Komentarai ir analizė
Politikų, visuomenininkų, verslininkų ir ekspertų įžvalgos, komentarai, analizė ir naudingi patarimai įvairiomis visuomenei aktualiomis temomis.
Tadas Povilauskas. Kovą gyventojai grįžo į baldų, statybinių medžiagų ir elektronikos parduotuves
Kovas prekybininkams ir paslaugų teikėjams buvo geresnis negu vasaris – tą rodo ir didesnė vidutinė vienos dienos atsiskaitymų vertė kortelėmis naudojant kortelių skaitytuvus, rašoma pranešime spaudai.
Palankesni rezultatai pasiekti dėl kovą mažesnių ribojimų, kai nuo mėnesio vidurio buvo leista veikti visoms parduotuvėms, turinčioms tiesioginį įėjimą pirkėjams iš lauko. Nors parduotuvės sulaukė mažesnių ribojimų veikti, internetinės prekybos rezultatai kovą nesuprastėjo.
Justina Bagdanavičiūtė. Pajamų deklaravimas: kaip įdarbinti susigrąžintus pinigus
Prabėgo pusė pajamų deklaravimo už 2020 m. laikotarpio, kuris tęsis iki gegužės 3 d. Pajamas deklaravę gyventojai gali susigrąžinti dalį sumokėto gyventojų pajamų mokesčio (GPM) arba turi padengti jo nepriemoką, rašoma pranešime spaudai.
Pirmuoju atveju susigrąžinamą sumą galima padidinti pasinaudojus valstybės teikiamomis lengvatomis, o antruoju − gali laukti nemalonus santaupas apkarpysiantis siurprizas.
Marius Dubnikovas. Rinkoje auga optimizmas – tai palies kiekvieno kišenę
Praėjusią savaitę buvo skelbtos kelios geros žinios, kurios palies kiekvieno kišenę artimiausius kelis metus. JAV paslaugų pasitikėjimo indeksas pakilo iki 63,7 punkto, o balandžio 2 dieną buvo paskelbta, kad tose pačiose valstijose per kovo mėnesį į darbą naujai buvo priimta 916 tūkst. žmonių.
Šie skaičiai daugeliui nieko nesako, bet jie yra labai svarbūs. Visų pirma, vartotojų, žmonių, kurie perka prekes, optimizmas pakilo į aukštį, kurio nebuvo 40 metų.
Politologas: buvo galima prognozuoti, kad Nausėda bus vienas silpniausių prezidentų
Prezidento autoritetas visuomenėje ir tarp valdančiųjų vis silpsta. Politikos apžvalgininkas Vytautas Bruveris teigė, kad jau prieš rinkimus buvo galima nuspėti, kad Gitanas Nausėda bus vienas silpniausių prezidentų.
Tokį teiginį jis išsakė TV3 žinių „Dienos komentare“, kur jį kalbino žurnalistė Jolanta Svirnelytė.
Šią savaitę mes išgirdome apklausų duomenis, kur buvo klausiama, kas Lietuvoje buvo geriausias prezidentas.
Edward Lucas: Kinijos vienpartinės valstybės technologinis pranašumas nėra neįveikiamas
Prisimenat „žaliuosius žmogeliukus“? Šios nereguliariosios pajėgos be atpažinimo ženklų tapo Kremliaus užmojų Ukrainoje priešakine linija. Dirbtinai kurstomo chaoso sąlygomis jie atrodė nesustabdomi. Dabar jie atrodo atgyvena. Gerai valdoma šalis pajėgi tokius įsibrovėlius blokuoti, sekti, suimti ir (jei būtina) – į juos šaudyti.
Šio dešimtmečio grėsmės – daug didesnės, susijusios su elektronais, o ne atomu, smegenų pajėgumu, o ne šiurkščia jėga.
Greta Šiaučiulytė. Tvariai investuojantys fondai Europoje kelia sparnus
Praėjusieji 2020-ieji tapo metais, kai tvariai investuojančių fondų jau nebebuvo galima ignoruoti. Nepaisant pandemijos, į juos plaukė kaip niekada dideli investuotojų pinigų srautai. Rinkoje vyrauja nuomonė, kad būtent šiais 2021 metais turėtų įvykti tvariai investuojančių fondų proveržis, o lyderio vėliavą čia neš Senasis žemynas − Europa.
