Komentarai ir analizė

Demokratiją lengva laikyti savaime suprantamu dalyku. Žvelgiant iš kairės, jos principai atrodo menkas figos lapelis imperializmui ir kitų formų nesąžiningumui. Tiesa yra pramanas. Svarbiausia – klausimai dėl galios ir identiteto. Konfliktas yra neišvengiamybė. Teisingumas reiškia, kad silpnieji galiausiai tampa pranašesni už stipriuosius. Abstraktūs klausimai dėl sąžiningumo gali palaukti, tikriausiai amžinai. Žvelgiant iš dešinės, kritika atrodo panašiai nyki.

Kol valdžia ruošiasi apribojimams, finansų ekspertai džiaugiasi mūsų ekonomikos rezultatais. Dabar jie bene geriausi Europoje. Tiesa, dalis ekonomistų rudenį įžvelgia ir grėsmių. Kokios gi grėsmės gali kamuoti Lietuvos ekonomiką, paklausėme ekonomisto Žygimanto Maurico. Sveiki, pone Mauricai. Buvo paskelbta antro ketvirčio BVP (Bendrojo vidaus produkto – red. past.) statistika ir Lietuva atrodo bene geriausiai visoje Europoje.

Vos prieš metus, bet tarsi kitoje epochoje – dar ikipandeminiame pasaulyje – vasara neabejotinai buvo geidžiamiausias metas atostogoms. Šiemet COVID-19 kėsinosi į šio sezono patrauklumą žmonėms tikintis, kad galbūt vėliau viruso plitimas bus suvaldytas, ribojimų mažės, o kelionės bus atnaujintos. Tačiau vis grėsmingiau skambant įspėjimams apie antrąją pandemijos bangą, panašu, kaip tik skubama atsipalaiduoti ir spėti pailsėti dar iki rudens.

Blogėjant epidemiologinei situacijai, Vyriausybė grąžina prievolę dėvėti apsaugines veido kaukes viešose uždarose vietose. Kaip veiks ši taisyklė ir kokių papildomų priemonių reikės imtis, jei daugės susirgimų? Ar gali keistis Seimo rinkimų tvarka? Kalbamės su sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą pavaduojančiu teisingumo ministru Elvinu Jankevičiumi Sveiki.

Antroje liepos pusėje rinkos vertino prieštaringus didžiausių pasaulio ekonomikų signalus. Ir JAV, ir Kinijoje fiksuoti teigiami makroekonominiai duomenys, tačiau nerimas dėl naujų susirgimų ir jų įtakos ekonomikos atsigavimui išlieka. Pagrindinės viltys dedamos į vakciną, kuri turėtų pasirodyti dar iki metų pabaigos. Tuo metu Europoje investuotojai galėjo pasidžiaugti istoriniu ES narių susitarimu dėl 750 mlrd. eurų ekonomikos skatinimo fondo.

Antrąjį šių metų ketvirtį Lietuvos ekonomika viršijo visus lūkesčius. Daugelis tikėjosi kone dviženklio ekonomikos susitraukimo, tačiau realus BVP per metus traukėsi vos 3,8 proc. Bent jau kol kas ši krizė visai nepanaši į buvusią prieš dešimtmetį. Grandininė nemokumo reakcija neprasidėjo, didžiulių problemų darbo rinkoje išvengta, o gyventojų ir verslo lūkesčiai dėl ateities kyla.

Prieš artėjančius Seimo rinkimus dvi partijos – valstiečiai žalieji ir konservatoriai-krikdemai – toli atitrūko nuo kitų varžovų ir kovoja dėl pirmos vietos. Tai rodo atlikta bendrovės „Vilmorus” naujausia apklausa. Kas lemia tokį atotrūkį ir kas dar gali iš esmės keistis, klausėme bendrovės „Vilmorus” vadovo Vlado Gaidžio. Sveiki, jūsų naujausia apklausa rodo, kad dvi pirmaujančios partijos – valstiečiai ir konservatoriai – atitrūko toli nuo savo varžovų.

Kiek trapi yra Rusija? Valdant Vladimirui Putinui šis klausimas atrodo gana nereikšmingas. 10-o dešimtmečio neramumai, kai maištingi regionai įprastai ignoruodavo Kremliaus instrukcijas ir net kalbėdavo apie savo ambasadas ir valiutą, tėra tolimi prisiminimai. „Valdžios vertikalė“, kai vykdomi iš aukščiau gauti nurodymai, yra svarbiausias V. Putino politinio modelio bruožas. Tačiau institucijos ir procesai Rusijos federalinėje sistemoje, kaip ir jos rinkimai, yra apgaulingi.

