Komentarai ir analizė

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) pasiryžimas sumokėti beveik 10 tūkst. eurų už vieną laidą „Kitokie pasikalbėjimai“, kurioje dalyvavo visuomeninis sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio patarėjas chirurgas Edgaras Kulikauskas, sudavė didžiulį smūgį vakcinacijos eigai šalyje ir pakirto pačios institucijos pasitikėjimą. Be to, galėjo būti grubiai pažeistas Viešųjų pirkimų įstatymas.  Tuo įsitikinę žiniasklaidos rinkos ekspertai, stebintys ir vertinantys SAM sukeltą krizinę situaciją.

Šiandien rašysiu apie pradedančiųjų prekybininkų ir „vienos žvaigždutės“ pardavimų mokymų guru (kurie prieš savo mokymus nakvoja vienos žvaigždutės viešbutyje ir puošiasi pigiais dermantininiais batais ir blizgiais sintetiniais kostiumais) kalbos šiukšlę, tai yra „KOKYBĘ“. Šį žodį Jūs sutiksite ir turguje, ir „aukšto lygio" parduotuvėje. Žmonės taip suprimityvėjo, kad dabartiniam homo sapiens nekliūna pardavimo konsultantų parinktų žodžių neinformatyvumas bei jų nusišnekamumas.

Kartais labai sunku suprasti tuos liberalus valdžioje. Tai jie puola registruoti įstatymus dėl narkotikų įteisinimo, tai vienos lyties asmenų santuokų, tai dėl teisės nepilnamečiams keisti lytį, tai surogatinės motinystės, tai jie niekina viską, ką siūlo opozicija dėl koronaviruso suvaldymo, tačiau galop ateina momentas, kada net ir labai nenorėdami turi pripažinti, kad mūsų pasiūlymai yra geri.

Rugsėjo pradžioje pagrindiniams pasaulio akcijų indeksams ruošiantis šturmuoti naujas aukštumas finansų rinkos buvo nusiteikę optimistiškai, tačiau vėliau nuotaikos greitai subjuro. Kinijos NT milžinės mokumo problemos, įsibėgėjanti infliacija ir aiškesnės FED užuominos dėl artėjančio pinigų politikos pokyčio skatino investuotojus atsargiau žvelgti į ateitį, rašoma pranešime spaudai. Nemalonaus siurprizo sulaukė ir investavusieji į „Ignitis grupės“ akcijas.

Spalio mėnesį bus gautas naujas masinis mokestinių pakeitimų paketas, kuris apims itin daug sričių ir dalimi sprendimų neišvengiamai bus keliami mokesčiai. Kokie siūlymai pasieks Seimą, dar nėra aišku, nes kalbama tik gairėmis ir laiko visuomenei susipažinti bus duota „net“ trys savaitės.

Bus ir tokių, kurie nepritaps prie šio straipsnio bei išsakomos nuomonės. Mes visi kažkur nepritampame. Vieni nepritampa darželyje, kiti mokykloje, dar kiti nepritampa darbo kolektyve ir t.t. Jei ir jūs kažkur nepritampate – nesijaudinkite dėl to. Svarbiausia nenustokite ieškoti savęs, nes juk galiausiai atrasite save.

Lietuva tapo naujausia šalimi, atsidūrusia komunistinės Kinijos ugnies linijoje, nes gynė laisvę ir demokratiją, rašoma komentare.  ES ir NATO privalo jus paremti, nes kitaip Kinija vieną po kitos išrankios visas laisvas šalis, vykdydama bauginimų, grasinimų ir ekonominio spaudimo kampaniją.Didžiavausi, kad per 2002 metų Kopenhagos viršūnių susitikimą kaip Europos Tarybos pirmininkas vadovavau procesui, atvedusiam Lietuvą į ES.

Šiandien Lietuvai nereikia tarpusavio kovų, susipriešinimo. Lietuvai reikia darnos ir vienintelės kovos – kovos su koronavirusu ir jo socialinėmis bei ekonominėmis pasekmėmis. Jūs, esantys valdžioje, šiandien turite stengtis rodyti, kad visi, kas nori padėti yra laukiami ir vertinami, o ne atvirkščiai. Juo labiau, kad patys matote, jog Jums nesiseka. Susirgimų skaičius auga, skiepytis dėl įvairių priežasčių nenori net rizikos grupės. Žmonės nepasitiki Jumis ir Jūsų sprendimais.