Vytenis Šimkus. Ekonomikos atsigavimas Europoje trumpam atidedamas
Euro zonos ekonomika pernai krito net 6,8 proc. ir stipriai atsiliko nuo Jungtinių Amerikos Valstijų, kuriose ekonomika smuko 3,5 proc. Europoje taip pat išryškėjo ir didžiuliai skirtumai tarp šalių, pavyzdžiui, Lietuvos BVP susitraukė vos 0,8 proc., kai Ispanijos ekonomika smigo net 11 proc.
Tadas Povilauskas. Gyventojų būsto kainų lūkesčiai – nuo panikos iki euforijos
Lūkesčiai dėl būsto kainų šiemet Lietuvoje šoktelėjo iki aukščiausio lygio per pastaruosius devynerius metus. Du trečdaliai apklaustųjų kovą teigė, kad būsto kainos Lietuvoje per artimiausius dvylika mėnesių didės. Prieš metus pirmo karantino metu situacija buvo visiškai kitokia – kad būstas brangs, galvojo tik 19 proc. apklaustų gyventojų. Akivaizdu, kad gyventojai mato ar girdi, jog per pirmus pandemijos metus, priešingai negu baimintasi, būstas neatpigo.
Marius Dubnikovas. Mėtinių cigarečių neliko? Atsirado alternatyvų
Nuo praėjusių metų gegužės 20 dienos, įsigaliojus Europos Sąjungos direktyvai, Lietuvoje buvo uždrausta prekiauti cigaretėmis su pridėtiniais skoniais. Buvo siekiama sumažinti cigarečių patrauklumą pradedantiesiems rūkaliams bei tiems, kuriems nepatogus degančio tabako kvapas maskuojamas papildomais skoniais ir kvapais.
Taip pat buvo bandoma išvengti ribojimų, nes Pasaulinė vien mėtinių cigarečių rinka, pagal IMARC Group duomenis yra vertinama beveik 90 mlrd.
Justina Bagdanavičiūtė. Moterų finansinė laisvė mažesnė nei vyrų
28 proc. Lietuvoje gyvenančių moterų nesijaučia finansiškai nepriklausomos. Iš visų šalies gyventojų moterų dalis, jaučianti finansinį nesaugumą, yra didesnė nei vyrų. Tai reiškia, kad asmeninių finansų iššūkiai moterims tampa ypač reikšmingi sunkmečio ir krizių akivaizdoje.
Tai parodė „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliktas šalies gyventojų tyrimas.
Finansinė nepriklausomybė arba finansinis saugumas reiškia kelis svarbius dalykus.
Gintautas Paluckas. Kai nenorima nieko keisti: Pirmosios 100 Vyriausybės dienų
Nežinia ar kas galėtų pavydėti XVIII Vyriausybei. Ji pradėjo darbą pandemijos įkarštyje su valstiečių Vyriausybės palikta skyle biudžete. Todėl, bet koks Vyriausybės darbų per pirmuosius šimtą dienų vertinimas turi pradėti nuo objektyvaus pastebėjimo, kad situacija nėra lengva.
Tačiau, Ingridos Šimonytės Vyriausybė nuo pat pradžia užduoda aiškų stagnacijos ir daugelio atveju, pastebimo silpnos ministrų kompetencijos toną.
Stagnacija pastebima dėl atsakomybės stokos.
Tadas Povilauskas. Teršti kasdien tampa vis brangiau
Europos Sąjungos planai iki 2030 metų sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį ne 40 proc., o 55 proc. šįkart nėra vertinami kaip dar vienas pažadas, kurio nesiruošiama tesėti. Tą įrodo per metus 80 proc. – iki 43 eurų už toną CO2 ekvivalento – padidėjusi apyvartinių taršos leidimų (ATL) kaina rinkoje.
