Komentarai ir analizė

Sveikatos apsaugos ministras dingo. Neatostogauja, bet jo niekas jau ir nebeieško. Nes nėra jokios prasmės ieškoti. Žurnalistai kelis mėnesius padejavę, kad jo neįmanoma prisikalbinti komentarams, matyt taip pat numojo ranka. Ministras dalyvauja posėdžiuose pats su savimi. Štai pavyzdžiui šiandien ministro darbotvarkėje parašyta, kad ministras dalyvauja Šiaulių ligoninės dalininkų susirinkime. Įspūdinga, nes vienintelė šios ligoninės dalininkė yra pati ministerija.

Kasmet į II pakopos pensijų sistemą automatiškai įtraukiama kelios dešimtys tūkstančių darbingo amžiaus šalies gyventojų. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, nauji dalyviai turi galimybę nukelti kaupimo pradžią 3 metams. Ir nors kelis dešimtmečius trunkančiame kaupimo procese tai neatrodo kaip labai ilgas laiko tarpas, tačiau ilgalaikė tokio sprendimo kaina daugeliui gali tapti nemaloniu siurprizu.

Jau praėjusią savaitę rašiau, jog džiaugiuosi, kad dalis valdančiųjų registravo projektą, kuriuo būtų ribojama prekyba alkoholiu sekmadieniais. Šio projekto motyvai ir pasekmės tiesiogiai siejasi su gėrio visuomenei siekimu – mažiau žmonių susižalos, galimai mažiau ir žus, mažiau bus skriaudžiami vaikai ir panašiai. Tačiau Viktorijos Čmilytės-Nielsen žodžiuose girdimas nusivylimas, kad dar yra sveiko proto žmonių valdančiųjų gretose.

Gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų pokyčių antrą ketvirtį išliko istoriškai labai dideli. Žmonės stebi, kas vyksta šalies būsto rinkoje, ir spartaus kainų augimo tendencijos neišvengiamai daro įtaką ir jų lūkesčiams. Kol gyventojų pajamos sparčiai auga, skolinimosi mastas didėja, o pirminėje būsto rinkoje pasiūla atsilieka nuo paklausos, tikėtis kitokių rezultatų, esant tokioms aplinkybėms, yra išties sudėtinga.

Vasaros pradžia pažėrė puokštę gerų naujienų Europai. Ekonomikos atsigavimas įsibėgėja, spartus vakcinavimo procesas lemia, kad Europos ekonomiką į viršu tempia jau ne tik pramonė, bet ir atsigaunantis paslaugų sektorius. Be to vakarų lyderiams pavyko ne tik pasiekti paliaubas ilgamečiame prekybos ginče, bet ir pasiekti proveržį reformuojant pasaulinę mokesčių sistemą. Birželio mėnesio pirkimų vadybininkų indeksas signalizuoja, kad ekonominis aktyvumas Europoje augo sparčiausiai per 15 metų.

Valstybinė mokesčių inspekcija paskelbė naujus duomenis apie parduoto alkoholio kiekius sausio – gegužės mėnesiais. Tendencijos po truputį ryškėja – per penkis šių metų mėnesius labiausiai mažėjo spirituotų vynų ir alaus pardavimai (atitinkamai minus 12,5 proc. ir 3,1 proc.). Daugiausiai augo alkoholinių kokteilių pardavimai – 36 proc., taip pat augo putojančių vynų pardavimai (25 proc.) ir ramaus vyno – 14 proc.

Europos Sąjungos teikiamos finansinės lėšos pastarąjį dešimtmetį buvo itin svarbus investicijų šaltinis Baltijos šalyse, šiuo laikotarpiu sudaręs apie 4 proc. šalių BVP per metus. Ateinantį dešimtmetį ES įplaukos dar kiek padidės – planuojama, kad Lietuva turėtų sulaukti maždaug 17 milijardų eurų negrąžintinos paramos.

Pastaruosius kelerius metus itin daug dėmesio skyrę skaitmenizavimui, šiuo metu bankai imasi vis aktyvesnio vaidmens, skatindami visuomenės ir verslo poslinkį tvarios plėtros link. Užėmę unikalią padėtį valstybėje ir jos ūkyje, bankai kaip niekas kitas turi galimybių reikšmingai prisidėti prie kovos su klimato kaita, vienu metu skatindami ir privačių, ir verslo klientų įpročių ir požiūrio pokyčius.