Nieko nenustebinsiu pasakydama, kad visi tėvai linki savo vaikams užaugti gerais žmonėmis. Savanorystė yra vienas iš būdų ugdyti empatiją, tačiau ji teikia ir daugiau naudų. „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta šalies jaunimo apklausa rodo, kad kas antras jaunas žmogus mokykloje ar studijų metu savanoriavo, o didžiausiomis savanorystės naudomis įvardija galimybę praplėsti akiratį bei tobulinti asmenines savybes, rašoma komentare spaudai.

Tariama priežastis – kad nauja britų ir amerikiečių sutartis aprūpinti Australiją atominiais povandeniniais laivais kainavo jai pelningą gynybos kontraktą. Tikroji priežastis – kad ryškėjantis aljansas, skirtas tramdyti Kinijos komunistų partijos imperialistinėms ambicijoms, pabrėžia Prancūzijos silpnumą ir jos planų vystyti Europos „strateginę autonomiją“ neadekvatumą. Sutartis dėl povandeninių laivų tėra pradžia.

Aiškesnis infliacijos tikslas, būsto kainų įtraukimas į infliacijos matavimą ir kova su klimato kaita – šie trys kertiniai vasarą atnaujintos Europos Centrinio Banko (ECB) pinigų politikos strategijos pakeitimai netiesiogiai paveiks milijonus mūsų ir kitų euro zonos šalių piliečių. ECB atsinaujinimo ėmėsi siekdamas geriau įgyvendinti savo pinigų politikos tikslus ir atliepti visuomenės poreikius pasaulio ir euro zonos ekonomikoms patyrus didelių pokyčių, rašoma komentare žiniasklaidai.

Jums leidus, bandau įsivaizduoti laiką, kai mūsų aplinkoje neliks žmonių, kurie spardo gulinčius. Kada neliks žiurkių, kurios pirmai progai pasitaikius palieka laivą. Nei vienų, nei kitų nenorėčiau turėti savo aplinkoje, nenorėčiau, kad pas Jus tokių būtų. Kai jų neliks, lieka tik tai, kas tikra. Galėčiau prirašyti krūvą alegorijų, bet jos bus apie tą patį. Esu žmogus, kuris nuo savo trisdešimtųjų metų pradėjo kurti, norėdamas užrašyti tam tikrą sukauptą išmintį ir ją palikti.

Šiuo metu II ir III pakopos pensijų fondų dalyvių turtas siekia daugiau kaip 5 mlrd. eurų, o vieno gyventojo sukaupta suma vidutiniškai sudaro apie 4 tūkst. eurų, rašoma komentare žiniasklaidai. Žinojimas, kas nutiks su sukauptomis lėšomis nesulaukus pensijos, neretai padeda apsispręsti kaupti papildomai ir pasirūpinti finansiškai saugesne senatve.

Didmeninėms elektros kainoms pastaruoju metu mušant dešimtmečio rekordus, artėjantis šaltasis sezonas ir laukiantis elektros bei kitų energetinių išteklių vartojimo pikas neleidžia tikėtis, kad jos galėtų pasukti žemyn. Ekonomistas Marius Dubnikovas sako, kad reguliuojamu tarifu mokantiems klientams elektros kainos jau dabar turėtų būti aukštesnės, todėl peržiūrint tarifą jo didinimo gali nepavykti išvengti, rašoma pranešime spaudai.

Praėję metai Lietuvos elektros energijos gamybai iš atsinaujinančių šaltinių buvo rekordiniai: neskaičiuojant Kruonio hidroelektrinės, penktadalį visos šalyje suvartotos energijos pagamino saulės, vandens ir vėjo jėgainės. Pastarosioms atiteko liūto dalis – vėjo turbinos pagamino 13 proc. Lietuvoje panaudotos elektros, rašoma komentare.

Šiandien noriu pakalbėti viena labai rimta tema. Tokia rimta, kad didžioji dalis visuomenės net nesupras, apie ką eina kalba. Arba supras, bet iš prigimties yra tiek apatiški, kad net nežada į tai atsižvelgti ir pasinaudoti, o skaitys vien tam, kad turėtų ką apkalbėti. Tokių paprašysiu net neskaityti, sugaišite per daug brangaus savo laiko. Sakote, kad jūs esate ta likusi, mažoji dalis? Na tada bandau pasakoti. Net neabejoju, kad visi yra girdėję apie nepilnavertiškumo kompleksą.