Pirmadienį vakare sutrikus Registrų centro aptarnaujamai e. sveikatos sistemai, Lietuvoje veikiančios daugiau nei 1300 vaistinių antrą dieną iš eilės susiduria su sudėtingais iššūkiais aptarnaujant pacientus. Įprastai kiekvieną dieną vaistinėse su e. receptais įsigyjama apie 50 tūkst. vnt. vaistų. Susiklosčius neeilinei situacijai, antrą dieną iš eilės gyventojų su e. receptais vaistinės aptarnauti negali, nes prisijungti prie e. sveikatos sistemos nėra galimybių.

Pandemija ir karantinas ne tik priminė svarbiausias asmeninių finansų pamokas, bet ir pakoregavo šių metų atostogų planus. Didžioji dalis gyventojų atostogas šiemet leis Lietuvoje ir ne paslaptis − taip ketina sutaupyti. Ko svarbu nepamiršti per šios vasaros „artimas“ atostogas, kad finansinė padėtis išliktų sveika, o ir mes patys būtume pailsėję? Iki šių metų lietuviai kasmet keliaudavo vis daugiau ir intensyviau.

Artėjant antrojo metų ketvirčio įmonių rezultatų skelbimui, ir JAV, ir Europoje prognozuojama, kad įmonių pelnai gali mažėti iki 50 proc. Nepaisant to, JAV ir Europos ekonomikose toliau stebimi atsigavimo ženklai, o tokios įmonės, kaip „Amazon“ ar „Tesla“ fiksuoja naujus akcijų kainų rekordus. Kinijos ekonomika vis labiau įsibėgėja, ir šalies akcijų biržas pastaruoju metu yra užplūdusi euforija. Geromis naujienomis pasidalino ir kelios Vilniaus akcijų biržoje kotiruojamos bendrovės.

Lietuvos verslas piktinasi negaunantis valstybės žadėtos paramos. Reikšdami pasipiktinimą, šią savaitę į gatves išėjo turizmo verslo atstovai. Paklausėme, ko ketina imtis naujasis ūkio ir inovacijų ministras Rimantas Sinkevičius. Laba diena. Ministre, kaip čia nutiko? Šitoje pozicijoje ministravo jūsų sūnus Mindaugas, vėliau jūsų bendrapavardis Virginijus, jaunimas išsilakstė ir tenka jums stoti prie šitos vagos. Tai ką – jaunimas nieko nepadarė? Sveiki, gyvi.

„Įsisukus į tokį darbų tempą su nusivylimu turiu konstatuoti, kad nebespėju visko padaryti, ką norėjau, patarėjai nespėja apžioti visų dalykų“, – 2019-ųjų gruodį atvirame pokalbyje su Britanijos lietuviais Londone pripažino prezidentas Gitanas Nausėda. Jis sakė dėl to sulaukęs ir prezidento Valdo Adamkaus pastabų, kai aplankė jį pasveikinti gimtadienio proga. „V. Adamkaus žodžiai skambėjo maždaug taip: „Ką jūs darote?!“ – atviravo G. Nausėda. Iki šiol daug diskutuojama apie prezidento stilių.

Po metų darbo atsiskaitydamas Lietuvos gyventojams prezidentas Nausėda tikina esantis kitoks nei jo pirmtakai – esą stengiasi kalbėti su žmonėmis neįžeidinėdamas ir pagarbiai.  Prezidentas savo darbais didžiuojasi ir išskiria tik vieną klaidą – ministro Jaroslavo Narkevičiaus paskyrimą. Visgi politologai  pasigenda griežtesnio šalies vadovo žodžio.

Antrąjį šių metų ketvirtį kainų augimas Lietuvoje yra pastebimai sulėtėjęs. Nors infliacija pagal vartotojų kainų indeksą birželio mėn. padidėjo iki 1 proc. (gegužės mėn. siekė 0,3 proc.), ji ir toliau nėra didelė – pastaruosius tris mėnesius Lietuvoje neviršija 1 proc. Šie kainų raidos pokyčiai daugiausia susiję su kritusiomis naftos kainomis.

