Komentarai ir analizė

Nors potencialių investuotojų skaičius pagal lytį Lietuvoje yra vienodas – tiek pat neinvestuojančių vyrų ir moterų sako, kad pradėti investuoti jiems būtų įdomu, ketinančių iš tiesų imtis investicijų moterų yra triskart mažiau negu vyrų, rodo SEB banko užsakymu atliktas tyrimas. Ryžto pradėti investuoti stokos priežastis galima sieti su socialiniais, psichologiniais aspektais, ieškoti paralelių su moterų verslumo statistika.

Rūkymas viešoje vietoje, bandymas nesusimokėjus iš parduotuvės išsinešti prekę, neteisėtas piešimas ant pastatų sienų: visa tai yra tam tikri pažeidimai, už kuriuos gali tekti atsakyti net ir nepilnamečiams.

Infliacijai Lietuvoje pasiekus 8 procentus, vis daugiau šalies gyventojų ima rūpintis savo santaupų perkamosios galios išsaugojimu. Deja, neretai tam pasirenkami vaistai gali ne tik jų neapsaugoti, bet priešingai − ištirpdyti dar greičiau, nei tai daro infliacija. Visų pirmą reikia pabandyti suprasti, kokia yra šios infliacijos kilmė ir jos tikėtina raida. Du trečdalius dabartinės infliacijos šiuo metu nulėmė pašokusios dujų, naftos bei elektros kainos.

Didžiosioms žiemos šventėms besiruošiantys gyventojai vis dažniau užsuka į fizines ir elektronines parduotuves, ir prekeivius tai skatina išsitraukti „Juodojo penktadienio“ nuolaidų kozirių. Galimybė reikiamų daiktų įsigyti pigiau savaime nėra blogai, tačiau organizacijos „Green Alliance“ tyrimas rodo, kad 80 proc. „Juodojo penktadienio“ pirkinių yra išmetami panaudoti vos vieną kartą arba visiškai nauji. Progos pasinaudoti išaugusiu gyventojų noru pirkti ieško ir sukčiai.

Už kiekvieno karo slypi politiniai tikslai. Hibridinis karas – ne išimtis. Tiesa, tokiame kare daugiau naudojamos nekonvencinės priemonės, kurios yra pigesnės ir veiksmingesnės. Hibridinio karo metu kovojančios valstybės naudoja masines informacijos priemones propagandai skleisti, vykdo kibernetines atakas prieš civilinę infrastruktūrą, pavyzdžiui, elektros tiekimo tinklus, vagia bei skelbia jautrią asmeninę informaciją.

Visiškai sutinku su Albertu Einšteinu, kuris sakė, kad viskas gyvenime yra vibracijos. Ir nesvarbu, apie kokį mokslą kalbėtume, viskas tarp žmonių yra iš vibracijos. Vibracija fizikoje reiškia, kad viskas yra energija. Mes esame gyvos būtybės tam tikrais dažniais. Kiekviena vibracija prilygsta jausmui  yra tik dvi vibracijų rūšys – teigiamos ir neigiamos. Bet koks jausmas verčia transliuoti vibraciją, kuri gali būti teigiama arba neigiama. Netgi kiekvienas žodis turi savo vibraciją.

„Popierinis tigras“ buvo vienas mėgstamiausių pirmininko Mao Zedongo įžeidimų. Šio epiteto autorystė priklauso ne Kinijos diktatoriui, kaip šis teigė Henry Kissingeriui. Vis dėlto jis mėgo vartoti šią frazę, ypač Jungtinių Valstijų atžvilgiu. Dabar šie metaforiniai žvėrys vėl slampinėja. Kinija pažėrė rūsčių grasinimų Lietuvai, kai ši ištesėjo savo pažadą atidaryti Vilniuje Taivano atstovybę.

Lapkričio pradžioje pasaulio akcijų rinkose tendencijos išsiskyrė – JAV ir Kinijoje fiksuotas kritimas, o Europos ir Baltijos šalių rinkos kopė į viršų. Mūsų regiono investuotojų nuotaikas palaikė nepajudinama ECB pinigų politika, atnaujintos geresnės euro zonos augimo prognozės bei geri įmonių rezultatai.