Valstiečių partijos vedlys Ramūnas Karbauskis apžvelgė, kas keisis, jei valdantiesiems pavyks pasiekti savo tikslą ir priimti narkotikų dekriminalizavimo įstatymą. Konservatorių ir liberalų daugumos Seimo pavasario sesiją vainikuos dekriminalizuoti narkotikai ir panaikinta baudžiamoji atsakomybė už jų kontrabandą į Lietuvą. Kas Lietuvoje keisis, jei valdantiesiems pavyks įgyvendinti savo planus? Narkotikai taps dar lengviau prieinami vaikams ir jaunimui.

Vasaros pradžia atnešė naujų rekordų į JAV ir Europos rinkas. Tačiau pastebimai pakilusi infliacija investuotojus toliau skatina atidžiai sekti JAV ir Europos centrinių bankų žinutes. Jei ECB kol kas neplanuoja keisti kurso, tai FED po birželio posėdžio pranešė apie planuojamą paankstinti bazinių palūkanų pakėlimą. Tai sukėlė trumpalaikę reakciją pagrindinėse pasaulio rinkose.

Prekių eksportas per keturis pirmus 2021 metų mėnesius augo daugiau nei dešimtadaliu (12,6 proc.), o lietuviškos kilmės prekių eksportas didėjo dar daugiau – 15,6 procento. Tai rodo, kad Lietuvos pramonė pagavo palankų paklausos vėją ir bent jau pajamų rodikliai šiemet bus gerokai didesni negu prieš metus. Ypač atsižvelgiant į tai, kad daugelio pramonės prekių kainos šiemet bus daug didesnės.

Gyventojų vartojimo apimtys nuosekliai augo nuo šių metų pradžios, balandį jos pradėjo šuoliuoti, o vasarą ši suspausta spyruoklė turėtų atsitiesti visu smarkumu, nes santaupų prikaupta nemažai. Tačiau tikrai nemažai daliai gyventojų vis dar kyla klausimas – ar jau metas sau leisti daugiau. Juk pandemija į visus mūsų ankstesnius įpročius privertė pažvelgti su nauju atsargumo filtru, rašoma pranešime.

Prezidento metinis pranešimas – politiškai korektiškas padėties valstybėje konstatavimas. Aš, gal ir ne taip korektiškai ir ne taip diplomatiškai sakau, nuolatos kartoju, kad ši valdžia negirdi ir nemato žmonių, kad jai nusipjauti į žmones ir jų valią, kad bandoma įvesti diktatūrą ir politinę cenzūrą, jei nuomonės nesutampa su konservatorių ir liberalų retorika, kad bandomos brukti vertybės, kurios didžiajai visuomenės daliai nėra priimtinos.

Prieš metus mažai kas tikėjosi, kad pandemijos poveikis NT sektoriui bus toks švelnus. Šiandien butų ir biurų statybos vyksta visu pajėgumu, prekybos centrų projektų taip pat niekas nestabdo, ir kai kam toks veržlumas gali atrodyti neracionalus. Tačiau iš tiesų plėtra NT sektoriuje atspindi palankią šalies ekonomikos būklę.

Ilgiau nei pusę metų trunkantys antrojo karantino suvaržymai gerokai išvargino visus, tad prasidėjusi vasara masina atostogomis ir poilsiu. Vis dėlto jos gali atnešti ir nenumatytų išlaidų. „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad gyventojų dalis, atostogoms taupančių iš anksto, sumažėjo. Visgi atostogų finansinis planavimas yra labai svarbus veiksnys siekiant, kad atostogos būtų sklandžios, o joms pasibaigus jūsų piniginės neištiktų bankrotas.

Pandemija išbandė mūsų sveikatos sistemos stabilumą, privertė sparčiau diegti naujoves, o kasdien skelbiami sveikatos statistikos skaičiai įgavo naują prasmę ir pagaliau buvo įvertinti kaip būtina priemonė veiksmų planavimui. Karantino metu tapo įprasta bene kasdien žiniasklaidoje matyti išsamias suvestines apie COVID–19 atvejus, ligoninių lovų užimtumą ne tik Lietuvoje, bet ir Europos bei pasaulio šalyse.