Po karantino daugeliui pacientų sunku ne tik patekti pas gydytoją, bet ir prisiskambinti gydymo įstaigai. Visgi, medikai atvirai dalijasi savo nuomone, panašu, kad gyvenimas greitai į ankstesnes vėžes negrįš, nes antra koronaviruso banga greičiausia kils ir Lietuvoje. Už ką gi mes mokame privalomąjį sveikatos draudimą, kas laukia Lietuvos dar šiemet ir ką reikėtų žinoti pacientams, aiškinamės su gydytoju Robertu Adomaičiu.

Koronaviruso protrūkis ir jo sukelta krizė dar kartą priminė apie pasaulio ir ekonomikos trapumą. Nors palyginti su daugeliu Europos šalių Baltijos valstybės kol kas gana neblogai tvarkosi su COVID-19 pandemija ir jos sukeltomis neigiamomis ekonomikos pasekmėmis, šių metų įvykiai kaip niekad aiškiai primena: rūpintis finansiniu saugumu ir taupyti juodai dienai privalome visi. Naujausi gyventojų įpročių taupyti tyrimai nuteikia prieštaringai.

Vladimiras Putinas turi pasirinkimą. Tai – daugiau, negu Rusijos žmonės turėjo per tuščią balsavimą dėl konstitucijos pataisų. Vis dėlto pasidžiaugęs savo pergale Rusijos lyderis grįš į savo kabinetą Kremliuje – ir prie klausimo, ką daryti su Kinija. Daug metų Rusija vengė imtis spręsti šią problemą.

Finansų rinkos toliau akylai stebi Vašingtono ir Pekino derybas dėl prekybos susitarimo. Pandemijos padariniai vis dažniau atsispindi tiek JAV, tiek Europos įmonių rezultatuose ir ateities planuose. Tuo metu Kinijoje ekonomikos skatinimo priemonės jau duoda apčiuopiamų rezultatų, o šalies galimybės veiksmingai susitvarkyti su galima antra pandemijos banga vertinamos kur kas geriau. Teigiamos nuotaikos pastaruoju metu vyrauja ir Baltijos šalių biržose.

Lietuvos ir pasaulio ūkį krečia vienas didžiausių nuosmukių modernioje istorijoje. Šįkart, skirtingai nei per praėjusias krizes, ekonomikos nuosmukis mus ištiko ne dėl finansinės sistemos griūties – po pasaulį sparčiai išplito virusas, keliantis grėsmę žmonių sveikatai. Norėdamos suvaldyti jo plitimą, vyriausybės įgyvendino plataus masto priemones, kurios gerokai apribojo ekonominį aktyvumą. Todėl daugelis vyriausybių ir centrinių bankų ėmėsi skatinti ekonomikas neregėtais mastais.

Įvertinus Covid-19 sukeltą ekonominę krizę, trys Baltijos šalys, regis, galėtų pasidžiaugti, kad turi puikų gelbėjimosi ratą – „Rail Baltica“ projektą, kuris netrukus vien į Lietuvos ekonomikos kraujotakos sistemą turėtų „įpilti“ apie pusę milijardo eurų.  Didelės investicijos lauktų ir Latvijos bei Estijos ekonomikų, tik reikia pasiskubinti pereiti prie realių darbų įgyvendinimo.

Europos Komisijos publikuotoje 2019 metų Europos Sąjungos (ES) šalių sveikatos būklės ataskaitoje skelbiama – lietuviai yra mažiausiai patenkinti savo sveikatos būkle visoje ES. Atliktas tyrimas parodė, kad vos 44 proc. Lietuvos gyventojų savo sveikatą įvertino gerai arba labai gerai, kai ES vidurkis yra net 70 proc. Toje pačioje ataskaitoje pažymima, jog, lyginant su kitomis ES šalimis, Lietuvos sveikatos apsaugai skiriamas finansavimas yra vienas mažiausių ir siekia vos 4,5 proc. BVP.

Mėnesius besitęsęs karantinas paveikė ne tik mūsų kasdienį gyvenimą, bet ir mūsų psichinę sveikatą. Tyrimai fiksavo panikos ir nevilties bangas, pakilusius pykčio ir streso lygius. Kaip susitvarkyti su besitęsiančiu stresu, o gal net ir pirmaisiais depresijos požymiais, klausiame psichoterapeutės Genovaitės Petronienės.

Šiuo metu 7 iš 10 lietuvių pasitiki policija. Šis pasitikėjimo skaičius nuolat auga ir per keliolika metų kone padvigubėjo. Ir likimo ironija. 2020 metais, kuomet visuomenė ją ginančiais pareigūnais pasitiki rekordiškai, atsirado spaudimas atsiprašyti. Už ką, manęs klausė dažnas kolega? Kasdien rizikuojantis gyvybe. Kuris kasdien, užverdamas namų duris, atmintyje išsineša vaiko šypseną ir artimo žmogaus rūpestingą žvilgsnį. Tai jį šildo sunkiausiomis tarnybos akimirkomis.