Pastarųjų dienų įvykiai Europos politiniame žemėlapyje kelia klausimų daugeliui. Kiek naudos ir kiek žalos atnešė Vokietijos kanclerės Angelos Merkel skambutis Baltarusijos diktatoriui Aliaksandrui Lukašenkai? Ar Rusija ruošiasi pulti Ukrainą ir kaip į tai reaguoja NATO su Europos Sąjunga? Buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras, diplomatas Antanas Valionis šiomis dienomis įdėmiai seka visus Europos ir net pasaulio lyderių manevrus.

Pirmosiomis lapkričio savaitėmis pasaulio žiniasklaidos ir aplinkos apsaugos organizacijų, didelės dalies visuomenės, politikų ir verslo atstovų dėmesys buvo skiriamas Škotijai. Čia, Glazge, vyko didžiausia klimato kaitos konferencija nuo žymiųjų derybų Paryžiuje 2015 metais. Šimtai pasaulio lyderių, dešimtys tūkstančių derybininkų, vyriausybės atstovų, įmonių ir kitų piliečių susibūrė diskutuoti apie tolesnius žingsnius kovai su klimato kaita.

Lietuvos ekonomika praėjusiais metais patyrė, palyginti, lengvą sukrėtimą, ir sparčiai atsigavusi šiuo metu jau yra kur kas aukštesniame lygyje nei 2019 metais. Kurį laiką neigiamai stebinę gana kukliai besitaisantys darbo rinkos rodikliai stipriai kontrastavo su verslų pastebėjimais dėl neįmanomos rasti darbo jėgos.

Prezidentas Gitanas Nausėda mąsto taip pat, kaip ir Vakarų Europos lyderiai, kurie jaučiasi atsakingi už savo valstybes ir viso regiono saugumą. Tai puikiai iliustruoja Prezidento interviu BBC radijui apie tai, kad būtina kalbėtis su A. Lukašenka: „Manau, kad yra galimybė išspręsti šią krizę, kreipiantis į poną Lukašenką, kaip ką tik padarė Angela Merkel. Turime kalbėti su žmogumi, kuris yra atsakingas už tai, kas vyksta pasienyje.

Šį kartą rašau be sarkazmo ir ironijos. Tiems, kas jau priprato prie mano rašymo manieros tarp eilučių, šį kartą nebus daug skambių frazių ir nebus to, ką galima suprasti dviprasmiškai.

Lenkijos pasieniečiai (kol kas) nesusiduria su apšaudymu tikromis kulkomis. Visgi jie žino esantys konflikto, kuris tampa vis labiau chaotiškas ir pavojingas, priešakinėje linijoje. Akinantys lazeriai, stroboskopiniai prožektoriai ir ašarinės dujos papildo patiriamą fizinį ir psichologinį stresą. Lygiai taip pat veikia žinojimas, kad jų šalis yra puolama – Baltarusija organizuoja masinius pažeidimus prie savo vakarinių sienų, siekdama, kad jos taptų bereikšmės.

Šių metų Lietuvos BVP augimo prognozę pagerinome nuo 4,3 iki 4,9 proc., tačiau ūkio plėtros per ateinančius dvejus metus prognozės nekeičiame – tikimės 3,6 ir 3,3 proc. augimo. Manome, kad ūgtelėjusi infliacija didžiausią neigiamą įtaką vidaus vartojimui turės ne šių metų pabaigoje, o 2022 metų pirmą ketvirtį. Išlaikome prielaidą, kad tiekimo trikdžių ir žaliavų kainų pikas bus pasiektas žiemą.

Viena labiausiai aptariamų šio rudens temų ne tik finansų rinkose, bet ir žmonių pokalbiuose – kylančios energijos ir jos išteklių kainos. Po kelerius metus trukusio žemų kainų štilio gyventojų, verslo ir valstybių link artėja energijos kainų audra, kuri neišvengiamai turės įtakos ir investuojančiųjų portfeliams. Pasaulinėje energetikos rinkoje vykstančius procesus jau pajuto ir Lietuvos gyventojai.

2011 metų lapkričio 6 dieną Aliaksandras Lukašenka pasirašė dekretą apie integracines programas. Baltarusijos diktatorius ne savo valia nutraukęs bet kokį dialogą su Briuseliu prarado ir galimybę tęsti laviravimą tarp ES ir Maskvos. Buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras, diplomatas Antanas Valionis teigia, kad pats A. Lukašenka tokiais savo veiksmais išsikasė sau gilią duobę. „Tiek kartų įžeidinėjęs Vladimirą Putiną jis dabar atsidūrė jo rankose.

