Komentarai ir analizė

Pavasarį sparčiai prastėjant ekonominėms perspektyvoms ir augant baimėms dėl pajamų ir darbo vietų likimo, buvo ne juokais baimintasi, kad būsto rinką Baltijos šalyse ištiks panaši lemtis kaip 2008 metais. Tačiau realybė pasirodė daug optimistiškesnė, ir visų trijų Baltijos šalių sostinių būsto rinkos smūgį atlaikė be didesnių problemų. Kyla klausimas, ar antroji pandemijos banga taip pat praeis be pasekmių.

Po aštuonerių metų į valdžią sugrįžus konservatoriams bei liberalams, buvusi šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad naujosios valdžios laukia trys rimti iššūkiai. Be to, D. Grybauskaitė priduria, kad nueinanti valdžia išvaistė pinigus, todėl dabar skola yra bene rekordinė. Apie tai, kokių pokyčių galime sulaukti atėjus į valdžią naujai išrinktai valdžiai, kalbėjome su D. Grybauskaite. Sveiki, prezidente.

Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos pareigūnai išaiškino narkotinių medžiagų platinimo bei telefoninių sukčių tinklą Marijampolės pataisos namuose. Dėl šių įvykių pradėti ikiteisminiai tyrimai. Kaip pranešė Kalėjimų departamentas, Marijampolės pataisos namuose nustatyti laisvės bausmę atliekantys asmenys, kurie užsiima narkotinių medžiagų įgijimu ir platinimu tarp nuteistųjų. Įsigyti narkotinių medžiagų galėjo padėti laisvėje esantys bendrininkai.

Kviečių kaina tarptautinėje rinkoje taip šoktelėjo aukštyn, kad šią savaitę pasiekė aukščiausią lygį per pastaruosius šešerius metus. Kviečių, pristatomų gruodį, ateities sandorių kaina „Euronext“ biržoje perlipo 210 eurų, kai prieš metus ji buvo daugiau negu 20 eurų kuklesnė. Tai geros naujienos grūdų augintojams Lietuvoje, kurie dar nėra pardavę šių metų derliaus, nes tiek, kiek padidėjo kviečių kaina biržoje, panašiai paaugo ir kviečių supirkimo kaina mūsų šalyje.

Užsikrėtusiųjų skaičius sparčiai kyla, tačiau Vyriausybė nesiima priemonių tą suvaldyti. Ar ketina valdantieji ko imtis, ar realių veiksmų sulauksim tik po rinkimų?  „Dienos komentare“ kalbame su premjeru Sauliumi Skverneliu. Augant užsikrėtimų koronavirusu skaičiui kyla nerimas dėl karantino.

Niekas nenori būti bloguoju pranašu. Ir skaudu nugesinti euforiją, kuri apėmė dalį šalies politikų ir gyventojų, kad netrukus Lietuvoje bus įteisinta homoseksualių asmenų partnerystė. Ir, kas ten žino, gal net santuokos. Tačiau, prašau jūsų, nenušaukite pasiuntinio, atnešusio blogą naujieną. Kad ir kaip norėčiau klysti, bet partnerystės įteisinimo mūsuose, matyt, dar teks palaukti.

Rinkimai – ir vėl ketveri metai su tautos išrinkta valdžia. Ką aš norėčiau naujai valdžiai palinkėti? Būdama šeimos gydytoja labiausiai matau, kad mes, medikai, esame tapę beteisiais raštininkais, kurie negali pasirūpinti savo tobulėjimu ir pacientais, nes nuolat bando atlaikyti didžiulius psichologinius ir fizinius krūvius „kamšydami“ sistemines klaidas.

Pastaruosius kelis mėnesius euro zona susiduria su retu ir pavojingu reiškiniu – kainų mažėjimu. Kainų mažėjimui įtakos iš dalies turi laikini veiksniai, pavyzdžiui, PVM sumažinimas Vokietijoje, tačiau bet kokiu atveju bendra mažėjančios infliacijos tendencija yra akivaizdi. Kodėl defliacija neramina ir kaip tai gali atsiliepti Lietuvos ekonomikai?  Europos centrinis bankas (ECB), taikydamas pinigų politikos priemones, siekia, kad metinė infliacija laikytųsi šalia 2 proc. ribos.