Pirmasis metinis prezidento Gitano Nausėdos pranešimas buvo visai toks pats, kaip ir pirmieji jo metai politikoje: vaikų darželio (atsiprašau, politologijos elementoriaus) lygmens įžvalgos, chaotiškas plaukiojimas temų gausoje ir naftalinu dvelkiančios sovietinio „tarnavimo“ (liaudžiai?) politikos klišės.

Per pastaruosius trejus metus savo finansus planuojančių gyventojų skaičius sumažėjo, parodė karantino pradžioje „Swedbank“ užsakymu atlikta gyventojų apklausa. Pandemija, be jokios abejonės, pakeitė mūsų požiūrį į finansų planavimą ir taupymą, tačiau klausimas − kiek ilgai gyventojai bus linkę laikytis finansinės drausmės. Pastaraisiais metais gana sparčiai augusios gyventojų pajamos sudarė sąlygas atsipalaiduoti ir ne taip kruopščiai skaičiuoti asmeninius bei šeimos biudžetus.

2017 metais Donaldas Trumpas suglumusiai Angelai Merkel pateikė 374 mlrd. sąskaitą atgaline 2002 metų data. Anot jo, ši sąskaita atspindi įsisenėjusią problemą, kad Vokietija nepakankamai finansuoja gynybą. Praeitais metais jis tvirtino, kad Vokietija (ir Japonija) turėtų mokėti visą kainą už JAV teikiamą karinę apsaugą – ir dar su 50 proc. priemoka. Anot kritikų, jis tokiu būdu pavertė Aljansą reketininku.

Ar dabar tinkamas metas investuoti? Tai klausimas, kurį investavimo specialistai girdi kone kasdien. Į jį praktiškai visada galima atsakyti ir teigiamai, ir neigiamai. Tai priklauso nuo kiekvieno situacijos, įgūdžių ir noro bei laiko gilintis į šią sritį. Pradėti investuoti, jei to nedarėte iki šiol, visada tinkamas metas, įskaitant ir dabartinę situaciją. Tačiau iš karto mestis prie rizikingų priemonių nebūtų geras sprendimas, kad ir kokį patrauklų uždarbį jos siūlytų.

Naujausiais duomenimis, iš 1,3 mlrd. eurų vertės paramos, suplanuotos verslui per „Invegą“, panaudota mažiau nei dešimtadalis. Nesinori tikėti, kad kas nors savo noru atsisakytų tokio dalyko, kaip gera pagalba. Juolab, kad kritikos tokioms priemonėms, kaip mokesčių mokėjimo atidėjimas, mokestinės paskolos ar darbo užmokesčio subsidijos, buvo daug mažiau. Vadinasi, šlubuoja didelės dalies aktyvių pagalbos priemonių verslui „dizainas“ – gražiai atrodo ant popieriaus, tačiau stringa įgyvendinimas.

Palyginti su daugeliu Europos šalių, Baltijos šalys kol kas tvarkosi su koronaviruso protrūkiu ir jo sukeltomis neigiamomis ekonomikos pasekmėmis gana neblogai. Baltijos šalių kelionių burbulas yra puikus bendradarbiavimo tarp šalių pavyzdys, kuris bent jau netiesiogiai darys teigiamą įtaką ir bendram šalių darbui sprendžiant ne tik su koronavirusu susijusias problemas.

Pasijusti „ne savo rogėse“ gali bet kokio amžiaus ir bet kokios profesijos darbuotojas. Nepatogumo, nejaukumo, nežinojimo, ką daryti ir ko imtis būsena gali užklupti tiek ką tik į įmonę įžengusį darbuotoją, tiek ilgus metus dirbantį ir kompanijai atsidavusį komandos narį. Vadovo užduotis tokį žmogų pastebėti ir, užuot vadovavusis moto „nenori nereikia“, „gera vieta ilgai tuščia nebūna“, įdėti darbo ir jam padėti.