Žinoma, neapsieita ir čia be investuotojų bei spekuliantų antplūdžio, kurie prognozuoja, kad taršos kaina Europoje tik didės.
Greta Šiaučiulytė. Rinkas pradžiugino JAV patvirtintas 2 trln. JAV dolerių vertės pagalbos paketas
Patvirtintas beveik 2 trln. JAV dolerių vertės pagalbos paketas JAV įkvėpė investuotojus, o akcijų rinkas paskatino šturmuoti naujas aukštumas, rašoma pranešime spaudai.
Pagrindinis JAV akcijų indeksas „S&P 500” mėnesio viduryje priartėjo prie simbolinės 4000 punktų ribos, kurios dar niekada nebuvo kirtęs. Europoje žadama toliau taikyti skatinančią pinigų politiką, tuo metu Kinijos valdžia imasi pastangų tvariam augimui akcijų rinkose užtikrinti.
Jūratė Cvilikienė. Būsto remontas: kiek verta investuoti į namų atnaujinimą?
Gavę neplanuotus 10 tūkst. eurų pajamų, žmonės pirmiausia juos skirtų savo namų remontui, parodė „Swedbank“ užsakymu atliktas gyventojų nuomonės tyrimas, rašoma pranešime spaudai.
Akivaizdu, kad karantino metu priversti namuose praleisti daugiau laiko gyventojai norėtų savo būstą pagerinti. Planuojant remonto darbus įprastai susiduriama su dilema, kiek lėšų skirti atnaujinimui.
Lucasas: Kinijos arogancija skatina atoveiksmį, Lietuva – sektinas pavyzdys
Sprendimas iškviesti Caroline Wilson į Kinijos užsienio reikalų ministeriją turėjo įbauginti. Britanijos ambasadorė gavo pylos už paskelbtą straipsnį, kuriuo buvo palaikoma žiniasklaidos laisvė.
Pavel Ladziato. Pandemija uždarė gyventojus namuose: kokių grėsmių bijome ir kokios nutinka iš tiesų
Pirmojo karantino metu atliktas šalies gyventojų nuomonės tyrimas dėl pagrindinių grėsmių jų turtui atskleidė, kad žmonės dažniausiai baiminasi vagysčių (43 proc.) ir gaisro keliamo pavojus (38 proc.). Be to, net 2 iš 3 gyventojų tuo metu tikėjosi, kad dėl pandemijos vagysčių skaičius padidės.
Agnė Širinskienė. Liberalai apie lietuvių kalbą: „jei ne „ulica Lenina“, tai bent „prospekt Putina“
Pamenate, kaip prieš keletą metų Putino ruporai aiškino, kad Lietuva yra tik dalis Lietuvos, kažkur apie Šiaulius ir Kauną, o Klaipėda – Rusijos dalis, Vilnius – padovanotas Baltarusijos. Girdint ministrės iniciatyvas dėl valstybės teritorijos skaldymo pagal tautinių mažumų kalbas, norom nenorom suklūsti, ar Putino svajonės kartais nepateko į liberalų ir jų įkaitais tapusių konservatorių darbotvarkę.
Justina Bagdanavičiūtė. Kaip su vaikais kalbėti apie pinigus?
Pernai kilusi pandemija privertė mus iš naujo pažvelgti į asmeninius finansus – 7 iš 10 Lietuvos gyventojų teigia dar geriau supratę santaupų svarbą, parodė „Swedbank“ tyrimas. Tokie kriziniai laikotarpiai yra geras metas apie pinigus kalbėti su vaikais, nes tai turi didelės įtakos jų ateičiai, rašoma pranešime spaudai.
Vaikystėje kalbėję apie finansus, daugiau nei 70 proc. žmonių ateityje gerokai stabiliau valdo savo finansus, skirtingai nei tokių pokalbių neturėję.
Indrė Genytė-Pikčienė. Pandemija nesutrukdė augti vidurinei klasei Lietuvoje
Šiandien paskelbti Statistikos departamento duomenys rodo, kad nepaisant pandemijos iššūkių, daugėjo aukštesnius atlyginimus gaunančių gyventojų, rašoma pranešime spaudai.