Politinėms partijoms, formuosiančioms naują Vyriausybę, pagrindinį dėmesį pirmiausiai teks skirti 2021 metų biudžetui ir viešųjų finansų stabilizavimui, o ne rinkimų pažadų įgyvendinimui, teigia finansų analitikas Marius Dubnikovas. „Naujos Vyriausybės, kad ir kokios politinės jėgos ją suformuotų, laukia pakankamai dideli iššūkiai, nes reikės spręsti kitų metų biudžeto klausimus, visų pirma susijusius su valstybės skola ir viešųjų finansų deficito valdymu.

Pastarosiomis savaitėmis pradėjus itin sparčiai augti Covid-19 užsikrėtusiųjų skaičiui šalyje, gyventojų išlaidų įpročiai kol kas keičiasi minimaliai. Remiantis „Swedbank“ duomenimis, nuo rudens pradžios mokėjimų kortelėmis apimtys krito tik su turizmu susijusiuose sektoriuose. Kituose sektoriuose nerimo ženklų šiuo metu mažai – juose mokėjimų apyvartos gerokai lenkia praėjusių metų apimtis.

Kam rūpintis sritimi, kurios pavadinimą vos galite ištarti? Juo toliau esi nuo Kaukazo, juo didesnį nuobodulį ir painiavą kelia karas dėl Kalnų Karabacho. Kas teisus? Kas pradėjo? Kodėl tai svarbu? Atsakyti į pirmuosius du klausimus sunku.

Stebint „Brexit“ derybas neapleidžia jausmas, kad prieš akis jau matytas filmas. Ir vėl artėjant rudens viduriui vieną bevaisį derybų ratą seka kitas, o derybų žlugimo tikimybė tik auga. Tam, kad valstybės sugebėtų ratifikuoti susitarimą iki šių metų galo, kai baigsis pereinamasis laikotarpis Jungtinės karalystei palikti ES, derybas reikėtų užbaigti jau iki spalio vidurio.

Būdamas aktyvus vietos kapitalo rinkų dalyvis, „Swedbank“ per savo valdomus pensijų fondus Baltijos šalių rinkoje yra investavęs apie 200 mln. eurų. Šios investicijos yra nukreiptos į vietos bendrovių veiklą, taip prisidedant prie Baltijos šalių regiono augimo. Tačiau vis svarbesnis tampa ir investicijų tvarumo veiksnys. Kodėl investuotojus tai domina ir ką jie gali patarti verslui? Kalbėdami apie tvarias investicijas, investuotojai dažnai naudoja trumpinį ESG (angl.

907 žodžiai yra daug. Būtent tiek žodžių praėjusį antradienį konferencijoje, graudžiai provincialiai pavadintoje Davosu, ištarė Diana Nausėdienė. Genialusis Pieras Paolo Pasolinis šedevrą „Teorema“ sukūrė iš 924 žodžių. Dar, žinoma, ir iš vaizdo. Tiesa, miniu filmą ne todėl, kad tikėčiausi, jog kiekviena prezidento sutuoktinės D. Nausėdienės kalba privalo virsti šedevru ir būti metų metus analizuojama pasaulio intelektualų.

Pirmąjį šių metų pusmetį daugelis pasaulio valstybių patyrė nuo Antrojo pasaulinio karo nematytą ekonominį šoką, kurį sukėlė pandemija bei jai stabdyti pasitelktos karantino priemonės. Kai kurių pandemijos smarkiau pažeistų bei nuo turizmo labiau priklausomų valstybių, tokių kaip Italija ar Ispanija, ekonomikos antrąjį šių metų ketvirtį susitraukė penktadaliu.

Vilniuje nusileido Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, kuris dar palygti neseniai propagavo glaudų bendradarbiavimą su Rusija kuriant bendrą Europos saugumo architektūrą. Ar keisis E. Macrono politika Rusijos atžvilgiu po Aleksejaus Navalno apnuodijimo ir įvykių Baltarusijoje, kalbamės su Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) direktore Margarita Šešelgyte.