Remiantis naujausiais duomenimis, metinė infliacija Lietuvoje didėjo ir jau pasiekė 5 proc., tačiau, palyginti su įvairių gamybos, statybos, maisto žaliavų ir būsto kainų pokyčiais ir toliau buvo pakankamai nedidelė. Kodėl taip yra ir kaip šios kainos veikia infliaciją?  Žaliavų kainos vis dar yra didesnės nei prieš pandemiją, tačiau kai kurių žaliavų kainos, palyginti su piku, pasiektu šių metų gegužės mėn., jau sumažėjo.

Didelė dalis lietuvių yra susipažinę su tvarumo sąvoka ir gali gana tiksliai įvardyti, kokius dalykus tvarumas reiškia kasdieniame gyvenime, rašoma pranešime spaudai. Tačiau tiesa ir tai, kad retas kuris už tvarumą nusiteikęs „balsuoti“ savo pinigine. Nors daugelis gyventojų palaiko tvarumo idėją, norėtų pirkti tvarius produktus ar naudotis tvariomis paslaugomis, galiausiai beveik viską nulemia kaina.

Naujoji centro dešinės koalicija į valdžią atėjo išties nedėkingu laikotarpiu. Prisimindami konservatorių su liberalais valdymą per krizę 2008-2009 m., prisipažinsiu, jų darbo pradžios laukėme pasirengę kovai. Ir nors startas buvo gana neblogas, įsibėgėjus pirmiesiems valdymo metams jau atpažįstame valstybės sektoriui priešiškos ideologijos – neoliberalizmo – požymius.

Apie tai, kad įtrauktis ir lygios galimybės vyrams ir moterims užimti įvairias pareigas sudaro prielaidas kur kas didesniam organizacijų ir visuomenių kūrybiškumui ir efektyvumui, kalbama dešimtmečius, rašoma pranešime spaudai. Skaičiuojama, kad aktyvesnis moterų dalyvavimas versle padėtų gerokai didinti atskirų šalių ir pasaulio ekonomiką.

Artėjant spalio mėnesiui, daugelis laukia įsitempę – kokius pasiūlymus pateiks finansų ministerija dėl naujų mokesčių pakeitimų. Lietuvoje niekada istorijoje nebuvo taip, kad ta pati valdžia išlaikytų dvi kadencijas iš eilės. Naujai atėjusi visada turi požiūrį į mokesčius ir tai vadinama reforma. Pokyčiai yra begaliniai ir net ašiniuose valstybės pajamų šaltiniuose.

Vyriausybė turi aiškiai apibrėžti galimybių paso teisines ribas, jo taikymo sąlygas bei sritis, taip pat tikslus, mano socialdemokratai. Anot jų, visa tai būtina įtvirtinti įstatymuose, reguliuojančiuose užkrečiamųjų ligų plitimo ir ekstremalių situacijų valdymą, civilinę ir darbo saugą.

Birželį Europos Komisija paskelbė ir įvedė ekonomines sankcijas Baltarusijai, kurios apėmė ir baltarusiškų trąšų segmentą. Sankcijų dokumente buvo parašyta, kad ribojimai bus taikomi sutartims, kurios bus pasirašytos po birželio 25 d. Šiame kontekste labai įdomu panagrinėti Lietuvos trąšų importo iš Baltarusijos statistiką už 2021 m. liepos mėnesį.

Rugsėjo 9-oji minima kaip Pasaulinė elektromobilių diena. Deja, Lietuvoje ją, matyt, švęs vos 3585 asmenys. Šio mėnesio duomenimis, būtent tiek elektromobilių yra registruota mūsų šalyje. Tai – vos 0,2 proc. nuo viso gyventojų ir juridinių asmenų automobilių parko. Ko reikia, kad bent priartėtume prie tokių šalių kaip Vokietija ar Portugalija, kur elektromobiliai sudaro 13.5 proc.

Statistikos departamento duomenimis, rugpjūtį vartotojų kainų indeksas kilo aštuntą mėnesį iš eilės. Nepaisant to, kad rugpjūtis – išpardavimų, nuolaidų ir lentynų valymo metas, per mėnesį kainos vidutiniškai padidėjo 0,4 proc. Metinė vartotojų infliacija siekė 5,3 proc. Prekės per metus pabrango 5,6 proc., o paslaugos – 4,5 proc.  Kainos šoktelėjo ne tik Lietuvoje. Išankstiniais Europos statistikos tarnybos Eurostat vertinimais, metinė infliacija euro zonoje įsibėgėjo iki 3 proc.

