Komentarai ir analizė

Šalies gyventojų pirkiniams internetu išleidžiama suma vos per vienerius metus išaugo apie 80 proc., rodo „Swedbank“ atsiskaitymų duomenys. O per aktyviausią pagal apsipirkimus gruodžio mėnesį pernai buvo pagerinti ir ankstesnių metų rekordai. Žaibišką interneto prekybos augimą paskatino šių dienų realijos − pandemija ir karantino apribojimai. Tačiau smarkiai išaugus interneto pirkėjų skaičiui, į juos vis dažniau krypsta ir sukčių dėmesys.

Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, praėjusiais metais buvo surinkta 1,537 mlrd. eurų akcizų arba 5 proc. daugiau nei užpernai. Didžiausią dalį sudarė kuro ir energetiniai akcizai – 863 mln. eurų. bei 366 mln. alkoholio mokesčiai. Tuo pat metu 285 mln. eurų akcizo buvo sumokėta už apdorotą tabaką, kitaip sakant cigaretes ir cigariles. Cigarečių mėgėjai sumokėjo beveik 14 kartų daugiau mokesčių nei tabako kaitintojai.

Yra žmonių kurie tiki, kad žemė plokščia, yra žmonių, kurie netiki COVID-19. Normalu, kad tokių nenormalių žmonių yra, ir gerai, kad jų tikėjimas mus mažai liečia. Tačiau mums svarbu kuo tiki galią valdyti turinteji. Akivaizdu, kad jie tiki (ir ne be reikalo), kad žino, kaip suvaldyti COVID-19 epidemiją ir su šia liga susijusias aukas.

Jei Donaldo Trumpo apkaltos procesas tęsis ir nebus jokių netikėtų pokyčių, buvęs prezidentas bus išteisintas. Tai paaiškėjo prieš kelias dienas, kai 45 iš 50 respublikonų senatorių balsavo už pasiūlymą net nepradėti apkaltos. D. Trumpas galėtų būtų nuteistas tik jei tam pritartų du trečdaliai senatorių, taigi ir 17 respublikonų. To nebus. Respublikonų nuostatos skatina kai kuriuos demokratus ieškoti alternatyvų apkaltai.

Žalią koridorių stambioms investicijoms pažadėjo dar buvusi Vyriausybė. Ekonomikos ir Inovacijų ministerija paskelbė investuotojus viliojančią schemą. Schema – puiki. Nes ji nušviečia ne tik lengvesnį ir tiesesnį kelią, kurį valdžia žada stambiems investuotojams. Schema atskleidžia ir esmines investicijų kelyje slypinčias kliūtis.

Šio mėnesio viduryje po prezidento sušaukto Užsienio reikalų koordinacinės tarybos posėdžio jo vyriausioji patarėja užsienio reikalams Asta Skaisgirytė teigė, kad „reikia parengti ilgalaikę Lietuvos strategiją Baltarusijos klausimu“. Tai derėtų suprasti, kaip pripažinimą, kad ligšiolinė Lietuvos politika Baltarusijos atžvilgiu nebuvo rezultatyvi.

Baigėsi 2020 metai ir galima paskaičiuoti, kaip keitėsi alkoholio suvartojimas praėjusius metus palyginus su 2019 metais. Bendrai pažvelgus alkoholio pardavimai išaugo beveik visose alkoholio grupėse, bet galima daryti išvadą, kad Lietuviai vis labiau pamėgsta ramius ir putojantis vynus. Didžiausiais alkoholio pardavimų augimas buvo fiksuotas šviežių vynuogių vyno kategorijoje – net 13,9 proc. Didėjant pajamoms ieškoma daugiau skonio alkoholyje nei svaigulio.

Centro kairė Lietuvoje ne tik pralaimėjo rinkimus, bet ir toliau silpsta draskoma vidaus prieštaravimų. Viktoras Uspaskichas aiškinasi dėl savo homofobiškų pareiškimų ir stebuklingo vandens, o socialdemokratus į pralaimėjimą vedęs Gintautas Paluckas teisinasi dėl nesėkmių. Kas laukia toliau, kalbėjome su politologu Lauru Bieliniu. Sveiki, nuo 2012 m. smarkiai keičiasi vaizdas vadinamojoje centro kairėje – labai nusilpo socialdemokratai, Darbo partija, parlamente neliko tvarkiečių.