Pastarosiomis savaitėmis investuotojams toliau ieškant ženklų, galinčių įkvėpti tolesnį akcijų rinkų kilimą, neraminančios naujienos ima viršų. Nesklandumai kuriant vakciną nuo koronaviruso, įsiplieskusi įtampa tarp ES ir Jungtinės Karalystės ir neatsigaunanti naftos paklausa prisidėjo prie prastesnių investuotojų lūkesčių.

Kuo daugiau nerimaujate dėl Kinijos, tuo labiau turėtumėte rūpintis tarptautinėmis grupėmis, siekiančiomis pasipriešinti jos įtakai. Bet likus mažiau nei mėnesiui iki Trijų jūrų iniciatyvos viršūnių susitikimo Taline (jis vyks spalio 19-ąją, po to, kai dėl pandemijos buvo perkeltas iš birželio), nedaug yra žinoma apie jo darbotvarkę ar dalyvius.

Rudenį sparčiai pradėjęs augti koronaviruso atvejų skaičius daugeliui sukėlė deja vu jausmą ir priminė nežinomybę bei finansines baimes, kurias atnešė pavasarį šalyje įvestas karantinas. Jei viruso nesiseks suvaldyti, tikėtina, kad bus imtasi vis griežtesnių priemonių jo plitimui apriboti. Norisi manyti, kad per karantiną išmoktos finansinės pamokos panašius netikėtumus padės mums pasitikti geriau pasiruošus.

Dar neseniai kova su klimato kaita apsiribojo tokiais simboliniais veiksmais, kaip šviesos išjungimas vienai valandai minint Žemės dieną. Šiandien jau turime kur kas rimtesnių priemonių, kurios tvarumą versle paverčia strateginiu prioritetu, ir ES ambicijos dėl kovos su klimato kaita išties yra labai rimtos. Didėjant visuomenės sąmoningumui tvarumo srityje, akivaizdžiai keičiasi ir investuotojų nusiteikimas. Verslo pasauliui tai reiškia viena – metas keistis.

Pandemijos šokas neigiamai paveikė visų pasaulio šalių ekonomikas. Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad jei ekonominių sunkumų priežastis visoms šalims buvo vienoda, tai rezultatas turėtų būti panašus. Tačiau realybėje šalių patirta žala skiriasi lyg diena ir naktis. Kodėl Lietuva atsipirko gana lengvai ir antrąjį šių metų ketvirtį jos ekonomika traukėsi tik kiek daugiau nei 4 proc.

Kaukės daro represijas anonimiškomis. Tereikia jas nuplėšti, ir diktatūra turi veidą: asmens, kurį galima priversti prisiimti atsakomybę už savo veiksmus. Tokia yra nauja pamoka Baltarusijoje, kur protestuotojos plešia balaklavas OMON'o pareigūnams nuo galvų. Paprastas nepaklusnumo veiksmas aukštyn kojomis apverčia jėgos dinamiką. Taip nutinka, kai OMON'ininkas (regis, paprastai tai būna vyras) trumpam atsiduria mažumoje.

Pasaulio energetika dėl įvairių priežasčių – teisinių reguliavimų, geopolitinių motyvų ir pokyčių visuomenėje – sparčiu žingsniu juda tvarumo link, tad nenuostabu, kad, vertinant gavybą iš atsinaujinančių šaltinių, galima teigti, jog praėję metai buvo rekordiniai. Skaičiuojama, kad pasaulyje gaminamos žaliosios elektros galia 2019 metais padidėjo 200 gigavatų – šis šuolis didžiausias iki šiol.

Darbdaviai artimiausiu metu veikiausiai atlyginimų nejudins nei pirmyn, nei atgal. Rugpjūčio pradžioje atlikta SEB grupės verslo klientų apklausa parodė, kad dauguma – keturi penktadaliai įmonių neplanuoja artimiausiais mėnesiais keisti darbo užmokesčio darbuotojams.  Algas kirpti ketina kas šešta  Ekonomikos padėtis vasarą atsigavo ir daugelio ekonomikos sektorių veikla beveik sugrįžo iki lygio, buvusio prieš pandemiją.