Paskutiniu metu vis daugėja nuomonių, kad prekės artimiausiu metu brangs sparčiau nei iki šiol, nors infliacijos rodikliai siekia paskutinio dešimtmečio rekordus jau dabar. Svarbiausios Pasaulio ekonomikos JAV metinė infliacija jau pasiekė 5,4 proc. ir buvo didžiausia per paskutinius 13 metų. Lietuva, ekonomiškai puikiai išgyvenusi pandemija jau skaičiuoja beveik 5 proc. metinės infliacijos ir metų pabaigoje galime matyti skaičius 6-7 proc. punktų rėžyje.

Pastaruoju metu vis daugėja nuomonių, kad prekės artimiausiu metu brangs sparčiau nei iki šiol, nors infliacijos rodikliai siekia paskutinio dešimtmečio rekordus jau dabar. Svarbiausios pasaulio ekonomikos JAV metinė infliacija jau pasiekė 5,4 proc. ir buvo didžiausia per pastaruosius 13 metų. Lietuva, ekonomiškai puikiai išgyvenusi pandemiją, jau skaičiuoja beveik 5 proc. metinės infliacijos ir metų pabaigoje galime matyti skaičius 6–7 proc. punktų rėžyje.

Planavau aš kažkaip praslysti, nepakalbėjus apie dramblį kambaryje, nes tema jautri, o ir be manęs buvo daug pasisakiusių, bet, kai jau net žinutės pradėjo ateidinėti, iš serijos – tai kur tavo komentaras, matau, kad išsisukti nepakalbėjus apie Advokatų tarybos pirmininko, p. Igno Vėgėlės, kalbą, nepavyks.

Jaučiuosi dėkinga visiems, priėmusiems sprendimą pasiskiepyti nuo koronaviruso. Vakcinos yra vienintelis būdas, leisiantis mums įveikti šią ligą ir palikti ją praeityje. Kito kelio paprasčiausiai nėra. Kreipiuosi į Jus, dvejojančiuosius, ar verta skiepytis, į Jūsų vaikus, artimuosius – pasiskiepykite, apsaugokite ir save, ir tuos, kurie yra aplink jus.

Nors tai yra mano pirma kadencija Lietuvos Respublikos Seime ir dar net nesulaukiau vienerių darbo metų sukakties, tačiau jau užauginau pakankamai storą odą, kad nereaguočiau į oponentų kritiką, patyčias ir grasinimus, kurie, deja tapo Lietuvos politikos norma. Tačiau kai šiuos, ne itin patrauklius politikų bruožus pradeda demonstruoti „duomenų mokslininkais“ patys save tituluojantys ir žiniasklaidos plačiai cituojami veikėjai, negaliu nereaguoti.

Pastaruoju metu įmonių veikloje naudojami automobiliai vėl atsidūrė mokesčių administratoriaus akiratyje, todėl į jo užduotus klausimus teks atsakyti verslininkams. Nuoširdžiai tikiu, kad didžioji dalis mokesčių mokėtojų elgiasi sąžiningai ir nieko papildomai daryti neturi, o tik gavę klausimyną – sąžiningai atsakyti į pateiktus klausimus. Deja, paaiškėja, kad kai kuriose įmonėse buhalteriams trūksta kompetencijos dėl kuro apskaitos, rašoma pranešime spaudai.

Po praėjusių mokslo metų, praleistų vaikams mokantis namuose, prieš rugsėjį tėvai neskuba jų ruošti mokyklai – nežino, ar pernai spintose prakabėjusių uniformų, kurias atžalos išaugo, prireiks ir šiemet. Vis dėlto, kanceliarines priemones, praversiančias net ir mokantis nuotoliniu būdu, vaikai jau dėlioja į stalčius, rašoma pranešime spaudai.

Vakar dienos įvykių akivaizdoje valdžia taip nieko ir nesuprato. Ji veikiau į Tautą paleis dujas, išvadins ją visokiais epitetais, pavers Lietuvos priešu, toliau skaldys, bet neklausys ir juo labiau nesieks jokio dialogo. Gabrielius Landsbergis po vakar dienos įvykių prie Seimo susirinkusius žmonės be skrupulų prilygina „jedinstvininkams“, kurie veikė prieš Lietuvos nepriklausomybę.