Palyginti su 2019 m. spalio mėnesio duomenimis, pernai Lietuvoje gerokai – net beveik 9 proc. punktais sumažėjo gaunančių daugiau nei mėnesinį minimalų atlyginį, bet mažiau nei 800 eurų darbuotojų dalis. Beveik 1 proc. punktu mažesnė buvo ir 801–1000 eurų gaunančių darbuotojų dalis. Tačiau sparčiai – net 4 proc.
Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė. Kaip karantinas keičia bankininkystę ir klientų įpročius?
Rytoj bus lygiai metai, kai Lietuvoje buvo paskelbtas pirmasis karantinas. Per šiuos metus pandemija pastebimai darė įtaką gyventojų įpročiams, rašoma pranešime spaudai.
Nuotolinio darbo plėtra, prekybos internetu šuolis ir elektroninių atsiskaitymų populiarėjimas – tik keli akivaizdžių pokyčių pavyzdžiai. Prisitaikydami prie naujų sąlygų gyventojai atrado būdų, kaip naudodamiesi technologijomis savo finansinius reikalus gali tvarkyti greičiau ir patogiau, rodo SEB banko duomenys.
Nerijus Mačiulis. Kokios mokesčių reformos reikia Lietuvai?
Mokesčių lengvatų peržiūros darbo grupė, kurią subūrė Finansų ministerija, jau sulaukė iš ekspertų, verslo ir visuomenės atstovų virš 200 pasiūlymų, ką reikėtų keisti šalies mokesčių sistemoje. Tiesa, pirmoji ministerijos ir kai kurių valdančiosios daugumos atstovų žinutė – skubos nebus, laukia daug diskusijų, o mokestiniai pakeitimai įsigalioti galėtų 2023 metais.
Lucasas: skiepai ir akibrokštai
Vakarų šalys susimovė reaguodamos į pasaulinę pandemiją. Turtingosios šalys nusipirko 5,4 mlrd. vakcinų nuo koronaviruso dozių iš 7,8 mlrd. iki šiol pagamintų. Daugeliu atvejų jos šio savo laimikio neįstengia veiksmingai paskirstyti savo pačių žmonėms, jau neminint daug didesnių poreikių kitur. Tai atrodo – ir iš tikrųjų yra – godumas ir nekompetencija.
Toks elgesys naudinga Kinijai (ir, kiek mažiau – Rusijai). Kinija dabar turi keturias vakcinas. Mokslo požiūriu, jos nėra itin inovatyvios.
Žilvinas Nečiūnas. Apie didžiausias klaidas atslaisvinant karantiną: viena jų – planai Velykoms
Praktinių vairavimo pamokų atnaujinimą laikau antra klaida atlaisvinant karantiną. Nors ir ne tokia pavojinga klaida kaip grožio paslaugų atnaujinimas. Klaida, žinoma, dar nereiškia, kad būtinai bus didelės pasekmės, gal Dievas apsaugos.
Atsižvelgiant į orinio (aerozolinio) plitimo, kaip pagrindinio, o gal ir vienintelio – juk nieko nebestebina, kad niekas nebekalba apie perdavimą nuo paviršių? Gal tas pats nutiks ir su lašeliniu? – viruso plitimo hipotezę.
Ramūnas Karbauskis: „Kodėl nepritarsime Stambulo konvencijos ratifikavimui“
Apsaugoti moteris nuo visų formų smurto, užtikrinti, kad smurtautojai sulauktų atsakomybės, naikinti moterų diskriminaciją – kilnūs tikslai ir su jais niekas nesiginčija. Tačiau:
- Konvencija į Lietuvos teisės sistemą neatneša jokių naujų moters nuo smurto apsaugos priemonių.
Stambulo konvencija yra teisėkūrinė konvencija. Tai yra, ji, nurodydama, kad „šalys narės imasi būtinų teisėkūros ir kitų priemonių“ skatina ją ratifikavusias valstybes priimti atitinkamus teisės aktus.
Andrius Kubilius: kodėl mes su Ramūnu pritarsime Stambulo konvencijai?