Šalies sostinėje Vilniuje gyvenantys žmonės vidutiniškai uždirba maždaug ketvirtadaliu daugiau nei tie, kurie nusprendė gyventi, pavyzdžiui, Tauragėje arba Marijampolėje. Utenos apskrityje, kurią nuo sostinės skiria mažiau nei 100 kilometrų, nedarbo lygis yra didžiausias visoje Lietuvoje. Jau daugiau nei dešimtmetį analizuojamas regioninės atskirties klausimas tapo viena iš sudėtingiausių užduočių ne tik Lietuvos, bet ir daugelio kitų šalių politikams.

Gal man tik pasivaideno, bet sulaukęs sau palankaus etikos sargų sprendimo ir netrukus po to išstojęs trumpo komentaro žurnalistams premjeras Saulius Skvernelis susigraudino. O gal tai buvo tiesiog spindinčios akys. Net ir susigraudinimas nebūtų smerktinas, nes premjeras pagaliau sulaukė su jo keliuku susijusios istorijos atomazgos ir štai baigsis prieš jį pusmetį vykdyta, kaip sako S. Skvernelis, šmeižto kampanija.

Prancūzė Christine Lagard, kuri vadovauja Europos centriniam bankui (ECB), žengė netikėtą žingsnį – birželio 4 dieną paskelbė, kad ECB didina obligacijų supirkimo (pinigų spausdinimo) programą papildomais 600 mlrd. eurų, ši programa išplečiama iki 1,35 trilijono eurų ir veiks mažiausiai iki 2021 birželio. Analitikai tikėjosi programos padidinimo 500 mlrd. eurų, tad paskelbtas skaičius 20 proc. didesnis nei tikėtasi.

Vasaros pradžią investuotojai pasitiko stebėdami augančią įtampą tarp JAV ir Kinijos bei ryškėjančius pandemijos padarinius verslui. Nepaisant to, viltys dėl kuriamos vakcinos nuo koronaviruso, karantino apribojimų švelninimas įvairiose šalyse ir ekonomikos skatinimo priemonės Europoje toliau skatino pozityvias nuotaikas rinkose. Kol kas investuotojai kur kas labiau linkę atsižvelgti į teigiamas naujienas ir pro ausis praleidžia neigiamas.

Atstumti savo draugus ir perspėti priešus – tokią politiką 15 metų vykdė Vladimiro Putino Rusija. Kremliui jos rezultatai buvo siaubingi. Rusija sutelkė Ukrainos nacionalinį identitetą, pavertė Švediją ir Suomiją užsienio politikos vanagais ir privertė NATO suvokti, kad Baltijos valstybes reikia ginti.

Atstumti savo draugus ir perspėti priešus – tokią politiką 15 metų vykdė Vladimiro Putino Rusija. Kremliui jos rezultatai buvo siaubingi. Rusija sutelkė Ukrainos nacionalinį identitetą, pavertė Švediją ir Suomiją užsienio politikos vanagais ir privertė NATO suvokti, kad Baltijos valstybes reikia ginti.

Prasidėjus COVID-19 pandemijai, kai buvo įvestas karantinas ir Vyriausybei teko imtis priemonių gaivinant verslą ir ekonomiką, „Invega“ tapo vienu iš svarbiausių pagalbos verslui teikėjų. Šios užduoties ėmėmės įsitikinę, kad daugelis Lietuvos verslų patiria didesnius sunkumus negu mes patys. Tikėjimas, kad galime padėti, skatino nuolat tobulinti savo veiklos procesus, ieškoti vis labiau verslininkų lūkesčius atitinkančių sprendimų. Manau, kad jau turime kuo pasidžiaugti.

Kai kam gali iškilti klausimai, kaip sekasi atremti koronavirusą Ukrainai, kaip šioje šalyje teikiama parama gyventojams ir kaip vertinamos lietuvių pastangos išbristi iš sunkmečio? Apie tai kalbamės su pirmuoju žmogumi Ukrainos karo pramonėje – „Ukroboronprom“ vadovu Aivaru Abromavičiumi.

Vis garsiau piktinantis, kad nuo koronaviruso labiausiai nukenčia vyresnio amžiaus žmonės – ne tik susirga, bet ir praranda darbus, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ėmėsi rengti pagalbos vyresniems žmonėms planą. Tad kaip gi vyresnius žmones ketinama apginti nuo atleidimų iš darbo bei diskriminacijos, kalbėjome su ministru Linu Kukuraičiu. Laba diena, ministre.

Vladimiras Putinas dažnai kritikuojamas už savo nostalgiją SSRS (gerai prisimenama, kaip jis šios valstybės subyrėjimą pavadino „geopolitine katastrofa“). Tačiau tūkstančiai rusų, įsitraukusių į judėjimą „Tarybiniai piliečiai“, šį požiūrį dar labiau išvystė. Pasak jų, dauguma dalyvavusių 1991 metų kovą surengtame referendume dėl Sovietų Sąjungos ateities balsavo už šalies išsaugojimą.

