekilnojamo turto rinkoje. Dingus vartotojui ar turto vertei aukštos kainos išlaikyti nepavyksta.
