Apie šią problemą ir tai, kaip atrodo Lietuvos politinė padangė artėjant Seimo rinkimams, TV3 studijoje kalbėjosi žurnalistas Vladimiras Laučius su politologu Kęstučiu Girniumi.
Valdžia rekomenduoja vyresnio amžiaus žmonėms niekur per daug nesilankyti, nesusitikinėti su giminėmis, anūkais, kuo daugiau būti namuose. Ar jūs įžvelgiate šiose rekomendacijose diskriminaciją dėl amžiaus?
Čia labai akivaizdu, kad buvo diskriminacija pagal amžių. Pagal Konstituciją mes visi esam lygūs, neturėtų daryt skirtumo, ar tu 40-ies, 50-ies, 60-ies ar 80-ies metų. Bet pagal Aurelijaus Verygos nutarimus, staiga sukako 60 metų, esi paprastas pilietis, rizikos grupės narys ir visiems reikia rekomenduoti, kad tu niekur neitum, kad žmonių vengtum, negali turėti normalių šeimyninių ryšių, nes raginama nebendrauti su vaikais ir anūkais. Tai čia yra aiškiai nepriimtinas dalykas.
Problema, kad kai kurie vyresnio amžiaus žmonės yra įbauginti. Jie nori būti pavyzdiniai piliečiai, tai jaučia, kad turi daryti, ką valdžia rekomenduoja, ir tada faktiškai save izoliuoja ir nedaug kuo skiriasi nuo kalinio, kuris pro kalėjimo grotas žiūri į pasaulį. Tai tas vargšas senjoras, kuris vykdytų visus šituos nurodymus, sėdėtų savo bute ir pro langą žiūrėtų į gražų pavasarį ir juo nesidžiaugtų.
Bet, pone Girniau, valdžia sako, kad šitaip rūpinasi kaip tik vyresnio amžiaus žmonėmis, jų sveikata. Antras dalykas, tai nėra privaloma, tai – tik rekomendacijos. Ir sako, kad remiasi ekspertų išvadomis. Ką jūs į tai atsakysite?
Pirma, kad čia rekomendacijos, tai yra tiesa. Bet negalėtų būt įstatymas. Jeigu būtų įstatymas, tai tikrai reikėtų atmesti. Rekomendacija yra pakartotinai pabrėžiama, kad prie kiekvienos kirpyklos, restorano, parduotuvės yra tas ženklas, kad tu ten neitum, tai tada jau pasidaro formaliai rekomendacija – poveikis šiek tiek didesnis. Be to, mes negyvenam 16-ame amžiuje. 16-ame amžiuje gal karalius ką nors paskelbė – niekas nežinos, tai kartas nuo karto reikia, kad žmogus nueitų ir paskaitytų. Čia per radiją ir televiziją nuolat kartojama. Tai kadangi šitas amžinas bauginimas.
Antra vertus, jie sako, kad reikia apsaugoti žmones, bet mes neturim duomenų, kiek vyresnio amžiaus žmonės užsikrečia normaliomis sąlygomis. Kai bendrauji su draugais, kai bendrauji su šeima, kai vaikštinėji gatvėmis, kai lankaisi parduotuvėj. Aš manyčiau, kad procentas būtų stulbinančiai mažas. Problema yra ir valdžia to nesutvarkė, kad slaugos namuose ir ligoninėse jie nėra prižiūrimi. Kai rūpinamasi senukais, tai reikia įvesti tokią tvarką, pagalvot, kad perkelti tuos senjorus iš slaugos namų kažkur kitur.
Užtikrinti, kad tos taisyklės, kurios turėtų egzistuoti, būtų gerbiamos, ir jei negerbiamos – reikėtų tą pataisyti. O kad rekomenduoja, tai manau, kad rekomendacija yra priminti vyresnio amžiaus žmonėms, kad jei jie susirgs, jie susirgs gerokai smarkiau, su didesnėm pasekmėm nei eilinis žmogus. Bet tu neturi to amžinai kartoti.
Kai jūs sakot, kad vyresnio amžiaus žmonės dabar jaučiasi kaip raupsuotieji, ar tai dėl valdžios kaltės, ar dalis visuomenės pradeda šitaip elgtis žiūrėdama kaip į raupsuotuosius?
Aš manau, kad daugiausiai yra valdžia, bet yra pavyzdžių, kaip parodyta, kad iškabinta, kad draudžiama eiti. Ir, manau, kad gali būti, kad kai kurie žmonės į tuos vargšus senukus, jei senukui nesiseka prie kokios automatinės kasos greitai susitvarkyti, tai pradeda zirzėti. Ir kaip tik tuo metu tie vyresnio amžiaus žmonės jautresni ir jaučiasi, kad ta diskriminacija yra aktuali.
Pereikim prie politinių dalykų, jūs neseniai labai aštriai kritikavot situaciją Tėvynės sąjungoj, kur, kaip jūs sakot, partijos pirmininkas neina nei sąrašui vadovaut, nei į premjerus pretenduoja, kad nenormali situacija. Kodėl? Juk Ramūnas Karbauskis yra partijos pirmininkas, bet jis nei į prezidentus, nei į premjerus, nei sąrašo lyderiu – nei buvo, nei ketina būti. Kodėl Karbauskis gali, o Landsbergis – ne?
Vienas skirtumas yra toks, kad Karbauskis pats sukūrė tą savo partiją ir matyti, kad jis nors nėra nei premjeras, nei kitas, jis reikalus tvarko. Manau, kad tai buvo gudrus sprendimas, kai jie perėmė valdžią, jis tapo tik savo frakcijos vadovas – pilkasis kardinolas, jis būtų galėjęs išvengti kritikos, jeigu būtų imtasi blogų žingsnių. Jis aiškiai yra garbėtroška, tai visąlaik veržiasi į žiniasklaidą, tai to privalumo neturi. Tai sukūrė tą partiją, jis aiškiai jai vadovauja.
Problema yra, kad su Landsbergiu yra tai, kad jis ne tik nekandidatavo į prezidentus, nepretenduoja į premjerus arba į sąrašą, bet kad iš viso atėjo, net galėtum sakyt – paveldėjo senelio postą, buvo išrinktas tik dėl Landsbergio pavardės, nes jis aktyviai partijoj nedalyvavo. Ir jei esi išrinktas pagal pavardę, tai turi per tuos ketverius metus parodyti ypatingesnių gabumų. Ir jis to nėra daręs.
