Ką išgelbės šios priemonės – šalies ekonomiką ir gyventojus ar valdančiuosius, kurie dalins pinigus prieš pat rinkimus? Kalbėjome su ekonomistu profesoriumi Romu Lazutka.
Laba diena. Kaip jūs vertinat Vyriausybės pažadėtas subsidijas ir 200 eurų išmokas darbo netekusiems žmonėms ir pensininkams. Ar tai tikrai padės užkurti ekonomiką, ar tai labiau padės valstiečiams laimėti rinkimus?
Laba diena. Tikrai, dėl pagalbos rinkimų metu man sunku vertinti, nesu specialistas rinkimų technologijų, bet suprantama, kad labai sunku bus nuslėpti, kad tokį taikinį jie tikrai turi. O vertinant iš socialinės politikos pozicijų, žinoma, tai yra nesąmonė.
Taip elgtis negalima. Man atrodo, netgi blogiau – tai yra tiesiog diskreditacija tos vadinamos gerovės valstybės, tada kiekvienas gali paskui pirštu rodyti – štai, kaip yra naudojamos lėšos, skirtos pagalbai žmonėms. Taip jos neturėtų būti naudojamos.
O kodėl neturėtų? Juk kaip tik daug kalbėta apie tai, kad reikia tiesioginių subsidijų?
Buvo laikas, kada daug kas galvojo, kad žemė plokščia, bet nėra bet kokios tiesioginės subsidijos. Jeigu kalbam apie 200 eurų vienkartinę išmoką beveik milijonui gyventojų, tai reikia turėti galvoj, kad tie pinigai gali būti įvairiai panaudojami. Ir nebūtinai milijonui gyventojų, nes tas milijonas yra labai įvairus.
Kaip buvo pranešta, kad tiesiog pensininkams, tai pensininkai yra labai įvairūs. Yra pensininkai, kurie dar ir dirba. Yra pensininkai, kurie gauna pora pensijų, viena iš jų yra apie tūkstantį eurų teisėjo pensija ir plius dar iš „Sodros“ ta nedidelė pensija. Taip pat yra žmonės, kurie gyvena šeimose ir vienas yra pensininkas, kitas – milijonierius.
Taigi visiškai nebūtina šitaip švaistyti lėšas, kita vertus, ką reiškia vienkartinė išmoka? Jeigu kalbama apie tai, kad reikia paskatinti vartojimą – žmonės paprastai apsisprendžia, vartoti ar ne, žvelgiant į ateitį, ir labai svarbu yra lūkesčiai žmonių.
Todėl jie netgi skelbiami, kokie gyventojų lūkesčiai apie ateitį, tai bendrą ekonominę ateitį, jų ateitį. Jeigu žmogus žinotų, kad jam yra padidinta pensija ir ji bus mokama kiekvieną mėnesį, tada jisai planuoja, kur pinigus leisti. Jeigu jis gaus vienkartinę išmoką, tai jis gali pagalvoti, aha, gal dar bus juodesni laikai, tai reikia ją pasilaikyti.
O kaip jūs būtumėt siūlęs naudoti tą vieną milijardą eurų?
Ten yra keletas priemonių. Viena iš jų, be jokios abejonės, smerktina, jeigu pasigilini į turinį, tai vienkartinė išmoka rugpjūčio mėnesį, kitos yra taiklesnės, viena iš jų yra nauja išmokų rūšis ieškantiems darbo. Tą išmoką netgi mes, nevyriausybininkų ir mokslininkų aljansas sukurtas ir pasiūlėm, surašėm priemones ir pateikėm Vyriausybei, ir Seimui.
Pasiūlėm tokią priemonę todėl, kad yra kai kuriose šalyse išmoka tarpinė tarp socialinio draudimo ir darbo išmokos, kurią moka „Sodra“ apdraustiems žmonėms, netekusiems darbo, o paskui, jeigu žmogus visiškai be pajamų, tada gauna socialinę pašalpą iš savivaldybių.
Tai tarpinė kai kuriose šalyse yra darbo ieškantiesiems, kad jie nekristų ant žemiausio laiptelio. Juo labiau, kad ieškantis darbo žmogus dar turi kitokias išlaidas papildomas, ir, be to, tai yra tam tikra motyvacija. Trys laipteliai, jeigu nesistengsi, neieškosi darbo, tai lipsi žemyn tais laipteliais. Tai yra pagrįsta.
Bet vėl – siūlymas mūsų buvo, kad ta išmoka būtų minimalių poreikių dydžio, kurį yra pripažinusi ir ši Vyriausybė, pasitvirtinusi šiuo metru 257 eurai. Tai jie nesugebėjo tą dydį pasiūlyti, siūlo 200 eurų. Ir plius dar ta išmoka, o buvo siūloma komplekse su nedarbo draudimo išmoka.
Apie nedarbo draudimo išmoką reikia atskirai kalbėti šioj situacijoj. Bedarbiai iš tikrųjų yra stigmatizuojami. Nedarbo išmoka dažnai pavadinama kaip pašalpa, neteisingai, irgi požiūris toks neigiamas. Tai yra finansinė paslauga – žmonės dirba, moka „Sodrai“ įmokas ir jie tikrai be jokios pajuokos turėtų oriai kreiptis į „Sodrą“, kada jie netenka darbo.
Nes jau užsidirbę tą išmoką. O, profesoriau, šią schemą, šį paketą kritikavo K. Maniokas, sakydamas, kad kaip verslas yra leisgyvis, tai tas darbo vietų subsidijavimas gali sukurti zombių ekonomiką. Kai verslas arba leisgyvis, arba miręs, o darbo vieta subsidijuojama. Sutinkate su tokiu požiūriu?“
Tikrai verta dėmesio pastaba todėl, kad reikia turėti galvoj, kad bet kurios krizės yra sanitaras. Tai yra, kai kurie verslai prisitaiko ir gyvuoja toliau, nauji netgi įsikuria ir kai kurie miršta, bankrutuoja ir panašiai. Tai, žinoma, kad tokios beatodairiškos subsidijos gali palaikyti tą kvėpavimą tam tikrų verslų, kurie paskui vis tiek užges.
Bet, žinoma, čia yra argumentuojama, kad yra remiami darbuotojai, žmonės, ne vien tik verslas. Bet čia irgi turėčiau pastabą, kad, turint galvoj, kokia Lietuvoj darbo rinka, tai paplitę vokeliai, tai yra savanoriškas išėjimas iš darbo. Čia kabutėse. Ir dabar didžioji dalis žmonių, kurie išeina iš darbo, jie išeina savo noru.
Ką tai reiškia? Kad žmogus krizės metu paliktų savo darbo vietą? Darbdaviai tiesiog paragina jį paprašyti ir išreikšti tą norą.