Kad aš esu pasiruošęs balsuoti už Stambulo konvencijos ratifikavimą Lietuvos Seime supratau tada, kai prieš kelis metus pagaliau perskaičiau pačią Stambulo konvenciją (anglų kalba) ir supratau, jog ji nėra skirta tam, kad tarptautiniu mastu būtų įteisinta paleistuvystė ar visuotinė Sodoma ir Gomora. Kol neperskaičiau, tol net buvau nesupratęs, kad pati konvencija yra skirta tam, kad šalys įsipareigotų kovoti su smurtu prieš moteris.
Kubilius apie Nausėdą: tai „nereikšmingo prezidento“ sindromas
Praėjusią savaitę pradėjo byrėti prezidento Gitano Nausėdos komanda. Pranešė, kad ją palieka net keturi patarėjai. Iš pareigų pasitraukė Prezidentūros kanclerė Algė Budrytė, taip pat šalies vadovo atstovas spaudai Antanas Bubnelis bei dar du komandos nariai. Viešoje erdvėje pasigirdo įvairūs svarstymai, kodėl taip nutiko. Europarlamentaras ir buvęs premjeras Andrius Kubilius socialiniame tinkle taip pat pasidalino savo įžvalgomis.
„Prezidento svarbiausieji patarėjai vėl paliko jo komandą.
Profesorius Burneika. Covid-19 epidemija: blogos ir geros žinios apie situaciją ir jos valdymą
Taip jau atsitiko, kad visi gyvename vienoje bendroje erdvėje, kurioje neįmanoma pakeisti vieno reiškinio, nepakeičiant visų kitų. Draudimai dirbti, keliauti, bendrauti keičia ne tik infekcijos plitimo sąlygas, bet ir visas kitas sritis, kurios savo ruožtu taip pat keičia ne tik pajamas, aplinkos naudojimą, bet ir gyventojų sveikatą. Tie pokyčiai, panašu, yra žymiai didesni nei kas nors įsivaizdavo epidemijos pradžioje.
Jau metus šalis griežčiau ar švelniau kovoja su COVID-19 infekcija.
Morgana Danielė. Medikamentinis nėštumo nutraukimas – dar viena juodoji rinka
Artėjant Tarptautinei moterų solidarumo dienai, norėtųsi džiaugtis augančiomis moterų galimybėmis ir teisių apsauga moderniame pasaulyje. Deja, šią dieną tenka šnekėti ne apie tai, ką moterys turi ar pasiekė, o apie tai – ko mūsų šalis joms vis dar neužtikrina.
Nėštumo nutraukimas – nepatogi tema ir todėl su ja susiję sprendimai sprendimų priėmėjų ignoruojami. Kartais tai trunka neproporcingai ilgai.
Lietuvoje 30 metų nesureguliuojama medikamentinio nėštumo nutraukimo tvarka.
Jūratė Cvilikienė. Ruošiatės skolintis pinigų: trapi riba tarp norų ir būtinybės
Antrojo karantino metu 4 iš 10 šalies gyventojai sako dar labiau ėmę vertinti atsakingo skolinimosi svarbą, rodo „Swedbank“ užsakymu atliktas gyventojų nuomonės tyrimas. Žmonės teigia supratę, jog svarbiau nei gauti reikiamą finansavimą yra įvertinimas, ar gautas lėšas pavyks nesudėtingai grąžinti.
Povilauskas: pajamų planai kuklesni, bet optimizmo yra
Mažos ir vidutinės įmonės Lietuvoje atsargiau negu prieš metus prognozuoja pajamų pokytį 2021 metais. Pandemija dar nesibaigia, todėl suprantama, kad verslas ir toliau yra budrus, tačiau jau daugiau įmonių ketina darbuotojų skaičių didinti, o ne mažinti.
Panašu, kad įmonės, jeigu tik buvo įmanoma, stengėsi greitai prisitaikyti prie pokyčių išgyventi ir netgi augti.
Vytenis Šimkus. Kas pučia pasaulines maisto kainas?
Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio agentūros skaičiuojamas maisto žaliavų kainų indeksas pakilo į penkerius metus nematytas aukštumas. Impulsą maisto kainoms šauti aukštyn davė pasaulinės paklausos atsigavimas kartu su skirtingose vietose atsirandančiais pasiūlos sutrikimais. Remiantis šiuo indeksu, praėjusių metų gegužę pradėjusios kilti pasaulinės maisto kainos yra pabrangusios beveik ketvirtadaliu.
Javų brangimas, ko gero, yra didžiausios įtakos kainų augimui turintis veiksnys.
Landsbergis tapo partijos vadovu be rinkimų: įvertino, ar toks manevras tikslingas
„Sostų karais“ vadinami valdančiųjų konservatorių pasistumdymai su Prezidentūra kaitina atmosferą valdžios viršūnėse.
Ko TS-LKD išmokė konfliktai su ankstesniais prezidentais Valdu Adamkumi ir Dalia Grybauskaite, klausiame politikos apžvalgininko Vytauto Bruverio.
Lietuvoje ne tik koronavirusas, bet ir vadinamieji „sostų karai“. Štai TS-LKD pirmininku vėl tapo Gabrielius Landsbergis, šįkart net nevykstant pirmininko rinkimams.
Agnė Širinskienė. Demokratijos šventės karalius nuogas, arba kaip (ne)vyko TS-LKD pirmininko rinkimai
Suprantu, kad LRT nepradės žurnalistinio tyrimo apie TS-LKD pirmininko rinkimus, nors neabejoju, kad pradėtų, jei tik panašiu būdu būtų išrinktas kurios nors kitos partijos pirmininkas. Išrinktas apeinant partijos įstatus, taigi, galimai neteisėtu rinkimų keliu.
Marius Dubnikovas. Akcizų keitimas kiekvieną pirmą pavasario dieną tampa tradicija
Nuo šiandien didėja akcizo mokesčiai tabako produktams. Tiesa, neženkliai – populiariausiam produktui, kuris sukelia daugiausia problemų, - cigaretėms akcizas auga 5,6 proc. ir 20 vnt. pakelį pabrangins apie 0,13 - 0,15 euro vidutiniškai. Cigarilių akcizas auga 14,6 proc., o rūkomojo tabako bei neapdoroto tabako akcizas auga taip pat 14,6 proc.
Tokie pokyčiai neatrodo panašūs, kai buvo padidinimas kaitinamajam tabakui 2020 metais, kai mokestis buvo didinamas 65 proc.
Karbauskis kreipėsi į Seimo narius dėl tradicinės šeimos išsaugojimo
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis atviru laišku kreipėsi į Seimo narius, kurie netrukus susirinks į pavasario sesiją. LVŽS lyderis ragina Seimo narius nenusigręžti nuo tradicinės šeimos, ieškoti sutarimo ir nepriešinti visuomenės ypač šiuo sudėtingu laiku, kada valstybė alinama karantino.
„Šiandien Lietuva stovi ant svarbių vertybinių pasirinkimų slenksčio. Jūsų sprendimas lems, kaip valstybė vystysis toliau.
Indrė Genytė-Pikčienė. Antrasis karantinas prekybininkams švelnesnis
Į 2021-uosius nustumtas karantinas apkarpė mažmeninės prekybos rezultatus, tačiau sausį nuosmukis buvo gerokai kuklesnis nei per pirmąjį karantiną, teigia bendrovės „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
Statistikos departamento duomenis, mažmeninės prekybos apyvarta palyginamosiomis kainomis sausį, palyginti su 2020-ųjų sausiu, sumažėjo 4 proc. Sparčiausiai – 14,4 proc. – krito prekybos apyvartos ne maisto prekėmis.
Greta Šiaučiulytė. 2021-uosius finansų rinkos pradėjo šturmuodamos naujas aukštumas
Investuotojai laukia, kol JAV įstatymų leidėjai susitars dėl 1,9 trln. JAV dolerių ekonomikos skatinimo paketo, kuriame numatytos daugiau kaip tūkstančio dolerių išmokos kiekvienam gyventojui. JAV technologijų įmonės paskelbė gerus praėjusių metų veiklos rodiklius, taip pateisindamos savo aukštą vertinimą. Tuo metu nors Europoje ekonomikos augimas negrįžta, finansų rinkose vyrauja pozityvios nuotaikos. Geras naujienas investuotojai medžiojo ir Talino biržoje.