Nepaisant pandemijos, 2020-ieji metai buvo netikėtai gausūs viešų pirminių akcijų siūlymų (angl. IPO). Po trumpo rinkos štilio praėjusiųjų metų pradžioje jų pabaiga pasižymėjo sėkmingais apgyvendinimo paslaugų platformos „Airbnb“ bei siuntų kompanijos „DoorDash“ startais biržoje, o jų akcijų kaina gerokai viršijo lūkesčius.

2020 metai buvo didelių kontrastų metai Lietuvoje: gimė mažiausiai kūdikių nuo Nepriklausomybės atgavimo, o mirė daugiausiai per pastarąjį dešimtmetį. Tačiau sugrįžusių iš emigracijos lietuvių ir atvykusių gyventi užsieniečių skaičius buvo didžiausias per trisdešimt metų. Kai kuriuos iš šių pokyčių paaštrino pandemija, kitus lėmė jau ne trumpą laiką besitęsiančios tendencijos.

Susitikimo su verslą skatinančia organizacija metu, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė aptarė, kaip skatinti eksportą, gerinti verslo aplinką, mažinti biurokratinę naštą įmonėms – pasirengti geram ekonomikos startui po karantino pabaigos, rašoma ministerijos pranešime žiniasklaidai. „Labai svarbu, kad dabar karantino suvaržytas Lietuvos verslas tinkamu metu gautų reikiamą impulsą augti. Taigi kartu su teikiama parama rengiamės ir verslo plėtrai pasibaigus karantinui.

Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotoja Seimo narė Agnė Širinskienė kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministrą A. Dulkį dėl „SPA Vilnius“ susiklosčiusios situacijos, kuomet su konservatore Monika Navickiene susijusio verslo darbuotojai, įskaitant administraciją bei virėjus, buvo pirmumo tvarka paskiepyti, nors, žiniasklaidos duomenimis, minėtasis SPA šiuo metu neveikia ir paslaugų pacientams neteikia.

Demokratas Joe Bidenas prisaikdintas 46-uoju JAV prezidentu. Kokių permainų laukti Lietuvai, kalbėjome su Seimo Užsienio reikalų komiteto vadovu, buvusiu Lietuvos ambasadoriumi JAV Žygimantu Pavilioniu. Nuo trečiadienio JAV prezidentas yra Joe Bidenas. Sakykite, ar Lietuvai nuo to geriau? Ar geriau būtų Donaldas Trumpas? Manau, mes tikrai sugebėtumėme dirbti su bet kokiu Amerikos prezidentu, tačiau Joe Bidenas mus labai gerai žino.

Į Rusiją skambiai sugrįžęs Kremliaus kritikas Aleksejus Navalnas areštuotas trisdešimčiai parų. Vakaruose prabilta apie naujas sankcijas Rusijai. Ko gali gimtinėje pasiekti A. Navalnas ir ko gali sankcijomis pasiekti Vakarai, kalbėjome su buvusiu užsienio reikalų ministru Linu Linkevičiumi. Sveiki. Kremliaus kritiko A. Navalno sugrįžimas į Rusiją aiškinamas tuo, kad nemaža Rusijos visuomenės dalis jį palaiko.

Aleksejus Navalnas areštuotas. Ko mes dėl to imsimės? Ar galime spausti Kremlių jį paleisti? Arba bent nenužudyti? Šie klausimai turėtų būti degantis klausimas kiekvienam sprendimus priimančiam asmeniui laisvajame pasaulyje. Mano straipsnių skaitytojams nebūtina priminti A. Navalno drąsos, režimo banditiškų veiksmų arba jam iškeltų kaltinimų farso. Jo tikrasis nusikaltimas – nesiduoti būti nužudomam.

Bet kuri šalis, gyvenanti V. Putino Rusijos šešėlyje, turėtų užjausti Taivaną. Ši saloje įsikūrusi kinų respublika yra pavyzdinga, įstatymais besivadovaujanti demokratija, kasdien turinti kovoti dėl išlikimo šalia imperialistinės kaimynės, laikančios ją maištinga provincija, kuri tik apsimeta valstybe. Maždaug taip pat Kremlius vertina buvusias sovietinės imperijos pavergtąsias tautas.

