Nors dažnai žolė pas kaimyną atrodo žalesnė, Lietuvoje koronaviruso sukelti ekonominiai nuostoliai nėra didesni, o valstybės pagalbos verslui efektyvumu skundžiamasi taip pat, kaip ir kitose Baltijos šalyse.
Ar Lietuva išsaugos pirmūnės titulą?
Lietuvos ekonomika į koronaviruso sukeltos ekonomikos audros piką balandį įžengė tvirčiausiai iš Baltijos šalių. Ir praėjusių metų ketvirtą, ir šių metų pirmą ketvirtį Lietuvoje bendra pridėtinė vertė augo sparčiausiai. Tačiau antrą ketvirtį vargu ar Lietuvai pavyks pelnyti mažiausią smukimą Baltijos šalyse patyrusios šalies vardą. Mažmeninė prekyba balandį Lietuvoje smuko labiausiai, tačiau pagal pramonės susitraukimą pavyko aplenkti Estiją. Latviai juokauja, kad jų mažmeninės prekybos apyvartos smukimą sušvelnino tai, kad dalis latvių, gyvenančių pietinėje šalies dalyje ir atvykstančių apsipirkti į Lietuvą, balandį negalėjo įvažiuoti į mūsų šalį ir apsipirkinėjo savo šalyje. Visgi pagrindinė mažesnio smukimo Latvijoje priežastis yra ta, kad įvesti apribojimai ne maisto prekių prekybai buvo gerokai švelnesni negu Lietuvoje.
Visų trijų šalių vyriausybės greitai reagavo į koronaviruso protrūkio daromą žalą ekonomikai, ir tai visiems suteikė vilčių, kad planuojamos skatinimo priemonės gyventojams ir verslui bus greitos bei efektyvios. Tačiau kaip ir Lietuvoje, realybė nebuvo tokia šviesi, ir kilo daug nepasitenkinimo dėl lėtesnio ir sudėtingesnio, negu tikėtasi, priemonių įgyvendinimo.
Veiksmingiausia pagalbos priemonė – subsidijos už prastovas
Pačia veiksmingiausia pagalbos priemone visose šalyse neabejotinai galima laikyti subsidijas prastovų laikotarpiu – dėl jų nedarbas Baltijos šalyse padidėjo palyginti nedaug. Lietuvoje nuo vasario pabaigos registruotas nedarbas padidėjo 2,4 proc. punkto, Latvijoje – 2,1 proc. punkto, o Estijoje – 2,1 procentinio punkto. Tiesa, skirtumai tarp subsidijų už prastovas sąlygų buvo nemaži. Pavyzdžiui, Latvijoje subsidijos yra pervedamos ne darbdaviams, o tiesiogiai darbuotojui, Estijoje apskritai sąlygos gauti verslui subsidijas už prastovas yra griežtesnės, negu Lietuvoje. Skiriasi ir valdžios kompensuojamas subsidijos dydis. Beje, Estijoje ekstremali padėtis dėl pandemijos atšaukta nuo gegužės 17 dienos, todėl pagalbos verslui ateitis kelia daugiau nerimo negu Lietuvoje, kur, net ir atšaukus karantiną, ekstremali padėtis greičiausiai liks visą vasarą.
Lietuvoje pagalbos verslui priemonių paletė yra didesnė negu kaimynų, kurie neturi palūkanų už atidėtas paskolas kompensavimo, nuomos kompensavimo ar apmokėtinų sąskaitų paskolų priemonių. Estijoje ir Latvijoje pagalbos verslui priemones administruojančios įmonės „KredEx“ ir „Altum“ daugiausia dėmesio skiria garantijų už paskolas teikimui, o suteiktų tiesiogiai ar per tarpininkus paskolų skaičius nėra įspūdingas. Pavyzdžiui, estų „KredEx“ yra sulaukusi tik kiek daugiau negu 200 paraiškų suteikti paskolas, kai „Invega“ Lietuvoje yra patvirtinusi beveik tūkstantį prašymų kompensuoti palūkanas, daugiau negu 200 paraiškų suteikti paskolas už apmokėtinas sąskaitas ir per finansų tarpininkus paskolinti lėšų pagal beveik 1 400 paraiškų.
Valdžios noras padėti – ne visada efektyvus
Tiesa, Lietuvos valdžia bent jau neturi problemų gelbėjant valstybei svarbias įmones, priešingai negu Latvija ar Estija, kurios yra priverstos investuoti į nuo koronaviruso protrūkio nukentėjusias šaliai svarbias įmones. Latvija jau patvirtino 286 mln. eurų investiciją į latvių nacionalinio oro vežėjo „airBaltic“ akcinį kapitalą, o
estų vyriausybė skiria 30 mln. eurų oro linijų bendrovei „Nordica“ bei jau suteikė 100 mln. eurų paskolų keltų bendrovei „Tallink“. Gerai tai, kad Lietuvos valdžia nusprendė turėti priemonę, padedančią didelėms įmonėms, ir steigia Pagalbos verslui fondą, nes niekada negali žinoti, ką teks gelbėti ateityje.
Baltijos šalys, priešingai negu 2008 metų pabaigoje, neturi problemų pritraukti lėšų ir taip skatinti ekonomiką skolintomis lėšomis. Finansų ministerijų duomenimis, biudžetų deficitai šiemet visose Baltijos šalyse sieks 9–11 proc. BVP. Netgi Estija, kuri paskutinį kartą skolinosi tarptautinėse rinkose 2002 metais, prieš savaitę išleido 1,5 mlrd. eurų dešimties metų obligacijų emisiją. Kadangi šalies valdžios sektoriaus skola minimali, susidomėjimas obligacijomis buvo milžiniškas, o skolintasi geromis sąlygomis (metinis pajamingumas 0,235 proc.). Tačiau tokia padėtis, kai nesunku pasiskolinti pinigų, akivaizdžiai didina valdžios norą leisti pinigus ne visai efektyvioms priemonėms. Tai labiausiai matoma Lietuvoje, kur, galima manyti, įtaką valdžios sprendimams daro ir artėjantys Seimo rinkimai.
Trys užduotys ekonomikos padėčiai gerinti
Bendra visoms Baltijos šalims ir tai, kad stengiamasi padėti statybų sektoriui didinant investicijas kelių infrastruktūrai gerinti ir daugiabučiams renovuoti. Akivaizdu, kad daug nerimo kelia ir gyvenamojo, ir komercinio nekilnojamojo turto rinkos ateitis. Nors gegužę butų sandorių skaičius Baltijos šalių sostinėse buvo daugiau negu trečdaliu mažesnis negu prieš metus, didesnės kainų korekcijos nebuvo matyti.
Norisi tikėti, kad blogiausias ekonomikai laikotarpis Baltijos šalyse jau liko praeityje, tačiau užduočių ir iššūkių laukia dar labai daug. Pirmiausia būtina greitai užkardyti naujus koronaviruso protrūkius, kurių veikiausiai neišvengsime, nes nė viena šalis nenori iškristi iš Baltijos šalių kelionių burbulo. Antra, švelnėjant ekonomikos nuosmukiui ir nebelikus karantino, valstybių pagalba šalies ūkui turi būti daug tikslesnė ir skirta toms sritims, kurios labiausiai stabdo šalių ūkio atsigavimą. Trečia, valdžia turėtų pasinaudoti bent jau tarptautinėje viešojoje erdvėje padidėjusiu dėmesiu Baltijos šalims sprendžiant ir stringančius reikalus tarp pačių šalių, ir kartu pritraukiant investicijų į mūsų regioną.
Tadas Povilauskas, SEB banko ekonomistas
