Mano asmenine nuomone, p. I. Vėgėlės kalboje buvo ir labai svarbių bei ypač reikšmingų klausimų apie žmogaus teises dabartiniu laikotarpiu, bet šie ypač svarbūs kelti klausimai buvo truputį niveliuoti įvairiais teiginiais (pvz. apie pasaulinę sveikatos apsaugos ministeriją), kurie labiau tiktų kito formato kalboms. Todėl pritariu didžiajai daliai kalbos, bet ne visai. Na, tiesiog nereikėjo tų teiginių apie pasaulinę sveikatos apsaugos ministeriją ar apie big pharma (ar kaip ji ten buvo pavadinta).
Antra vertus, turiu pagirti gerbiamą pirmininką už drąsą kelti tokius klausimus. Kurie buvo kelti iš anksto žinant, kokios reakcijos bus sulaukta. Bet, gerbiamieji, čia ir yra advokatūros sistemos esmė. Yra labai lengva ginti klientą, kuris visuomenėje yra vertinamas palankiai, yra labai lengva kelti klausimus, kurie palankiai bus sutikti valdžios sluoksniuose. Bet tikrasis advokato pašaukimas atsiskleidžia tuomet, kai advokatas imasi ginti ir atstovauti tuos, kurių negina niekas kitas. Kelti klausimus, kurių nedrįsta kelti kiti. Čia ir yra visos advokatūros sistemos esmė ir prasmė. Ne veltui Konstitucijoje viena iš pamatinių teisių yra įtvirtinta teisė į advokato pagalbą. Nes ten, kur užtikrinama efektyvi teisė į advokato pagalbą, labai tikėtina, kad bus užtikrintos ir kitos teisės.
Todėl labai pagarbiai žiūriu į tuos Kolegas, kurie, nesutikdami su pono pirmininko kalba, parašė savo pozicijas, kuriose teisiniais argumentais oponavo p. Vėgelei. Deja, tačiau atsirado ir tokių Kolegų, kurie drįso išreikšti tokią nuomonę, kad pirmininkui apskritai reikėjo patylėti. Gerbiamieji, ar Jūs patys suprantate, ką sakote? Nes jei bus priversti patylėti advokatai, vadinasi, gerokai iki tol bus užtilę ir visi kiti.
Savo ruožtu, man sunkiai sekasi suprasti ir žiniasklaidos vaidmenį šioje situacijoje. Pirmą parą po to, kai gerbiamas pirmininkas šią kalbą pasakė, apie ją pranešė tik vienas portalas (tv3.lt). Tačiau, kai ši pirmininko kalba sukėlė sprogstamą efektą, o ją per kiek daugiau ne per parą peržiūrėjo 650 tūkst. kartų (spėju, kad tai beveik Lietuvos rekordas), tada prasidėjo reakcijos. Bet ne pranešimai apie šią kalbą, o iš karto bandymai ją sumenkinti. Pvz.: apie pačią kalbą pranešta nebuvo, bet buvo ištransliuota konkrečių ministrų reakcija. Arba oponuojančių advokatų reakcija.
Kas dar mane stebina – tai, kad žiniasklaidą stebina, jog advokatai vienas kitam gali nepritarti. Nes advokatūra nėra statybos inžinierių asociacija, kur egzistuoja pamatiniai fizikos mokslo dėsniai ir kur, jei yra žinoma, kad pusės metro storio gelžbetoninė pertvara atlaiko X apkrovimus, vadinasi, ji tokius apkrovimus ir atlaiko. Savo ruožtu, į tą pačią teismo salę gali ateiti advokatas su visais įmanomais moksliniais ir akademiniais laipsniais, ir į tą pačią teismo salę ateis kitas advokatas, kuris su pirmuoju nesutiks dėl visko: tiek dėl faktinių aplinkybių, tiek dėl jų traktavimo, tiek dėl byloje esančių įrodymų bei jų vertinimo, tiek dėl byloje taikytinos teisės. Tai vadinasi rungimosi principu ir jis yra daugumos advokatų kraujyje. Todėl tikrai nereikėtų stebėtis, kad advokatai vienu ar kitu klausimu vienas su kitu nesutinka. Tuo labiau – to pranešinėti kaip tam tikros sensacijos. Manau, didesnė sensacija būtų tuomet, kai priešingose pusėse esantys advokatai vienas su kitu sutiktų.
Ir pabaigai – pono pirmininko kalba ne veltui sukėlė ypač skausmingas reakcijas dabartinės valdžios ir jos simpatikų gretose. Nes ponas Vėgėlė yra ir teisės profesorius, ir advokatas, ir Advokatų tarybos pirmininkas. Kas reiškia, jog nelabai atitinka dabartinės valdžios ir jos simpatikų formuojamus šios valdžios oponentų stereotipus.
Komentaro autorius – advokatas Dominykas Vanhara. Redakcijos nuomonė nebūtinai sutampa su autorių nuomone, už išsakytas mintis atsako autorius.