Reguliariai investuoja tik nedidelė gyventojų dalis ir lietuviai negali pasigirti dideliu sukauptu finansiniu turtu, atskleidė „Swedbank“ užsakymu atliktas tyrimas. Kas mums trukdo? Kaip parodė tyrimas, egzistuoja ne vienas klaidingas įsitikinimas ir stereotipas, sulaikantis gyventojus nuo investavimo ir papildomo kaupimo finansiškai saugesnei ateičiai.

Iki Seimo rinkimų liko mažiau nei mėnuo, tačiau politiniame gyvenime – visiška ramybė.  Ar partijos tokios tikros dėl savo lyderystės, kalbėjome su politikos apžvalgininku Tadu Ignatavičiumi. Laba diena. Tai iki rinkimų liko mažiau nei mėnuo, tačiau tylu, ramu.

Nors ir šiandieną Lietuvoje egzistuoja žmonių gyvenimo lygio skirtumai, vieni gyvena geriau, kiti – prasčiau, retai kada pagalvojame, kokios gyvenimo sąlygos buvo praeityje. Pavyzdžiui, kaip prieš kelis šimtus metų gyveno paprasti žmonės – valstiečiai? Skaitytojui, bandančiam tai įsivaizduoti, greičiausiai atsiveria niaurus ir tamsus vaizdinys. Dėl to jis labai neklysta.

Prasidėjęs ruduo apmalšino investuotojų entuziazmą, o vasaros pabaigoje naujus rekordus fiksavęs JAV rinkų indeksas „S&P 500“ pirmosiomis rugsėjo savaitėmis atsitraukė nuo aukštumų. Korekciją paskatino pastebimai atpigusios technologijų sektoriaus įmonių akcijos. Ar ši trumpalaikė korekcija nepakeis vasarą vyravusios augimo tendencijos, gali priklausyti ir nuo to, ar iki metų pabaigos pavyks sukurti vakciną.

Visi Baltarusijos opozicijos Koordinacinės tarybos prezidiumo nariai sulaikyti arba išvaryti iš šalies, išskyrus Nobelio literatūros premijos laureatę Sviatlaną Aleksijevič. Kokių dar veiksmų imsis Aleksandras Lukašenka? Kalbamės su Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesoriumi Šarūnu Liekiu.

Antikūnai – tai imuniniai baltymai, parodantys šeimininko imuninio atsako į infekciją evoliuciją. Antikūnus galima išmatuoti jautriais ir specifiškais metodais o tyrimų rezultatai parodo esamą ar buvusią infekciją. Jei organizme yra pakankamai aukšta antikūnų koncentracija, jie gana greitai užblokuoja pakartotinio užsikrėtimo galimybę ir suteikia ilgalaikę apsaugą.

Po vakarykščio taikaus protesto Minske ir kituose Baltarusijos miestuose – sekė ne tik brutalių sulaikymų kupinas vakaras, bet ir neramus pirmadienis. Šiandien neuniformuoti asmenys Minsko centre į mikroautobusą įgrūdo ir išsivežė Sviatlanos Cichanouskajos kolegę Maryją Kalesnikavą, o šalyje nesiliauja protestai – pirmadienį ir Baltarusijos valstybiniame universitete.

Vienas pagrindinių JAV rinkų indeksų „S&P 500“ šių metų rugpjūčio antrojoje pusėje pasiekė naują rekordinį lygį. Tačiau rinkose išlieka pakankamai nerimo dėl artimiausios ateities ekonominių perspektyvų JAV ir Vakarų Europos šalyse. Atsparumą pandemijai pademonstravo kompiuterinius žaidimus kuriančios kompanijos, taip pat šviesi ateitis žadama ESG tikslų paisančioms įmonėms.

Valstybinė mokesčių inspekcija paskelbė, kad liepos mėnesį Lietuvoje buvo daugiau parduota beveik visų alkoholio rūšių, išskyrus spirituoto vyno. Daugiausiai augo stipraus alkoholio pardavimai – net 42,6 proc. Dviženkliais skaičiai didėjo ir putojančio vyno – 22,5 proc., vyno iki 8,5% stiprumo – 16.2 proc., alaus – 16.1 proc. pardavimo augimas.  Per pirmus septynis šių metų mėnesius daugiausiai lietuviai didino vyno iki 15% stiprumo pirkimus. Pastarojo pardavimai padidėjo 15,7 proc.