Aliaksandras Lukašenka gali atrodyti lyg personažas iš satyrinio romano apie įsivaizduojamą Rytų Europos šalį. Lengva pašiepti Baltarusijos autoritarinio prezidento laužytą sintaksę, nerangią kūno kalbą, iškreiptą pasaulio matymą ir nepotistinius įpročius (jo ne itin nuovokus sūnus Mikalajus nejaukiai sėdėjo prie stalo per praėjusios savaitės pietus su Vladimiru Putinu). Tačiau A. Lukašenka yra tikras, grėsmingas – ir triumfuojantis.

Diskusijas apie Cvirkos paminklo likimą dėl jų trukmės ir kontraversiškumo turbūt galima dėti į tą pačią lentyną su partnerystės įstatymu, vaikų ir moterų apsaugos nuo smurto klausimu, alkoholio ir tabako kontrole ar švietimo sistemos pertvarkomis.

Lietuvos ekonomika pandemiją išgyveno ir iš jos išneria pademonstravusi išskirtinį atsparumą. Tačiau pandemijos laikotarpis dar labiau išryškino įsisenėjusias struktūrines problemas, kurios gali slopinti šalies konkurencingumą ir tvarų pajamų augimą. Į kurias sritis šiuo metu būtina sutelkti didžiausią dėmesį? Praėjusiais metais Lietuvos BVP sumažėjo nežymiai, o šių metų pradžioje spėjo viršyti prieš pandemiją buvusį lygį.

Šių metų balandžio mėnesį naujoji JAV Iždo sekretorė, Janet Yellen, pasiūlė pasaulio ekonomikos lyderėms pagaliau susitarti dėl minimaliojo įmonių pelno mokesčio tam, kad įmonės nebebūtų perkeliamos į pigesnių mokesčių šalis, vadinamuosius mokestinius „rojus“.  Pasak J. Yellen, „tai visų pirma reiškia, kad vyriausybės turės stabilias mokesčių sistemas, kurios užtikrins deramą viešųjų paslaugų finansavimą ir geresnį reagavimą į krizes.

Europos širdyje klesti piratavimas. Ir mūsų lyderiai dėl to nieko nedaro. Būtent to galima pasimokyti iš Baltarusijos diktatoriaus Aliaksandro Lukašenkos negailestingo ir įžūlaus triuko, kai „Ryanair“ lėktuvas, skridęs iš Atėnų į Vilnių, buvo nuleistas iš padangės. Tikslas – sulaikyti 26 metų opozicijos veikėją Ramaną Pratasevičių, buvusį šiame lėktuve.

Tai, ką padarė Lukašenka su opozicijos atstovu Ramanu Pratasevičiumi ir kaip tai padarė, nusispjaudamas į tarptautines taisykles, žmogaus teises, net neabejoju, jog bus įvertinta demokratinio pasaulio lyderių ir teisėsaugos.

Neretai manoma, kad pavasarį, kai nuo kelių dingsta ledas, automobilių nebedengia sniegas ir dienos pasidaro ilgesnės, dėl eismo saugumo galima nerimauti mažiau. Visgi su žiemos šalčiu gyventojų budrumas neturėtų dingti – pavasaris vairuotojams pateikia savų iššūkių, į kuriuos būtina atsižvelgti, norint išvengti nemalonumų kelyje.  Žvėrys irgi keliauja  Kone nemaloniausia staigmena pavasario keliuose – į kelią netikėtai išbėgę laukiniai žvėrys.

Rodos, dar vakar kalbėjome apie sunkią ekonominę krizę, o šiandien jau baiminamės ekonomikos perkaitimo. Tačiau šis nerimas gali būti perdėtas − augančios pramoninės metalo, maisto žaliavų ir transporto išlaidos yra laikino pobūdžio ir nerodo, kad artėja neišvengiama ilgalaikė infliacijos banga. Be to, daugeliui Europos valstybių tikrai nepakenktų spartesnis atlyginimų augimas ir ekonominės temperatūros kilimas.

Jei manote, kad straipsnio pavadinimas gali būti traktuojamas kaip tam tikra provokacija, esate iš dalies teisūs, nes Laisvės partija ir jos rėmėjai sąmoningai tikrai nesiekė prisidėti prie šeimos gynimo maršo organizavimo. Tačiau valdančiojoje koalicijoje dirbantys laisviečiai, regis, nutarė padaryti viską, kad neatliktų darbų, kuriuos žadėjo savo rinkėjams, ir sukeltų kuo didesnį vadinamųjų tradicinių vertybių gynėjų pasipriešinimą.