Nėra sunku į tris Ukrainos nepriklausomybės dešimtmečius žvelgti su nusivylimu. Daugybė praleistų galimybių. Politikos ir ekonomikos elitas, kuris, regis buvo susitelkęs vien į savo praturtėjimą. Daugybė iššvaistyto laiko ir pinigų, begalė sugriautų svajonių ir neišsipildžiusių gyvenimo galimybių, daugybė ilgus metus trukusio pasitenkinimo esama padėtimi, už kurį po 2014-ųjų teko mokėti krauju. Niekas neturėtų būti pernelyg patenkintas praeitimi.

Didžiąją gyvenimo dalį praleidau priešindamasis Kremliui, bet dabar daugiausiai laiko skiriu Kinijai. Kuris iš jų yra blogiau? Iš pirmo žvilgsnio atsakymas atrodo lengvas. Rusijos kaimynės laiko ją didele grėsme. Baltijos šalys, Vidurio Europa ir tokios valstybės kaip Moldova, Sakartvelas ar Ukraina nuolat nerimauja. Rusija gali į jas įsivežti ir tai daro, taip pat nutraukti joms gamtinių dujų tiekimą ir kelti sumaištį jų politikoje. Kitoms šalims grėsmę kelia Kinija.

Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų koregavimas, kad būtų galima kuo skubiau pasienyje statyti fizinius barjerus migrantams stabdyti, yra nebūtinas. Kaip parodė per koronaviruso pandemiją išmoktos pamokos, įsigyti tam tikras priemones ir paslaugas galima labai greitai. Procedūros – vos per dieną Nors viešųjų pirkimų procedūros atrodo lėtos, reikalaujančios nemažai laiko ir galinčios trukti net kelis mėnesius, tačiau jau šiandien yra naudingų išimčių.

Bet kuris strategas žino banalią tiesą – vienu metu negalima atverti kelių kovos frontų, priešingu atveju, gresia skaudus pralaimėjimas. Tačiau Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai šios taisyklės savo veiklai nepritaiko ir kovoja beveik visur ir beveik su visais. Kai kurios kovos kyla ne dėl jų kaltės, bet kai kurias jie sąmoningai patys renkasi.

Lietuvos BVP antrąjį šių metų ketvirtį buvo net 8,6 proc. didesnis nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Kas lėmė tokį augimą, kiek jis tvarus ir ar vis tik galima įžvelgti perkaitimo ženklų ir paralelių su svaigiomis pasaulinės finansų krizės išvakarėmis? BVP šuolį iš dalies galima paaiškinti palyginamosios bazės efektu – pandemija ir karantinas praėjusių metų antrąjį ketvirtį įšaldė nemažą dalį šalies ekonomikos. Tuomet smuko ne tik gyventojų vartojimas, bet ir pramonė bei eksporto apimtys.

J. Bideno administracijos apverktinas sprendimas liautis blokuoti Rusijos ir Vokietijos dujų vamzdyną „Nord Stream 2“ suteikia drąsos Kremliui, silpnina Ukrainą ir Lenkiją, liūdina kitas sąjungininkes ir apdovanoja Vokietijos godumą bei cinizmą. Nevykusi diplomatija pranešant apie šį žingsnį dar labiau užgauna. Vis dėlto skambant raudoms istorija gali pateikti svarbią ir netgi guodžiančią pamoką.

Nežinau, kas galėjo nustebti, kad į kritiką konservatoriams partijos veteranai Kubilius ir Juknevičienė sureagavo išsitraukdami tiek metų nenuvylusią Rusijos kortą. Trumpai ji veikia taip: „kas kritikuoja TS-LKD, tas dirba Rusijai“. Pastaruoju metu daug kritikuoju TS-LKD tiek dėl išduotų vertybių, tiek dėl atvirų sienų politikos migrantų krizės akivaizdoje ir – kaip netikėta – paaiškėjo, kad dirbu Rusijai.

Rasti Europos šalių, vystančių rimtą užsienio politiką yra nuviliančiai sunku. Didžiosios valstybės – neįskaičiuotinos: Prancūzija vien tuščiai pozuoja, Vokietija – ruošiasi A. Merkel pasitraukimui, paskutinei didžiosios valstybės veikėjos vardo vertai moteriai skaičiuojant paskutiniąsias savo karjeros dienas. Tuo metu Britanija svyruoja tarp priešinimosi Kinijos krečiamoms eibėms ir mėginimų prisivilioti jos turtą.