Lucasas: JAV išlieka atsakingos už saugumą Europoje
Amerika sugrįžo. Tokia buvo prezidento Joe Bideno žinutė praėjusią savaitę nuskambėjo Miuncheno saugumo konferencijoje.
Tiesą pasakius, Jungtinės Valstijos ne visiškai buvo dingusios. Dabar Europoje yra daugiau JAV karių nei prieš ketverius metus, kai ponas Bidenas buvo viceprezidentas. Be to, jie daugiau daro. JAV ne visiškai pasitraukė ir iš pasaulinės arenos Azijoje: šalis stovi pavėluoto spaudimo prieš Kinijos agresyvias taktikas priešakyje.
Antanas Sagatauskas. Tvarumui numatomi milijardai eurų – kuriems verslo sektoriams jie atiteks
ES ekonomikos atsigavimo skatinimui skirta iniciatyva „NextGenerationEU“ įgauna vis aiškesnį kontūrą − visos bendrijos mastu numatytas 750 mlrd. eurų finansavimas, iš kurio mūsų šalies verslas gali tikėtis maždaug 5,6 mlrd. eurų, rašoma pranešime spaudai.
Tai palanki proga investuoti į tvarius sprendimus ir taip prisidėti prie taršos mažinimo.
Aurelijus Veryga. Ar Navickienės pirmasis pasisakymas – nesusipratimas? Baikit, nemanau
Ar socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės pasakymas apie tai, kad valstybė neturėtų mokėti sveikatos draudimo bedarbiams yra nesusipratimas? Manau, kad tikrai ne. Ir tik audringa reakcija privertė ministrę nedelsiant pakeisti nuomonę ir bandyti aiškinti, kad buvo ne taip suprasta. Bet, manau, kad tai laikinas atsitraukimas.
Tadas Povilauskas. Ar Europos Sąjungos plastiko mokestis ką nors keičia Lietuvoje?
Vis labiau populiarėjant žaliajam kursui Europos Sąjungos (ES) šalių vadovai pernai susitarė, kad 2021–2027 metų bendrijos biudžetą papildys naujo plastiko mokesčio pajamos. Tokio sprendimo tikslas kilnus ir aiškus – skatinti valstybes nares mažinti taršą plastiko pakuočių atliekomis, kurios, beje, per pandemiją dar labiau išaugo. Daugelis gyventojų irgi tai pastebėjo – rūšiuojamų atliekų konteineriai karantino metu pripildomi labai greitai.
Greta Ilekytė. Kodėl mus gąsdina imigracijos baubu?
Praėjusiais metais į Lietuvą imigravo daugiau nei 43 tūkstančiai žmonių, iš kurių pusė buvo į tėvynę gyventi sugrįžę anksčiau iš jos emigravę Lietuvos piliečiai. Kita vertus, kitą atvykusiųjų pusę sudarė užsieniečiai, čia atvažiavę dirbti – daugiausia ukrainiečiai, baltarusiai, rusai. Statistika rodo, kad Lietuvoje gyvenančių užsieniečių skaičius per praėjusius metus paaugo 18 procentų.
Jūratė Cvilikienė. Papildomas uždarbis karantino metu: kaip įdarbinti savo talentus?
Karantino metu šalies gyventojai noriai dirbtų papildomai internetu, tačiau nežino kaip arba nedrįsta. Siekiantiems papildomų pajamų pirmiausia reikėtų įvertinti savo gebėjimus ir talentus, mėgstamas veiklas, o internetą naudoti kaip įrankį joms „įdarbinti“. Tiesa, greitomis pajamomis viliojančias virtualaus darbo galimybes reikėtų vertinti atidžiai, nes internete gausu sukčių ir programišių apgaulių.