Lietuviai nuosavą įmonę dažniausiai įkuria sulaukę vidutiniškai 35 m. amžiaus, rodo „Swedbank“ duomenys. Tačiau norą išbandyti nuosavą verslą gali išreikšti ir daug jaunesnio amžiaus gyventojai, pavyzdžiui, vaikai. Ar reikia skatinti vaikų verslumą ir kokius verslumo pagrindus galima suformuoti dar vaikystėje?  Šešiamečio vaiko noras būti verslininku neturėtų stebinti.

Už dviejų savaičių prasidėsiantys mokslo metai mokinius auginantiems tėvams žada ne tik išaugusią moksleivio krepšelio kainą, bet ir papildomų išlaidų, kurias gali atnešti pandemija. „Swedbank“ Finansų instituto ekspertų skaičiavimais, ekonominis pirmoko mokyklinio krepšelio variantas tėvams atsieis bent 280 eurų, o pasirinkusiems kokybiškesnes prekes išlaidos gali išaugti du kartus.

Nors koronaviruso pandemija yra vienas didžiausių iki šiol žmonijai kilusių iššūkių, yra sričių, kurioms pasaulinis protrūkis turėjo teigiamą poveikį. Viena jų – elektroninė prekyba. Prognozuojama, kad pasaulio elektroninės prekybos rinka šiemet išaugs trečdaliu – nuo 1,8 trilijono JAV dolerių 2019 m. iki 2,4 trilijono šiais metais.

Praėjo jau daugiau nei penkmetis nuo tada, kai Lietuva įsivedė eurą. Bendros ES valiutos naudą prekybai ir keliavimui verslai bei gyventojai jautė visą tą laiką, nors ir kaltino ją dėl kylančių kainų. Tačiau nenuginčijama euro nauda Lietuvai išryškėjo būtent krizės akivaizdoje.  Mažų šalių valiutos visada yra pavojuje  Į praėjusią finansų krizę Lietuva ėjo būdama tragiškai perkaitusi. Vien 15 proc.

Politikams JAV nepavyko susitarti dėl tolesnių ekonomikos skatinimo priemonių, tad prie šio klausimo jie turės grįžti rudeniop. Dėl šio ir kitų nepalankių veiksnių doleris pastaruoju metu silpnėja. Euro zonos šalių rodikliai parodė gilų nuosmukį, tačiau koordinuotas ES finansinis atsakas į pandemiją investuotojams teikia užtikrintumo ir lemia euro stiprėjimą. Tuo metu taurieji metalai toliau kursto investuotojų aistras – ilguoju laikotarpiu auksui prognozuojama 3,4 tūkst.

Bandymas atsisakyti didelių globos namų vaikams ir neįgaliesiems vyksta jau šeštus metus, tačiau informacijos daug, o procesas sudėtingas, todėl daug kam gali būti sunku susiorientuoti, kas čia vyksta ir kodėl. Dėl šios priežasties norėčiau paprastai ir, kiek įmanoma, trumpai paaiškinti, kas yra globos namų pertvarka ir kodėl tai nėra „globos namų uždarymas“, kaip kartais klaidingai teigiama.

Kaimyninėje Baltarusijoje Aleksandro Lukašenkos režimas aršiai dorojosi su gatves užplūdusiais protestuotojais. Valdžiai skelbiant triuškinamą pergalę rinkimuose – žmonės gatvėse stojo į kovą su OMON‘ininkais. Bet Lukašenkos pajėgos guminėmis kulkomis, dujų granatomis ir net taranuodami minią per kelias valandas ją išvaikė. Plačiau apie Baltarusijos prezidento rinkimus ir situaciją pas mūsų kaimynus kalbamės su politologu Linu Kojala.

Karantino laikotarpiu, kai daliai gyventojų laikinai sumažėjo darbų apimtys ir atlyginimai, ne vienam prireikė papildomų pinigų šaltinių. Kai kurie tam panaudojo santaupas, likusiems teko ieškoti kitokių išeičių.