Trijų veto atmetimas vienu ypu, į posėdžių salę susirinkus absoliučiai visiems valdantiesiems – ne tik galios pademonstravimas prieš Prezidentą, bandant eilinį kartą jį be jokių diskusijų ir sutarimo paieškų „pastatyti į vietą“. Vienas iš trijų veto slėpė ir triušį kepurėje, kuris, tris Prezidento veto suplakus į vieną krūvą, nublanko, užsimaskavo ir prasmuko pro visų akis. Taigi, apie viską iš pradžių.

Pandemija iš mūsų jau pavogė kelias didžiąsias metų šventes, todėl per šias Kalėdas daugelis gyventojų planuoja atsigriebti – žada švęsti ir dovanoti iš visos širdies. Tiesa, šioms išlaidoms nesiruošiant iš anksto, gruodį gali laukti finansinis šokas, o sausį – ir priverstinė finansinė dieta. Pradėti galvoti apie ruošimąsi didžiosioms metų šventėms vertėtų prieš tris mėnesius, taigi bent jau rugsėjį ar spalį. O šiuo metu, įpusėjus lapkričiui, jau tikrai būtina.

Rūšiuojame atliekas, naudojame daugkartinius maišelius, renkamės pakuotes iš perdirbamo plastiko... Tai tik keli paprasti pavyzdžiai, kaip mažais žingsneliais kiekvienas prisidedame prie aplinkos saugojimo. Bet ar žinojote, kad planeta rūpinatės net ir kaupdami savo pensiją? Žalioji pensija jau nebėra vizija, tai – realybė. Visi tie maži pokyčiai, kuriuos darome kasdien, yra labai svarbūs, kokie nedideli jie beatrodytų.

Padėčiai prie Lenkijos sienos negerėjant, o Lietuvai pasienyje besirengiant atremti didelio masto atakas šiandien naivu tikėtis, kad migrantus stumiantys Lukašenkos ir Kremliaus smogikai atsitrauks. ES rengiamo atnaujinto sankcijų paketo Baltarusijos režimui, deja, nepakaks. Tikėtina, kad JAV po kelių savaičių priims griežtesnes sankcijas, taip pastatydama Europą, kurios rytines sienas bandoma pramušti, į tikrai nepatogią padėtį.

  Geri šių metų trečiojo ketvirčio bendrovių rezultatai įkvėpė akcijų rinkas naujoms aukštumoms – amerikietiškasis „S&P 500“ nuo spalio pradžios ūgtelėjo apie 8 proc., o europietiškas „STOXX 600“ pakilo apie 6 proc. Nors didelė dalis rezultatus skelbiančių biržų įmonių toliau viršija analitikų lūkesčius, investuotojams atsipalaiduoti neleidžia spartus kainų augimas, sunkiai kontroliuojamas COVID-19 plitimas įvairiose šalyse ir besitęsiantys pasauliniai tiekimo grandinių sutrikimai.

Perspėju, kad šis skaitinys netiks tiems, kurie laukia tiesmukiškų atsakymų. Taip pat ir tiems, kurie nemoka skaityti tarp eilučių ir viską, kas parašyta, supranta stačiokiškai. Nesivarginkite, taupykite savo nervus ir geriau visai neskaitykite. Verčiau parekomenduokite perskaityti tiems savo aplinkos žmonėms,  kurie gaudosi alegorijose ir vėliau jums šį tekstą išvers iš manosios į lietuvių kalbą.

Šalia gamtos apsaugos problematikos, kuri buvo aptariama tiek G20 valstybių susitikime, tiek ir Glazgo aukščiausiojo lygio susitikime, didžiulio politikos apžvalgininkų dėmesio šiomis dienomis sulaukė ir JAV prezidento Joe Bideno susitikimai su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu ir Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu.

Neseniai dalyvavau susitikime, kuriame viena jaunosios kartos mergina stipriai reiškė nuomonę apie tolerancijos svarbą ir tai darė aršiai ir, netgi, sakyčiau netolerantiškai piršo paviršutinę toleranciją. Ši situacija išprovokavo gilesnį pamąstymą tolerancijos tema. Iš tiesų, niekada nemaniau, kad teks nagrinėti tokį nekaltą žodį kaip „tolerancija“ .  Šiuolaikiniame pasaulyje jau kurį laiką dominuoja tolerantiškos gyvenimo normos.