Investuotojai pasižymi tuo, kad stengiasi pažvelgti į tolimesnę ateitį, siekiančią bent kelerius metus ar visą dešimtmetį. Todėl augantis jų dėmesys tvarioms investicijoms yra suprantamas, rašoma pranešime spaudai. Praėjusius metus galima laikyti tam tikru lūžio momentu, nes per pasaulį nusirito tvarių investicijų banga. Lietuvoje jų proveržį galėtų paskatinti pensijų fondai, valdantys reikšmingą dalį šalies gyventojų finansinio turto.

Bet kas, abejojantis JAV įsipareigojimais Europos saugumui, turėtų pasižiūrėti neryškius žalsvus vaizdo įrašus iš pratybų „Swift Response“ pradinės fazės manevrų, praeitą savaitę vykusių Estijoje. 400 JAV karių iš 82-osios oro desantininkų divizijos 11 valandų skrido nesustodami iš Fort Brago bazės, kad naktį nusileistų su parašiutais. Jie susijungė su panašia bataliono dydžio kovine grupe, atskraidinta iš Lietuvos.

Kas keli metai Lietuvą sukrečia medikų savižudybės. Kiekviena tokia mirtis, nepriklausomai nuo to ar tai medikas, ar ne medikas yra didžiulė netektis, kurios galima būtų išvengti. Nepaisant to, kad savižudybių skaičius Lietuvoje mažėja, tačiau vis dar išlieka labai aukštas. Savižudybė, ar tiksliau ėjimas iki jos, yra sudėtingas ir neretu atveju ilgas procesas. To proceso metu žmogus dažniausiai stengiasi apie savo sudėtingą situaciją siųsti ženklus aplinkiniams, tikėdamasis pagalbos ir paramos.

Jau daugiau nei dešimtmetį bazinės palūkanų normos euro zonoje artimos nuliui, o nuo 2014 metų vasaros jos yra neigiamos. Ir Europos Centrinis Bankas (ECB), ir kiti didieji pasaulio centriniai bankai žada dar bent kelerius metus išlaikyti itin žemų palūkanų normą ir kitomis priemonėmis skatinti ekonomikų atsigavimą ir suklestėjimą.

Jau tikriausiai niekam nekyla klausimų, kad LVŽS bene vienintelė partija, turinti frakciją Seime, kuri aiškiai ir nedviprasmiškai pasisako už tradicinę šeimą. Mūsų pareiga rūpintis, kad ji būtų valstybės pamatas, puoselėjamas ne kaip kažkoks nykstantis dalykas, o kaip dominuojantis ir tuo garantuojantis valstybės ateitį bei išlikimą. Manau, kad visi matėte, kaip per praėjusius ketverius metus dėjome pastangas, kad šeimoms būtų kuo palankesnės sąlygos gyventi ir kurti savo ateitį Lietuvoje.

Ar jums teko skaityti, kaip Rusija mėgina spausti Holivudą? Ar teko girdėti, kad koks nors scenarijus, kritikuojantis Vladimirą Putiną, nebūtų pasiekęs kino studijos? Arba kad koks nors aktorius, viešai sukritikavęs Kremlių, būtų pasmerkęs save faktinei bedarbystei? Ne, tokių dalykų jums girdėti neteko – nes pati mintis, kad Rusija galėtų surengti sėkmingą įtakos operaciją JAV kino pramonės širdyje, atrodo verta pajuokos.

Visi žinome, kad be kitų būdų, virusas plinta ir lašeliniu būdu. Juk tam ir nešiojame kaukes, laikomės atstumų, kad seilių dalelės nepasiektų kito žmogaus. Tuo tarpu, mūsų Vyriausybė su savo ekspertais ir toliau imituoja, kad seilėse viruso nėra. Ir dar didesnė svetima gėda apima suvokus, kad pandemijos kontekste, XXI informaciniame amžiuje, alternatyvaus testavimo srityje, nuo labiausiai išsivysčiusių šalių atsiliekame daugiau nei metais.

Vis garsiau viešojoje erdvėje aptariami tvarumo, energinio naudingumo bei su tuo susijusių sąnaudų klausimai turi įtakos ir nekilnojamojo turto rinkai Lietuvoje. Pastebima, kad gyventojai vis dažniau yra linkę rinktis aukštesnės energinės klasės būstą, kuris yra ne tik draugiškesnis aplinkai, bet ir užtikrina mažesnes išlaikymo išlaidas ilgalaikėje perspektyvoje.