Aurelijus Veryga. Kodėl valdantiesiems parūpo šešėlinė Vyriausybė?
Nenumaldomai artėja naujos valdžios šimtadienis. Praėjus dviem mėnesiams, baigiasi laikas, kuomet buvo galima sakyti, kad nieko neradom, niekas nesuplanuota, nespėjom padaryti, pametėm planą ir pan. Per du mėnesius tinkamai organizuojant procesus galima ne tik juos susidėlioti iš naujo, bet ir organizuoti naujas struktūras, jei to reikia.
Ramūnas Vilpišauskas. Dar kartą apie Lietuvos vadovų dalyvavimą Europos Vadovų Taryboje
Jau porą savaičių Lietuvoje vyksta diskusijos apie tai, kas šaliai turėtų atstovauti Europos vadovų taryboje (EVT) – institucijoje, kurioje strateginius klausimus sprendžia ES šalių vadovai (premjerai ar prezidentai, priklausomai nuo šalies konstitucijos). Atrodo, tema jau gana išsamiai aptarta ir belieka laukti politinės konkurencijos tarp valdančiųjų Seime ir prezidento tolesnės eigos.
Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė. Trys užduotys prieš skolinantis
Planuojant asmeninį biudžetą, neretai tenka svarstyti, kuriems dalykams skolintis verta, o kuriems ne. Planuojant imti bet kokią paskolą – ar tai būtų ilgalaikis pirkinys, kaip būstas, ar ne toks ilgas įsipareigojimas, pravartu iš anksto atlikti tris užduotis, kurios padėtų suprasti, ar galėsite su paskola gerai susigyventi ir ar jūsų biudžetas išliks tvarus.
Nerijus Mačiulis. Ar būsto rinkoje pirkėjai žvalgosi pro rožinius akinius?
Stebint Lietuvos būsto sandorių skaičius ir kainų statistiką, mušančią vis naujus rekordus, būtų sudėtinga įtarti, kad šalį sukrėtė pandemija, o ekonomika patyrė nuosmukį. Daug kam gali kilti klausimas – ar yra objektyvių priežasčių, paaiškinančių tokias tendencijas, ar vis tik pirkėjų lūkesčiai ir būsto rinka atitrūko nuo realybės.
Praėjusių metų pavasarį, pirmojo karantino metu, būsto sandorių skaičius staigiai krito, o butų pardavimo ir nuomos kainos trumpam šiek tiek sumažėjo.
E. Leontjeva: „Trečias karantinas – koks jis bus, jeigu“
Antrasis karantinas kartoja pirmojo scenarijų: aiškių paramos principų nėra, atskiros grupės kovoja už savo interesus, Vyriausybė priversta gesinti vis naujus karantino padarinius.
Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė. Kaip nustoti pirkti nereikalingus daiktus?
Naršote internete ir akis užkliūva už naujo daikto. Batų, marškinių, išmaniojo laikrodžio. Su nuolaida. Šio pirkinio neplanavote, tačiau nė patys nepastebite, kaip jis atsiduria pirkinių krepšelyje, o jūs keliais mygtuko spustelėjimais už jį sumokate.
Jau po to pagalvojate, kad gal ir nevertėjo išlaidauti – tas dar vienas naujas daiktas jums nebuvo būtinas, be to, sujaukėte ir savo biudžeto planą.
Didėja vaiko pinigai: 3 patarimai, kaip juos panaudoti efektyviai
Šių metų vasario mėnesį tėvai gaus pirmąją padidintą universalią išmoką vaikui, vadinamuosius vaiko pinigus, kurie didėja nuo 60,06 iki 70 eurų. Atžalas auginantys gyventojai pripažįsta, kad mėnesiui tokios sumos vaikui išlaikyti tikrai nepakanka, tad tenka rinktis, kaip šią papildomą paramą panaudoti efektyviausiai.
Visų pirma, reiktų atsispirti nuo bendrų šeimos pajamų. Jei lėšų vaiko išlaikymui kas mėnesį stinga, tuomet išmoka yra puiki parama įsigyti to, ko gali prireikti vaikams.