Iš tiesų anksčiau kalbėdamas apie atėjusią dešiniųjų valdžią minėjau, kad jie tikriausiai bandys kažką panašaus daryti, tik nesitikėjau, kad pasisakymai prasidės taip greitai.
Dešinieji vadovaujasi ideologija, kad jei neturi pinigų, tai pats ir kaltas, o visokias paslaugas gali gauti tik tie, kas jas užsidirba. JAV, ypač dėl sveikatos paslaugų, iki Obamos prezidentavimo buvo tipinis tokios ideologijos pavyzdys. Ar tai, kad už sveikatos draudimą ten reikia labai daug mokėti sukuria kokį nors visuomeninį gėrį ar geresnį sveikatos paslaugų prieinamumą?
Ne. JAV yra šalis, kuri skiria bene didžiausią procentą nuo savo BVP sveikatos apsaugai. Ar tai padaro JAV sveikatos priežiūrą labiausiai prieinama? Deja ne.
Šioje EBPO publikacijoje galima rasti daug, pačių įvairiausių pjūvių, vertinant visuotinį sveikatos prieinamumą EBPO šalyse. Lietuva nėra tarp pačių blogiausių ir tikrai nereikia savo situacijos bloginti.
Po M. Navickienės pasisakymų apie tai, kad kai kas neturėtų būti valstybės draudžiami, atsirado ir pritariančiųjų. Tokių buvo ir tarp medikų.
Manau absoliuti, o gal net visi pritariantieji buvo tuo metu dirbantys ir drausti. Visi jie įsivaizduoja, kad bus amžinai jauni, nesirgs rimtomis ligomis, visada turės darbą, namus, gerą socialinę padėtį ir pan.
Deja, bet gyvenimas ne visada ir ne visiems būna toks sėkmingas. Yra žmonių, kurie dėl įvairiausių priežasčių susiduria su sunkumais. Sveikata ir teisė į jos priežiūrą yra fundamentali žmogaus teisė. Apie kokius dar sveikatos draudimo atsisakymus mes kalbame XXI a. valstybėje, siekiančioje tapti gerovės valstybe?
Sakote nesąžininga ar neteisinga drausti nedirbančius, nemokančius mokesčių. O gal neteisinga ir drausti tuos, kurie suserga vėžiu dėl girtavimo ar rūkymo?
O gal neteisinga drausti tuos, kurie turi viršsvorio ar susigadino sveikatą neatsargiai maudydamiesi, nes patys kalti? Taip mes galėtumėm nukeliauti labai toli, pamiršdami mūsų pačių šalies Konstitucijos 53 straipsnį, kuriame įtvirtinta nuostata, jog „Valstybė rūpinasi žmonių sveikata ir laiduoja medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus. Įstatymas nustato piliečiams nemokamos medicinos pagalbos valstybinėse gydymo įstaigose teikimo tvarką“.
Be darbo galime likti kiekvienas ir tada taptume labai pažeidžiamais. Jei tai dar apribotų ir prieinamumą prie sveikatos sistemos, tai taptų tikra tragedija. Sveikatos paslaugų atidėjimas ar jų apribojimas yra pražūtingi.
Dabar jau beveik visi specialistai vienbalsiai kalba, kad sveikatos paslaugų atidėjimas ar jų vengimas dėl užsikrėtimo baimės, ar paslaugų apribojimo COVID pandemijos metu, turi ar turės ypač neigiamas pasekmes žmonių sveikatai. Tokiame kontekste, o dar ir dėl besitęsiančio karantino išaugus bedarbių skaičiui, kalbėti apie kažkokius sveikatos draudimo apribojimus yra tiesiog šventvagiška.
Net Pasaulio sveikatos organizacijos vienas pagrindinių siekinių šiuo metu yra visuotinė sveikatos aprėptis. Niekas nebekalba apie sveikatą, kaip kažkokią turtingųjų ar dirbančiųjų privilegiją.
Jei jau norime, kad galintieji prisidėti prisidėtų labiau, tai kalbėkime apie papildomą savanorišką sveikatos draudimą, kurį sukaupę, galėtų juo disponuoti kaip tinkami. Tuo tarpu dabartinis privalomasis sveikatos draudimas savo esme yra joks draudimas, tai yra solidarumo mokestis, kuris naudojamas apmokėti sveikatos paslaugas tiems, kuriems tuo metu jų reikia, ir kokių reikia.
Niekada nepritarsiu, kad sveikata taptų turtingųjų privilegija. O jei jau draudimo apribojimais turima vilčių susimažinti išlaidas ir jas skirti medikų atlyginimams ar investicijoms į sveikatą, tai turiu nuvilti, nes būtinąją pagalbą ir gyvybę gelbstinčias paslaugas vis tiek teks teikti, o užleidus ligas jos bus sudėtingesnės ir dėl to brangesnės.
Todėl vargu ar tuo būtų galima ką nors laimėti. Tuo tarpu sukurti ne tik socialiai, bet ir sveikatos prasme apleistų žmonių grupę – įmanoma. Visą praėjusią kadenciją darėm viską, kad mažas pajamas turintys žmonės vaistus galėtų gauti net be simbolinių priemokų, nes net ir tie keli eurai kai kam yra nepakeliama našta.
O jei tiems žmonėms dabartinė valdžia dar uždėtų ir prievolę patiems susimokėti sveikatos draudimą, tai būtų absoliutus nutolimas nuo gerovės valstybės siekinių.
Juo labiau, kad gerai paieškojus, sveikatos sistemai pinigų rasti tikrai įmanoma ir neskriaudžiant pačių pažeidžiamiausių.
Komentaro autorius – Aurelijus Veryga. Redakcijos nuomonė nebūtinai sutampa su autorių nuomone, už išsakytas mintis atsako autorius.