Investicijos į nekilnojamąjį turtą lietuviams yra kone priimtiniausias investavimo būdas, o į vertybinius popierius yra investavęs tik mažiau nei kas dešimtas lietuvis. Tiesa, praėjusiais metais aktyviai į akcijas investuojančių gyventojų skaičius augo, o „Swedbank“ klientai sudarė net penkis kartus daugiau sandorių nei prieš metus.

Pandemijos sukeltas ekonominis nuosmukis ir skausmingi įmonių veiklos bei gyventojų mobilumo apribojimai skaudžiai smogė daliai darbuotojų ir paliko jų darbo vietas nežinioje. Tačiau COVID-19 sukelta epidemija turi ir kitą, kiek mažiau pastebimą pusę – spartesnę ateities darbo rinkos transformaciją.  Ši transformacija yra apibrėžiama, kaip perėjimas prie dar platesnio skaitmeninių technologijų naudojimo, robotizacijos ir dirbtinio intelekto įvairiuose ekonomikos sektoriuose.

„Naujai kuriamas ir jau sukurtas COVID-19 vakcinas vienija vienas išskirtinis bruožas – tai sintetinės vakcinos, t. y. sukurtos sintetinės RNR pagrindu. Šios vakcinos yra naujas žodis infekcinių ligų prevencijos istorijoje. Džiaugiamės, jog vakcina jau Lietuvoje ir drauge su kitomis ES šalimis praėjusį savaitgalį pradėjome COVID-19 ligą gydančių medikų vakcinaciją,“ – sako Nacionalinio vėžio instituto vadovė, genetikė prof. Sonata Jarmalaitė.

Apie ką kalbėsime 2021-aisiais? Apie viską, tik ne 2020-uosius. Toks anekdotas sklando internete. Kai į griežtą karantiną panirome dar kartą, o vakcinos laukėme labiau nei Kalėdų Senelio, 2020-uosius kai kam norisi tiesiog pamiršti, o artėjančius metus planuoti daug geresnius ir šviesesnius. Tačiau pamiršti 2020 metų pamokas būtų klaida.

Pasirodęs Mariaus Dubnikovo komentaras apie neva stiprėjančią lietuvio taurelę yra sąmoningai klaidinantis visuomenę ir neteisingas. Galimybė užsipirkti sandėlius senuoju tarifu Svarbu paminėti keletą faktų apie šiuos metus. Visų pirma – negalima lyginti praėjusių metų lapkričio mėnesio su šių metų lapkričio mėnesiu.

Kažkokie žmonės nusikopijuoja jūsų raktus. Devynis mėnesius jie kada panorėję landžioja į jūsų namus ir darbovietę, šnipinėdami jūsų slapčiausias privačias kalbas ir darbus. Jūs niekuomet neišsiaiškinsite, ką jie sužinojo ir ar jie tikrai pasitraukė. Į panašią padėtį yra patekę dar apie 18 000 kitų žmonių.

Valstybinė mokesčių inspekcija paviešino duomenis apie parduoto alkoholio pokyčius jau per 11 šių metų mėnesių, kurie leidžia susidaryti įspūdį apie metinius pokyčius. Išvada viena – lietuvio taurelė stiprėja. Per 11 šių metų mėnesių didžiausias augimas buvo fiksuotas stipraus alkoholio grupėje, kur pajamas padidėjo 16,8 proc. iki 218 mln. eurų, kas reiškia, kad stipraus alkoholio buvo parduota už 31 mln. eurų daugiau nei prieš metus.

Metų pabaiga yra tas metas, kai suvedame savo biudžeto finansinį balansą ir viltingai žvelgiame į ateinančius metus. Šeimoje ar su draugais kalbame apie norus ir svajones, kurie vėliau virsta planais pakeisti automobilį, pertvarkyti savo namus ar įsigyti profesionalią foto įrangą, nes norite padirbėti papildomai. Tačiau metų pabaiga turi ir savų spąstų – tai šventinės išlaidos, kurios, kaip taisyklė, būna didesnės, nei planuota.

„Naująją politinę kultūrą“ užsimoję demonstruoti konservatoriai su liberalais jau pirmosiomis dienomis savo dviveidyste nustebino ne vieną politikos senbūvį, politologą ir tuos 20 proc. visuomenės, kurie, anot sociologų, aktyviai stebi politiką. Iš didžiausios opozicinės frakcijos atimta, o kilus skandalui – susiraukus sugrąžinta, galimybė dalyvauti Seimo valdybos veikloje.