Finansiniai sukčiai šiemet tapo gerokai aktyvesni ir godesni. SEB banko statistika rodo, kad per tris pirmus šių metų mėnesius jie iš gyventojų išviliojo daugiau kaip 1,1 milijono eurų. Palyginimui, per visus praėjusius metus sukčių padaryta žala siekė 2,1 mln. eurų. Kokių pagrindinių taisyklių reikėtų nepamiršti, kad išvengtume sukčiavimo internete? Pandemija padarė didelę įtaką daugelio žmonių gyvenimui, daug veiklos paskatino perkelti į internetą. Sukčiai tuo piktnaudžiauja.

Ryški šviesa, laisvo oro gūsis ir vilties spindulys – tokios buvo profesoriaus Kęstučio Glavecko paskaitos mūsų kartai. Tikrovė, kurioje mes visi dūsome, nuo jo žodžių prarasdavo savo niūriuosius kerus. Profesoriaus dėstomas dalykas vadinosi „Ūkinio mechanizmo tobulinimas“ (ko gero, jis pats ir sugalvojo šį naujovišką kursą). Tobulinimą K. Glaveckas vaizduodavo tokiais žodžiais, su tokia galia, kad sovietinė tikrovė suduždavo į šipulius.

Lietuvos BVP 2021 metų pirmą ketvirtį buvo 1 proc. didesnis negu prieš metus. Toks pokytis gerokai viršijo ankstesnę mūsų prognozę. Šalies BVP jau viršijo lygį, buvusį prieš pandemiją, o metinis pokytis pirmą ketvirtį veikiausiai vėl buvo vienas geriausių Europos Sąjungoje. Kad ir kaip stebintų, tačiau antro karantino metu ekonomikos augimas tik paspartėjo – pirmą ketvirtį, palyginus su ketvirtu ketvirčiu, Lietuvos BVP pasistiebė 1,8 procento.

Lietuvos ekonomika nesiliauja stebinti ir nuginkluoja net užkietėjusius pesimistus. Statistikos departamento duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvos BVP buvo net 1 proc. didesnis nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Kitaip sakant, nepaisant antrosios pandemijos bangos ir ilgo karantino, šalies ekonomika jau viršijo prieš krizę buvusį lygį. Kokie veiksniai lėmė tokią sėkmės istoriją? Lietuva išsiskyrė kitų Baltijos ir daugelio ES šalių kontekste itin teigiamais lūkesčiais.

Esame taške, kai turime pasirinkti mokestinius pakitimus lemsiančius kitų metų tendencijas, kurios iš esmės paveiks mūsų tautiečių verslo vystymo patrauklumą. Daug diskutuojama apie dividendus ir pelno mokestį. Estija, Latvija ir nesenai Lenkija pasuko keliu, kur uždirbtas pelnas apmokestinamas tik tada, kai akcininkas išsiima pinigus vartojimui arba kitoms investicijomis per išmokamus dividendus. Lietuva liko sala dėl šio svarbaus sprendimo ir jis sulaukia pasipriešinimo.

Atrodo, jog pagaliau vakcinacija įsibėgėja, ir jos tempai leidžia tikėtis, kad pagrindinius tikslus – visuomenės imunitetą iki rudens, matomai, pasieksime. Kuo daugiau vakcinuojame, tuo daugiau šeimos gydytojų sulaukia įvairių klausimų iš savo pacientų. Didelį nerimą daliai žmonių sukėlė pasiūlymas ilginti tarpus tarp skiepų, tam, kad pirma doze vakcinos galėtume paskiepyti kaip galima daugiau Lietuvos gyventojų, kurie įgytų nors dalinį atsparumą prieš koronavirusą.

Pandemijai vis dar kaustant šalies gyvenimą, nuotoliniu būdu tenka mokytis ir daugumai Lietuvos mokinių. Naujienų portalą tv3.lt pasiekė skaitytojos Dalios (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi, – red. past.) laiškas, kuriame ji teigia, kad problemų švietime – apstu, o situaciją dar labiau blogina nuotolinis mokymas.  Pateikiame visą skaitytojos laišką:  „Daugumai dešimtokų, vienuolikų dvyliktokų kankina klausimas, ką studijuoti, kokius dalykus rinktis.

