Kaip tris vaikus auginanti mama, antrąjį karantiną galėčiau palyginti su antrojo vaiko gimimu. Nerimo, baimės, panikos akimirkų daug mažiau ir viskas daug aiškiau. Tačiau nors ir žinant, kaip elgtis ir ko nekartoti, visgi ir čia yra nemažai povandeninių srovių bei netikėtų duobių. Antrasis karantinas sutampa su švenčių laukimo laikotarpiu, kurio metu daugelis gyventojų pameta finansų kontrolę ir pasiduoda emocijoms.
Vertinant gyventojų nuomonės tyrimo rezultatus ir jų finansinės elgsenos duomenis, matome, kad šiuos metus bus galima vadinti paradoksų metais. Vienoje svarstyklių pusėje dėl karantino gyventojų priimti finansinės drausmės sprendimai, kitoje – į lengvą euforiją panašėjančios nuotaikos.
Amerikietiškieji nuotaikų kalneliai
Šių metų rudenį atlikto tyrimo duomenimis ir remiantis EBPO apibrėžimu, Lietuvoje viduriniajai klasei galima priskirti 57 procentų gyventojų − tai ekonomiškai ir pilietiškai stiprios visuomenės požymis. Pasidžiaugti viduriniosios klasės apimtimi galime, nes dar prieš dvejus metus ji buvo 15 proc. mažesnė.
Euforijos požymius rodo augančios vartojimo išlaidos. Pavasarį dramatiškai kritusios, vasaros pradžioje jos pašoko kone iki prieškarantininio laikotarpio rodiklio ir nuo to laiko stabiliai auga. Taip pat gerėjo nuotaikos bei lūkesčiai: augo vartotojų pasitikėjimo rodiklis, finansinės padėties ir ateities perspektyvų vertinimas.
Tačiau yra ir kita medalio pusė. Tyrimai parodė, kad pavasarinis karantinas turėjo ganėtinai skaudžių pasekmių asmeniniams ir namų ūkių finansams. Nemaža dalis gyventojų staigiam pajamų sumažėjimui ar jų sustojimui nebuvo pasiruošę – neturėjo sukaupę finansinės pagalvės nenumatytiems atvejams, per mažai planavo išlaidas ir gaunamas pajams leisdavo spontaniškai.
Karantinas gyventojus iš tikrųjų privertė atsigręžti į asmeninius finansus. Pirmąjį karantino mėnesį, „Swedbank“ duomenimis, aktyviai taupančių žmonių padidėjo net tris kartus. Tiesa, vėliau gyventojai taupymo svertus atleido ir daugiau lėšų ėmė skirti vartojimui.
Bendras vardiklis – nerimas
Gali kilti klausimas, kodėl ta finansinė drausmė yra tokia svarbi, jeigu galima leisti pinigus, jaustis laimingu ir sakyti, kad man nieko netrūksta.
„Swedbank“ užsakymu atliktas tyrimas rodo, kad kasdien dėl pinigų nerimauja 39 proc. žmonių. Nerimo priežasčių sąraše finansinis stresas yra antroje vietoje po darbe patiriamo streso. Šį nerimą patiria kelios gyventojų grupės. Visų pirma tie, kurių pajamos nėra didelės, ir tai yra suprantama – nuolatinis nerimas dėl pajamų ir išlaidų kontrolės vargina. Tačiau nerimas kamuoja ir tuos gyventojus, kurių pajamos didesnės – nes jų nekontroliuojamos išlaidos kartais tampa didesnės už gaunamas pajamas.
Dėl to finansinė drausmė yra tokia svarbi. Nors antrojo karantino metu lyg ir viskas aišku, tačiau tikrai negalime nuspėti, kiek jis tęsis, kokio stiprumo smūgį suduos sunkiai besiverčiančioms ūkio šakoms, kokių priemonių imsis naujoji vyriausybė ar į kokias kitas povandenines duobes galime pakliūti.
Apklausoje dalyvavę žmonės pažymėjo, kad finansinis stresas turi neigiamos įtakos fizinei ir psichinei jų sveikatai, santykiams su artimaisiais, produktyvumui darbe. Dėl to „Swedbank“ Finansų institutas inicijavo projektą „Man ramu“, kuriuo siekiama padėti kovoti su stresu, kylančiu dėl pinigų.
Ką pirksite dovanų... kitais metais?
Artėja metų laikotarpis, per kurį gyventojai tradiciškai išleidžia daugiausia pinigų. Tai ir išpardavimų metas, ir šventinių dovanų pirkimas bei pačių švenčių surengimas. Nemažai gyventojų leisdavo sau pasilepinti atostogomis, išvykdami į mūsų šalies kurortus, žiemos sporto traukos taškus Europoje ar į tolimesnius egzotinius kraštus.
Aiškindamiesi žmonių šventinius lūkesčius praėjusiais metais, matėme, kad jie buvo aukšti, kaip niekada. Didelė dalis gyventojų planavo pirkti brangesnes dovanas, iš anksto netaupė dovanoms, Kūčių ir Kalėdų vaišėms.
Šiais metais dėl ribojamų kontaktų šventinio šurmulio, be abejo, bus mažiau, šventinė prekyba aktyviau nei iki šiol vyks interneto parduotuvėse ir prekybos platformose. Tačiau kirba nuojauta, kad negaunamą artumą ir bendravimą su žmonėmis gyventojai bandys kompensuoti dovanų gausa, kuriai skirs daugiau pinigų nei anksčiau.
Ar tikrai to reikia? Dabar yra geras metas pagalvoti ne tik apie tai, kokiomis dovanomis džiuginsite savo artimuosius šiemet, bet ir kiek investuosite į savo finansinę ramybę. Pradėję taupyti, o jei tai jau darote, padidinę taupymo normą, būsite ramesni, kad dovanų artimiesiems tikrai nepritrūks ir kitąmet.
Šis paprastas finansinės drausmės žingsnis padės jums mažiau nerimauti susiklosčius bet kokioms gyvenimiškoms aplinkybėms ir ramia širdimi laukti, kaip ir kada pasibaigs šių besibaigiančių metų kūdikis − pasaulinė pandemija.
Jūratė Cvilikienė, „Swedbank“ Finansų instituto vadovė.