Praėjusią savaitę kai kuriuos naujosios Vyriausybės posėdžio dalyvius turėjo būti apėmęs déjà vu jausmas. Panašiai skubiam posėdžiui savaitgalio dienomis kovo viduryje rinkosi ankstesnės vyriausybės ir ministerijų vadovybė, o po to buvo paskelbta apie karantino taisyklių įvedimą Lietuvoje ir paramos verslui bei gyventojams priemones.

Lietuvos piliečiams reikia pateikti nekilnojamojo turto mokesčio deklaraciją bei sumokėti priklausantį mokestį iki gruodžio 15 d. Mūsų valdžia nurodo, kad šį mokestį turi mokėti tie, kurie turi namus, vilas, butus, esančius Lietuvoje. Nuo šių metų įsigaliojo tam tikri pokyčiai. Sumažinta nekilnojamojo turto mokesčio riba Pernai Seimas sumažino nekilnojamojo turto mokesčio ribą nuo 220 tūkst. eurų iki 150 tūkst.

Smarkiai plintant COVID-19, reikia imtis griežtų priemonių infekcijai sutramdyti, bet jos turi būti protingos, nediskriminuojančios, o valdžia turi būti pasiryžusi jas keisti, reikalui esant. Pritariu daugeliui apribojimų, protinga iš pradžių skelbti ilgesnį negu trumpesni jų galiojimo laikotarpį, apgailestauju, kad ankstesnė Vyriausybė greičiau nereagavo į grėsmingą užkrato plitimą, nors šiuo atžvilgiu ji nesiskiria nuo daugelio ES vyriausybių.

Lietuvos valstybės skola šiuo metu susilaukia ypatingai daug dėmesio. Viena vertus, padidėjęs susidomėjimas yra natūralus, nes Lietuva skolinasi iki šiol neregėtas pinigų sumas, ir daugeliui pagrįstai kyla klausimas, ar tai yra tvaru. Kita vertus, diskusijos apie šalies skolą neretai praslysta paviršiumi, nes dažnai remiasi anekdotiniais pavyzdžiais, stereotipais ir dogmomis.

Samdomi darbuotojai atsargiau negu prieš metus vertino savo galimybes susirasti darbą, kuris užtikrintų ne mažesnes pajamas, jeigu netektų dabartinio, rodo spalio pabaigoje SEB banko užsakymu atlikta gyventojų apklausa. Kita vertus, remiantis „Sodros“ duomenimis net ir lapkritį, jau prasidėjus antram karantinui, gauta daugiau pranešimų apie priimtus, o ne atleistus darbuotojus, o tai rodo, kad ne visiems susirasti darbo jo netekus buvo sudėtinga.

Kam ir ką žada naujosios vyriausybės programa? Kiekvienas 118 puslapių apimties programoje rastų jiems aktualių akcentų – optimistai pasidžiaugtų kiekvienu puslapiu, o pesimistai, kaip sakė rašytojas Oskaras Vaildas, išgirdę į duris besibeldžiančią galimybę, skųstųsi dėl triukšmo. Vis tik, subjektyviu autoriaus vertinimu, kokie yra svarbiausi šios programos akcentai? Pirma, nežinant būtų sunku atspėti, kurios partijos ar ideologinės krypties atstovai rengė šią programą.

Seimą pasiekė Vyriausybės programa, dėl kurios Saulius Skvernelis ir Ingrida Šimonytė jau spėjo apsikeisti aštriais žodžiais.  Ar naujosios Vyriausybės programa leidžia tikėtis, kad jos politika bus socialiai teisingesnė ir jautresnė, kalbėjome su ekonomistu, sociologu Romu Lazutka. Sveiki. Ingrida Šimonytė ir Saulius Skvernelis apsižodžiavo dėl naujosios Vyriausybės programos.

Siekdamos sušvelninti neigiamą COVID-19 pandemijos poveikį darbo rinkai ir gyventojų pajamoms, ES šalyse įdiegta beveik 800 priemonių. Kokios yra bendriausios tendencijos ir kaip jos sietinos su Lietuvoje įdiegtomis priemonėmis? Aiškėja, kad Lietuvoje beveik kas ketvirtam darbuotojui teko dirbti viršvalandžius, taip pat beveik tokiai pat daliai žmonių sumažėjo ne tik priedai ir premijos, bet ir atlyginimas.