Didžiausia investuotojus aplankanti baimė – prarasti investuotas lėšas. Su šia baime susiduria ir patyrę, ir pradedantieji investuotojai, tačiau pastariesiems ji kelia daugiau nerimo. Investavimo ekspertai pataria, kad baimę galima pažaboti valdant savo investicijų portfelio riziką. Ką tai reiškia praktikoje ir nuo ko reiktų pradėti?  Kur slypi investavimo sėkmė  Gyventojai, kurie nėra susidūrę su investavimo praktika, jį kartais palygina su lošimu loterijoje.

Nesutikdama su Europos Komisijos reikalavimais ir ES Teisingumo teismo sprendimais bei Lenkijai skirtomis baudomis, Lietuvos kaimynė pradeda karą su Europos Sąjunga. Apie tai, kokios gali būti šio karo pasekmės, specialiai portalui tv3.lt situaciją komentavo buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Antanas Valionis.

Lietuvos BVP 2021 metų trečią ketvirtį buvo 4,8 proc. didesnis negu prieš metus. Pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, BVP per metus padidėjo 6 proc., per ketvirtį – nepasikeitė. Toks pokytis atitiko mūsų prognozę. Didžiausią teigiamą įtaką ekonomikos augimui praėjusį ketvirtį darė pramonės, prekybos ir informacijos bei ryšių sektoriai, neigiamą – žemės ūkio sektorius.

Darbas žmogų puošia, byloja lietuvių liaudies patarlė. Deja, panašu, kad vis daugiau žmonių mano, kad tai yra nesąmonė. Pastaraisiais mėnesiais laisvų darbo vietų skaičius pasiekė rekordines aukštumas ir yra dvigubai didesnis nei prieš pandemiją. Tačiau bedarbių skaičius išlieka didesnis nei buvo praėjusių metų pradžioje – Užimtumo tarnyboje jų užsiregistravę beveik 200 tūkstančių.

Dėl pandemijos visuomenės ir verslo skaitmenizavimas pasistūmėjo kelerius metus pirmyn – būtent 2020-aisiais elektroninės prekybos mastas Lietuvoje peržengė simbolinę ribą ir sudarė daugiau negu 10 proc. visos šalies mažmeninės prekybos. Prognozuojama, kad iki 2030 metų elektroninė prekyba sudarys pusę visos mažmeninės prekybos pasaulyje. Tai rodo, kad tvarumu vis labiau rūpintis teks ir elektroninės prekybos įmonėms, juolab kad jų poveikis aplinkai taip pat tampa vis didesniu iššūkiu.

Neseniai vykęs NATO gynybos ministrų susitikimas patvirtino išplėstinį gynybos planą, kuriame numatyta gerokai sustiprinti pajėgas ir veiksmus rytiniame flange – nuo Baltijos iki Juodosios jūros. Taip pat bus stiprinama priešraketinė gynyba, žvalgyba ir kitos reikalingos priemonės. Tuo tarpu prieš ministrų susitikimą JAV gynybos ministras Lloydas Austinas apsilankė Gruzijoje, Ukrainoje ir Rumunijoje pabrėždamas šių valstybių NATO narių ir kandidatų svarbą pietiniame flange.

Pekino valdžia vėl griebiasi savo įžeidimų žodyno. Šią savaitę po Europą keliauja Taivano delegacija, kuri lankosi Čekijoje, Slovakijoje ir Lietuvoje. Josephas Wu, demokratiškai valdomos salos užsienio reikalų ministras, turi suplanavęs oficialius susitikimus su Čekijos Senato pirmininku Milošu Vystrčilu ir Prahos meru Zdeneku Hribu. Žemyninės Kinijos pareigūnai įdėmiai stebi Josepho Wu „lakstymą“, sakė atstovas, pagrasinęs, jog bus imtasi „būtinų priemonių“ prieš tuos, kurie su juo susitiks.

Rugsėjo slogutis rinkose neužsitęsė − nuo spalio pradžios pagrindinėse rinkose įsivyravo pozityvus investuotojų nusiteikimas. Tiesa, neslūgstant infliacijai, į ją ima reaguoti vis daugiau centrinių bankų, išskyrus ECB, kuris infliaciją toliau laiko pereinamojo laikotarpio reiškiniu.