Pastaruoju metu Lietuvoje ir Kauno regione matome COVID-19 epidemiologinės situacijos paaštrėjimą. Matyt, vasariški orai, atostogų nuotaikos ir bendras atsipalaidavimas prisidėjo prie to, kad sergamumo rodikliai šalyje vėl ėmė augti, tokia tendencija pastebima ir aplinkinėse šalyse. Tikrai ne laikas ir ne vieta dramatizuoti, bet užsimerkti prieš visa tai irgi nevalia. Ypač svarbu apsaugoti garbaus amžiaus ar sveikatos negalavimų kamuojamus žmones.

Operatyvus verslo prisitaikymas prie pasikeitusių sąlygų, teisingi Lietuvos valdžios sprendimai suvaldant koronaviruso protrūkį ir skatinant ekonomiką, finansų sektoriaus atsparumas ar tiesiog sėkmė – tai dar ilgai bus aktuali tema ieškant veiksnių, kurie lėmė, kad Lietuvos ekonomika antrą ketvirtį smuko bene mažiausiai visoje Europoje.

Ką jūs veikėte prieš ketverius metus? Nenuostabu, jei nepamenate, ir man sunku prisiminti. O ką jums žadėjo prieš ketverius metus? Tikėtina, tai irgi užsimiršo. Ir kaip visgi patogu, kad užsimiršo, nes kai kurie politikai nepraleisdami progos tuo naudojasi rinkėjams ant lėkštelės kaip naują patiekalą siūlydami vakarykščius pietus. Net ne juos, dar blogiau – bando naujose rinkimų programose įbrukti tai, ką žadėjo įgyvendinti prieš ketverius metus.

Demokratiją lengva laikyti savaime suprantamu dalyku. Žvelgiant iš kairės, jos principai atrodo menkas figos lapelis imperializmui ir kitų formų nesąžiningumui. Tiesa yra pramanas. Svarbiausia – klausimai dėl galios ir identiteto. Konfliktas yra neišvengiamybė. Teisingumas reiškia, kad silpnieji galiausiai tampa pranašesni už stipriuosius. Abstraktūs klausimai dėl sąžiningumo gali palaukti, tikriausiai amžinai. Žvelgiant iš dešinės, kritika atrodo panašiai nyki.

Kol valdžia ruošiasi apribojimams, finansų ekspertai džiaugiasi mūsų ekonomikos rezultatais. Dabar jie bene geriausi Europoje. Tiesa, dalis ekonomistų rudenį įžvelgia ir grėsmių. Kokios gi grėsmės gali kamuoti Lietuvos ekonomiką, paklausėme ekonomisto Žygimanto Maurico. Sveiki, pone Mauricai. Buvo paskelbta antro ketvirčio BVP (Bendrojo vidaus produkto – red. past.) statistika ir Lietuva atrodo bene geriausiai visoje Europoje.

Vos prieš metus, bet tarsi kitoje epochoje – dar ikipandeminiame pasaulyje – vasara neabejotinai buvo geidžiamiausias metas atostogoms. Šiemet COVID-19 kėsinosi į šio sezono patrauklumą žmonėms tikintis, kad galbūt vėliau viruso plitimas bus suvaldytas, ribojimų mažės, o kelionės bus atnaujintos. Tačiau vis grėsmingiau skambant įspėjimams apie antrąją pandemijos bangą, panašu, kaip tik skubama atsipalaiduoti ir spėti pailsėti dar iki rudens.

Blogėjant epidemiologinei situacijai, Vyriausybė grąžina prievolę dėvėti apsaugines veido kaukes viešose uždarose vietose. Kaip veiks ši taisyklė ir kokių papildomų priemonių reikės imtis, jei daugės susirgimų? Ar gali keistis Seimo rinkimų tvarka? Kalbamės su sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą pavaduojančiu teisingumo ministru Elvinu Jankevičiumi Sveiki.

Antroje liepos pusėje rinkos vertino prieštaringus didžiausių pasaulio ekonomikų signalus. Ir JAV, ir Kinijoje fiksuoti teigiami makroekonominiai duomenys, tačiau nerimas dėl naujų susirgimų ir jų įtakos ekonomikos atsigavimui išlieka. Pagrindinės viltys dedamos į vakciną, kuri turėtų pasirodyti dar iki metų pabaigos. Tuo metu Europoje investuotojai galėjo pasidžiaugti istoriniu ES narių susitarimu dėl 750 mlrd. eurų ekonomikos skatinimo fondo.