Dėl lapkritį prastėjusios epidemiologinės padėties šalyje ir prasidėjusio karantino ekonomikos aktyvumas sulėtėjo, tačiau gerokai mažiau negu pirmojo karantino metu. Tą pagrindžia ir SEB banko duomenys apie gyventojų atsiskaitymą kortelėmis naudojant kortelių skaitytuvus. „Juodąjį penktadienį“ atsiskaitymų kortele naudojant kortelių skaitytuvus skaičius, palyginus su pernai, ūgtelėjo 1 proc., tačiau atsiskaitymo vertė šoktelėjo aukštyn 15 proc.

Kaip tris vaikus auginanti mama, antrąjį karantiną galėčiau palyginti su antrojo vaiko gimimu. Nerimo, baimės, panikos akimirkų daug mažiau ir viskas daug aiškiau. Tačiau nors ir žinant, kaip elgtis ir ko nekartoti, visgi ir čia yra nemažai povandeninių srovių bei netikėtų duobių. Antrasis karantinas sutampa su švenčių laukimo laikotarpiu, kurio metu daugelis gyventojų pameta finansų kontrolę ir pasiduoda emocijoms.

Suskystintų gamtinių dujų (SGD) krovinio pristatymas į naują terminalą Kroatijoje ir Kremliaus pastangos užlaužti ranką į keblią padėtį patekusiam Baltarusijos režimui atrodo turintys mažai bendra. Vis dėlto jie yra to paties paveikslo dalys: Rusijos taktiniai laimėjimai veda ją į strategines nesėkmes. Rusija paveldėjo pavydėtiną palikimą iš sovietinės imperijos ir atrodė esanti patikima gausių ir nebrangių dujų tiekėja.

Elono Musko vadovaujama elektromobilių gamintoja „Tesla“ šių metų gruodį bus pirmą kartą įtraukta į prestižinį akcijų indeksą „S&P 500“. Įmonė prisijungs prie didžiausių JAV bendrovių klubo, kuriame „Apple“, „Amazon“, „Berkshire Hathaway“ bei kitos garsios bendrovės.

Nors šiuo metu pasaulį yra sukausčiusi pandemija, rūpestis aplinka, kurioje gyvename, klimato kaita ir tvarūs sprendimai vis dažniau yra visų mūsų dėmesio centre. Jei anksčiau tvarumas dažniau būdavo siejamas su socialine atsakomybe, tai šiandien jis tampa verslo ateities kryptimi ir apčiuopiamu konkurenciniu pranašumu.

Kam visa tai? Šis svarbus neatsakytas klausimas susijęs su Jungtinės Karalystės vyriausybės nauju entuziazmu gynybos išlaidoms, pažadėjus per ateinančius ketverius metus skirti 16,5 mlrd. svarų (18,5 mlrd. eurų) mokesčių mokėtojų pinigų moderniai ginkluotei. Šis atsinaujinęs dėmesys saugumui nėra pernelyg ankstyvas. Dėl pajėgių ir prityrusių priešininkių, tokių kaip Rusija ir Kinija, pasaulis yra tapęs daug pavojingesnis, nei atrodė ankstesnėms vyriausybėms.

Europos Komisija pagaliau patvirtino bendrijos septynerių metų biudžetą, kuris siekia rekordinius 1,8 trilijono eurų. Tai beveik dvigubai daugiau nei buvo skirta ankstesniame 2014-2020 metų biudžete, ir tai nepaisant fakto, kad bendriją paliko viena iš didžiausių ekonomikų Jungtinė Karalystė. Tiesa, šįkart į biudžetą įtrauktas Europos Sąjungos atsigavimo fondas, kurio lėšos sudaro liūto dalį − jos turės iš naujo pakurti šalių ekonomikas po pandemijos sukelto ekonominio nuosmukio.