Po savaitės prasideda vasara – aktyviausias turizmo sektoriui metų laikas. Šiemet jis bus kitoks – veikiausiai turistų iš užsienio bus tiek, kiek jų atvyks iš Latvijos ir Estijos. Keliautojų iš mūsų Baltijos sesių bus daugiau tik tada, jeigu visi įdėsime daugiau pastangų ir investicijų kviesdami juos aplankyti mūsų šalį. Galbūt dar pavyks išvysti turistų ir iš Lenkijos, tačiau iki to dar reikia sulaukti palankių Lenkijos ir Lietuvos valdžios sprendimų.

Tęsiantis karantinui, pasigirsta vis daugiau nuogąstavimų, kad diskriminuojami vyresnio amžiaus žmonės. Socialinėje erdvėje visuomenė vis dažniau komentuoja, kad net ir karantino metu nereikėtų pamiršti aplankyti mūsų senolius. Apie šią problemą ir tai, kaip atrodo Lietuvos politinė padangė artėjant Seimo rinkimams, TV3 studijoje kalbėjosi žurnalistas Vladimiras Laučius su politologu Kęstučiu Girniumi.

Reputacija kuriama lėtai, bet išnyksta staigiai – dažniausiai kai itin svarbūs įvykiai sufokusuoja senus, bet dar miglotus nuogąstavimus. Daugeliui žmonių buvo neramu dėl karingojo islamo dar prieš 2001 m. rugsėjo 11-ąją. Vis dėlto tik po teroristų atakų Niujorke ir Vašingtone ši grėsmė buvo aiškiai suvokta.

„Kovinio vilko“ diplomatija yra nauja Kinijos nuostata aplinkinio pasaulio atžvilgiu, atmetanti bet kokius skrupulus. Šis pavadinimas susijęs su bebaimiu kovinių filmų personažu U Dzingu – savotišku kinų Rembo. Šie filmai – nebloga pramoga, panaši į britų ir amerikiečių kino studijų 6-ojo dešimtmečio perdėtai patriotinę produkciją. Vis dėlto gyvenimo tikrovė – daug sudėtingesnė. Kinijos komunistų partija (KKP) dar toli gražu nėra sutriuškinusi savo priešų, bet vis ryžtingiau grūmoja.

Didžioji dalis verslo jau antras mėnesis Lietuvoje sustojęs. Ar valdžios skirta pagalba nepasieks įmonių per vėlai ir kokia Lietuvai gresia bedarbystė? Apie tai kalbėjome su Laisvosios rinkos instituto vadove ekonomiste Elena Leontjeva. Laba diena. Europos Komisija pareiškė, kad pagal jų skaičiavimus Lietuvos ekonomika smuks 7,9 proc. šiemet, o kitais metais augs – 7,4 proc.

Statistikos departamentas šįryt paskelbė, kad pirmą ketvirtį nedarbo lygis Lietuvoje buvo 7,1 procento, arba 0,6 proc. punktu didesnis negu prieš metus: bedarbių per metus padidėjo 11 tūkstančių – iki 106 tūkstančių, o užimtų asmenų skaičius padidėjo net 12 tūkstančių – iki 1,386 milijono.

Pasaulinė ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) paskelbė tarptautinio mokinių vertinimo (PISA) tyrimo rezultatus apie finansinį raštingumą. Nuo paskutinio vertinimo Lietuvos 15-mečiai padarė didžiausią pažangą iš visų vertintų šalių moksleivių, tačiau išlieka žemiau EBPO vidurkio. Aplenkę tokias šalis kaip Rusija, Italija, Ispanija, mūsų moksleiviai užima 9 vietą iš 20-ties.

Finansų ministras Vilius Šapoka sako, kad Lietuvos ekonomika atsigaus greičiau nei kitų Europos Sąjungos šalių. Tai esą lems ir mažesnė mūsų valstybės skola ir tai, kad verslas Lietuvoje – verslesnis nei kitose Europos Sąjungos šalyse. Ar tikrai mūsų perspektyvos yra šviesesnės, klausėme bendrovės „Hanner” vadovo Arvydo Avulio. Sveiki, pone Avuli, Lietuvoje įsiplieskė ginčai, ar pakankamai kompensuojami verslo praradimai per krizę.