Pokyčiai yra begaliniai ir net ašiniuose valstybės pajamų šaltiniuose. Turime daugiau nei dešimtmetį galiojantį „laikiną“ pridėtinį vertės mokestį (PVM), akcizai keliami kasmet, kai prireikia vieno kito milijono pašalpoms, o dabar turime „diskusiją“ apie gyventojų pajamų mokestį (GPM) ir neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD).
Prezidentas pasiūlė NPD didinimą, kas augintų pajamas mažas pajamas gaunančių asmenų užmokestį. Vyriausybė sutiko, tik klausimas, kokia kaina bus mainais. Prezidento siūlymas yra logiškas, nes MMA turėtų susilyginti su NPD, bet valdantieji tyliai pritardami ruošia kitus pasiūlymus.
Veikiausiai vėl bus didinamos mažai kvalifikuotų žmonių pajamos mainais į didesnę vidutines pajamas gaunančių sąskaitą. Kitaip sakant, kas nepasiekė savo, gaus daugiau nei tie, kurie stengėsi ir bandė aprūpinti save ir vaikus geresne aplinka mokindamiesi bei dirbdami.
Mokestinė aplinka sudėtingės – atsiras nauji (papildomi) arba didesni mokesčiai jau esamų mokesčių tarifai. Buvo suformuota darbo grupė eilinei mokesčių reformai diskutuoti, tačiau, kai vienam iš deleguotam grupės nariui, labai keista, kaip diskusija pasisuko. Diskusijoje dalyvaudavo daugiau nei 40 žmonių ir tokia konstrukcija nėra efektyvi.
Vykdomi tik pasiūlymų pristatymai be jokių lydinčių svarstymų. Jokioje privačioje įmonėje, pokyčiai nebūtų svarstomi tokiu būdu, kur norima išgirsti nuomonę, bet ne pritarimą.
Darbo grupėje yra aiškus pritarimas dėl perteklinių lengvatų – taršiam kurui (anglis, malkos), taip pat siūloma peržiūrėti per dideles mokestines išlygas verslo grupėms (žemės ūkio), visuotinam nekilnojamo turto mokesčiams, tačiau kitose srityse sutarimo nėra.
Darbo grupėje kelis kartus buvo pristatyta, ką Finansų ministerija svarsto. Darbo grupei medžiaga diskusijai buvo pateikiama kelios valandos, daugiausiai para, prieš susirinkimą. Jokių diskusijų po susitikimo nebuvo, kas rodo išankstinę nuostatą – didinti mokesčius ir pateikti juos kaip buvusią diskusiją. Žinutė bus tokia – „visos suinteresuotos šalys diskutavo ir girdėjo“. Taip nebuvo.
Mokesčių mokėtojai laukia naujų pasiūlymų, tačiau projektų nėra. Jie turėtų pasirodyti spalio mėnesį ir bus, greičiausiai, svarstomi kartu su biudžetu iki jo priėmimo metų pabaigoje. Rizikos zonoje atsiduria virš 100 tūkst. įmonių, apie 1,4 mln. dirbančių žmonių ir apie 500 tūkst. papildomai kaupiančių senatvei.
Prezidento konstruktyvūs pasiūlymai, didinti mažas pajamas gaunančių žmonių gerovę, gali būti iškeisti į Finansų ministerijos norą didinti mokesčius tiems, kurie uždirbo didesnes pajamas savo pastangomis.
Galima drąsiai suvokti, kad taršos apmokestinimas gali didėti, nes judame Europos sąjungos žaliuoju kursu, tačiau apmokestinimo didinimas vidutines pajamas gaunantiems ir savo vaikų ir senatvės ateičiai kaupiantiems mokesčių didinimas turi mažai argumentų. Konkretūs pasiūlymai ir dokumentai būtų gerai, tačiau į juo reaguoti laiko nebus. Bus daug kritikos ir konfrontacijos.