Pandemija paskatino verslą skubinti inovacijas įvairiose veiklos srityse. Organizacijos ir jų darbuotojai palyginti lengvai įsisavino nuotoliniam darbui reikalingus įrankius, suaktyvino veiklą elektroniniuose kanaluose, skaitmenizavo kasdienes verslo operacijas. Pastarasis pusmetis verslui įrodė, kad debesų kompiuterija paremti sprendimai gali būti greitai pasitelkti ir išplėsti iki reikiamo lygio.

Praėjusį rudenį visoje Europos Sąjungoje įsigaliojo antroji Mokėjimo paslaugų direktyva (PSD2), siekiant skatinti konkurenciją finansinių paslaugų sektoriuje ir vartotojui naudingų paslaugų kūrimąsi. Prabėgus vieneriems metams direktyvos nauda šiandien jau yra įgavusi ryškesnius kontūrus − vartotojams atsiveria naujos galimybės, kurias bene aktyviausiai rinkoje ėmėsi kurti bankai.

Neseniai pradėtos mokėti kompensacijos už įsigytus elektromobilius verslo įmonėms siunčia žinią − ekologiško automobilio atsiperkamumo laikas trumpėja. Be to, elektromobiliai turi kitų privalumų ir naudų, dėl kurių tokio automobilio eksploatacija ir sąnaudos yra geresni nei analogiškų naftos produktais varomų automobilių.

Praėjusį šeštadienį šalyje prasidėjo antras per metus nacionalinis karantinas dėl kurio padėtis darbo rinkoje vėl komplikuojasi. Trečiadienį prastova jau buvo paskelbta 26 tūkst. darbuotojų, ir skaičius artimiausiomis dienomis toliau augs bent iki 50 tūkstančių.

Tik nedaugelis europiečių apgailestauja, kad pasitrauks įžeidus ir kai kada nenuosekliai besielgiantis JAV prezidentas. Jie jaučiasi nepakankamai įvertinti ir užgauti. Dabar, – jie pasakė vienas kitam, – kai Baltuosius rūmus užims demokratas, reikalai vėl pasitaisys. Taip buvo 2008 metais, kai pasibaigė nemylimo prezidento George'o W. Busho kadencija.

Pastarieji 4 metai akcizinių prekių rinkoje pasižymėjo ryžtingais, tačiau išankstinio planavimo stokojusiais sprendimais. Akcizai buvo didinami chaotiškai, be konstruktyvaus plano, daugiausiai koncentruojantis tik į vieną alkoholio grupę, siekiant vien biudžeto pajamų didinimo. Tai išbalansavo ne tik pačią rinką, tačiau ir aiškų matymą, koks akcizų paskirstymas skirtingoms prekių grupėms šiuo metu egzistuoja ir kiek jis vis dar padeda įgyvendinti ekonominius bei socialinius valstybės tikslus.

Pavasarį nuosmukį patyrusi Lietuvos ekonomika vėl atsitiesė. Statistikos departamento duomenimis, per trečiąjį ketvirtį Lietuvos BVP ūgtelėjo 3,7 proc. ir praktiškai buvo toks pats, kaip atitinkamą laikotarpį prieš metus. Šis rezultatas nenustebino – kad ekonomikos pulsas po karantino grįžo į įprastą ritmą, jau kurį laiką iliustravo operatyvieji atskirų sektorių duomenys.  Mažmeninė prekyba fiksavo rekordus.

Lietuvos BVP trečią ketvirtį buvo 0,1 proc. mažesnis negu prieš metus, tačiau pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, BVP krito 1,7 procento. Toks skirtumas tarp šių dviejų rodiklių yra istoriškai labai didelis (darbo dienų skaičius šiemet ir praėjusiais metais buvo toks pat) ir veikiausiai nulemtas didesnio negu įprastai trečio ketvirčio grūdų bei rapsų derliaus bei sudėtingo sezoniškumo koregavimo pandemijos metu.  Per devynis šių metų mėnesius šalyje sukurtas BVP buvo 0,8 proc.

Iki JAV prezidento rinkimų lapkričio 3 d. likus vos kelioms dienoms, investuotojai nerimastingai laukia jų atomazgos ir svarsto, kaip skirtingi baigties scenarijai galėtų paveikti finansų rinkas. Neapibrėžtumą ir neužtikrintumą dėl ateities kursto ir gilėjanti koronaviruso krizė. Investuotojai nėra tikri, ar per artimiausius porą mėnesių nesutriks ir jų valdomų vertybinių popierių portfelių sveikata.