Vis daugiau gyventojų Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse įdarbina savo pinigus investuodami. Panašu, kad šią tendenciją spartina ir jaunimas. Remiantis naujausiais „Swedbank“ duomenimis, jaunuoliai nuo 18 iki 25 metų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje aktyviai renkasi investuoti į fondus ir vertybinius popierius.  Lietuvos jaunimas investavo daugiau nei 6 mln.

Rusija liovėsi telkti pajėgas prie Ukrainos rytinės sienos. Paaiškinimų – daugybė, bet nė vienas jų nėra patenkinamas. Viena teorija – kad Vladimiras Putinas gavo, ko norėjo. Visgi jis neužsitikrino svarbiausio praktinio savo darbotvarkės punkto: skubiai reikalingo susitarimo dėl Krymo aprūpinimo vandeniu, kuris laikotarpiu iki okupacijos buvo gaunamas iš Ukrainos. Atrodys prastai, jeigu Rusijos didysis geopolitinis trofėjus taps dykuma ir praras gyventojus.

Palaukęs kelis mėnesius, Sveikatos apsaugos ministras pagaliau kažką rado. Na nes prieš tai daug ko nerado. Nerado pandemijos valdymo atmintinės, komunikacijos strategijos, net savo paties rengto pandemijos valdymo plano nerado. Ir staiga pagaliau surado. Tiksliau – rado, kad nerado. Labai laukiau, kol mane pareigose pakeitęs ministras „apšils kojas“, pažins sistemą ir pagaliau pademonstruos lyderystę bei pristatys kokią nors iniciatyvą, apie kurią bus galima diskutuoti.

Įsigydami automobilį visi be išimties susiduriame su klausimu apie šio pirkinio finansavimo būdus – už automobilį mokėti savo lėšomis, rinktis lizingo paslaugą ar reikiamą sumą pasiskolinti. „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa parodė, kad ir automobilio finansinis lizingas, ir paskola yra paplitę ir gyventojų naudojami automobilio įsigijimo būdai, tačiau verta žinoti detales, kuris būdas kada yra palankesnis.

Daug dirbti, dar daugiau taupyti ir išeiti į „pensiją“ sulaukus 30-ties kai kam gali skambėti kaip svajonių gyvenimo scenarijus. Dar prieš dešimtmetį užsienyje išpopuliarėjusios FIRE arba finansinės laisvės, ankstyvos pensijos (angl. Financial Independence, Retire Early) judėjimo atgarsiai girdimi ir Lietuvoje. Tiesa, girdėti ir skeptikų balsai, kad dėl sunkiai pasiekiamos galimybės nebedirbti sulaukus 30-ties ar 40-ties neverta aukoti šiandienos poreikių karštligiškai taupant.

Viešojoje erdvėje pastarosiomis dienomis daug dėmesio ir karštų diskusijų susilaukė Europos Komisijos (EK) rekomendacijos, raginančios Lietuvą iki 2040 m. darbingą žmonių amžių pailginti iki 72 metų. Žaliąja knyga vadinamame EK dokumente analizuojama visai Europai aktuali visuomenės senėjimo problema, kuri ilgainiui aštrės ir kels vis didesnes socialines, ekonomines ir fiskalines įtampas.

Gyventojai pernai sutaupė daugiau – du kartus išaugo procentas, kurį jie sutaupo nuo savo pajamų, dvigubai sparčiau išaugo ir gyventojų indėlių suma. Darant prielaidą, kad gyventojai skirs 30 proc. daugiau negu įprastai sutaupytų pinigų prekėms ir paslaugoms įsigyti, tai padidintų namų ūkių vartojimo išlaidas 600 mln. eurų. Artimiausiu metu indėliai augs toliau, tik lėčiau, o daugiau sutaupę žmonės labiau dairysis investavimo galimybių.

Naujų atvejų prognozės Lietuvoje rodo, kad didinant vakcinavimo tempus atokvėpio nuo didelio naujų atvejų skaičiaus galime tikėtis birželio mėnesį. Tačiau pilnai atpalaiduoti daugumą ribojimų bus galima tik paskiepijus daugiau nei 70 proc. visos šalies gyventojų. Optimistiniu scenarijumi, tai būtų galima pasiekti dar liepos mėnesį.

Mes nesuprantame Rusijos žodžių ir nesipriešiname jos poelgiams. Ką daro Vladimiras Putinas? Šis klausimas neduoda ramybės sprendimų priėmėjams Berlyne, Briuselyje, Londone, Vašingtone ir kitur.