Policijos departamentui praėjusią savaitę pristačius planuojamą policijos reformą pareigūnų profesinėms sąjungoms liko gana daug neatsakytų klausimų ir neaiškumų, ar tai, kas planuojama tikrai veiks, kaip norima. Mūsų esminis tikslas – maksimalūs pokyčiai, gerinantys kiekvieno pareigūno kasdienybę. Nuo darbo sąlygų, aprūpinimo priemonėmis iki atlyginimo ir poilsio sąlygų. Mes save matome policijos bendruomenės dalimi. Todėl esame labai suinteresuoti, kad pokyčiai vyktų kuo sklandžiau.

2001 metų rugsėjį teroristų atakos Niujorke ir Vašingtone buvo ką tik sudavusios smūgį Jungtinėms Valstijoms. Vis dėlto Vakarai tuo metu atrodė neįveikiami – ne vien moralės, bet ir karybos požiūriu. Kai vėliau tą mėnesį atvykau į Afganistaną, tikrai atrodė akivaizdu, kad Talibano režimas, priglaudęs atakų sumanytojus iš „al Qaeda“, yra pasmerktas. Praėjus dvidešimčiai metų paveikslas pasikeitė. Talibanui atakuojant JAV ir jų sąjungininkams gresia didžiausias pažeminimas nuo Saigono žlugimo.

Besimėgaujant bangomis Baltijos ar Bridvaišio pakrantėse mažiausiai norisi galvoti apie būsimas pandemijos bangas bei rudeninius karantinus. Tačiau šiuo metu stebimos skiepijimo tendencijos ir praėjusių metų patirtis sufleruoja, kad apie tai kalbėti būtina − kaip ir ruoštis trečiajai pandemijos bangai. Matant beveik iki nulio nukritusį susirgimų koronavirusu ir mirčių nuo jo skaičių, gali apimti netikras ir pavojingas ramybės jausmas, kad viskas jau praeityje.

Sveikatos apsaugos ministras dingo. Neatostogauja, bet jo niekas jau ir nebeieško. Nes nėra jokios prasmės ieškoti. Žurnalistai kelis mėnesius padejavę, kad jo neįmanoma prisikalbinti komentarams, matyt taip pat numojo ranka. Ministras dalyvauja posėdžiuose pats su savimi. Štai pavyzdžiui šiandien ministro darbotvarkėje parašyta, kad ministras dalyvauja Šiaulių ligoninės dalininkų susirinkime. Įspūdinga, nes vienintelė šios ligoninės dalininkė yra pati ministerija.

Kasmet į II pakopos pensijų sistemą automatiškai įtraukiama kelios dešimtys tūkstančių darbingo amžiaus šalies gyventojų. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, nauji dalyviai turi galimybę nukelti kaupimo pradžią 3 metams. Ir nors kelis dešimtmečius trunkančiame kaupimo procese tai neatrodo kaip labai ilgas laiko tarpas, tačiau ilgalaikė tokio sprendimo kaina daugeliui gali tapti nemaloniu siurprizu.

Jau praėjusią savaitę rašiau, jog džiaugiuosi, kad dalis valdančiųjų registravo projektą, kuriuo būtų ribojama prekyba alkoholiu sekmadieniais. Šio projekto motyvai ir pasekmės tiesiogiai siejasi su gėrio visuomenei siekimu – mažiau žmonių susižalos, galimai mažiau ir žus, mažiau bus skriaudžiami vaikai ir panašiai. Tačiau Viktorijos Čmilytės-Nielsen žodžiuose girdimas nusivylimas, kad dar yra sveiko proto žmonių valdančiųjų gretose.

Gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų pokyčių antrą ketvirtį išliko istoriškai labai dideli. Žmonės stebi, kas vyksta šalies būsto rinkoje, ir spartaus kainų augimo tendencijos neišvengiamai daro įtaką ir jų lūkesčiams. Kol gyventojų pajamos sparčiai auga, skolinimosi mastas didėja, o pirminėje būsto rinkoje pasiūla atsilieka nuo paklausos, tikėtis kitokių rezultatų, esant tokioms aplinkybėms, yra išties sudėtinga.

Vasaros pradžia pažėrė puokštę gerų naujienų Europai. Ekonomikos atsigavimas įsibėgėja, spartus vakcinavimo procesas lemia, kad Europos ekonomiką į viršu tempia jau ne tik pramonė, bet ir atsigaunantis paslaugų sektorius. Be to vakarų lyderiams pavyko ne tik pasiekti paliaubas ilgamečiame prekybos ginče, bet ir pasiekti proveržį reformuojant pasaulinę mokesčių sistemą. Birželio mėnesio pirkimų vadybininkų indeksas signalizuoja, kad ekonominis aktyvumas Europoje augo sparčiausiai per 15 metų.