Sako – sutinka pagal rūbą, o išlydi pagal protą. Dar girdėjau, kad protingų nemėgsta, su jais liūdna. Jie tiek daug žino, kad priverčia šalia esančius jaustis nepatogiai. Aukštas intelektas turi ir savų privalumų, ir trūkumų. Viena vertus, jūs – talentingas ir protingas, kita vertus – kuo protingesnis esate, tuo mažiau mėgstate „paprastų” žmonių draugiją. Tai kaip neperlenkti lazdos ir netapti nemėgstamu „žiniuku“? Yra labai daug žmonių, kurie mėgsta žinoti.

Kainų augimas yra ypatingai lietuvius jaudinanti tema. Daugumoje kitų šalių pagrindine ekonomine problema paprastai yra įvardijami nedarbas arba nelygybė, tačiau ne Lietuvoje – apie kainų augimą čia būdavo diskutuojama, net kai jos traukdavosi. Nenuostabu, kad šiandien, kai kainos iš tikrųjų sparčiai kyla dėl suaižėjusių prekybos grandinių ir padvigubėjusių energijos kainų, kyla vis didesni debatai, ką reiktų daryti ir kas dėl to turėtų prisiimti atsakomybę.

Naujai besikuriančioje partijoje – net trys buvę premjerai. Tiesa, vienas jų, Zigmantas Balčytis šias pareigas ėjo vos kelias savaites. Na, o su kitais dviem ekspremjerais ir kai kuriais jų bendrakeleiviais, jaunaisiais liberalais teko darbuotis, tad savo nuomonę apie juos turiu. Manau, kad ekspremjerai ir jų jaunieji bendražygiai, kurie matyt ir sudarys naujosios partijos branduolį, pirmiausia kurs gerovę savo šeimoms, o ne visai valstybei.

Daugiau nei prieš metus Baltarusijoje įvykę suklastoti prezidento rinkimai, po kurių sekė smurtas ir represijos prieš pilietinę visuomenę bei demokratinę opoziciją, perimtas „Ryanair“ skrydis ir migrantų krizė prie Lietuvos-Baltarusijos sienų, lėmė itin suprastėjusius diplomatinius santykius tarp abiejų šalių.

Alkoholio rinkoje vyksta persiskirstymas – ženkliai auga įvairių rūšių vyno bei degtinės pardavimai, o alus traukiasi iš vartotojų pasirinkimo. To priežastys yra vartotojų įpročių keitimasis, kuris paskatintas kultūriniais virsmais bei mokesčių politikos, kuri artimiausiu metu gali keistis ir dar sukelti papildomos rizikos, kad Lietuvoje verdamas alus bus pakeistas įvežtiniu.

Užkabino teksto pavadinimas? Leisiu sau spėti, kad dalis išties nori gyventi skurde ilgai ir ,,laimingai”. Nes jeigu nenorėtų – elgtųsi priešingai. Jei esate protingas, bet vis dar neišmintingas, perskaitysite tekstą ir pasidarysite savo išvadas, jei ne – tiesiog ,,permeskite” tekstą akimis, jos užklius už kelių žodžių, apie kuriuos turite išankstinius savo nusistatymus ir tuomet susidarysite išankstinę nuomonę apie visą tekstą, kaip ir dauguma esate įpratę.

Rugsėjo 12 dieną prasidėjo pirmoji, naujai išrinktos Rusijos Dūmos 8 šaukimo pirmoji sesija. Rinkimai, kurių metu buvo spaudžiama opozicija, papirkinėjami Kremliui ištikimi jėgos struktūrų darbuotojai ir pensininkai, terorozuojami žurnalistai, o daugelis jų tapo „užsienio agentais“. „Tokie metodai neabejotinai atnešė laukiamą rezultatą, nes partija „Vieningoji Rusija“, kurios reitingai jau du metus tendencingai krito, vis tiek sugebėjo gauti konstitucinę daugumą“, – neabejoja buvęs užsienio rei...

Nešiojamosios baterijos ir akumuliatoriai yra mūsų kasdienio gyvenimo dalis – jos montuojamos mobiliuose telefonuose, kompiuteriuose, nuotolinio televizijos valdymo pultuose, virtuvės prietaisuose ar žaisluose. Europos Sąjungai (ES) pereinant prie žaliosios ekonomikos, Europos Komisija (EK) pasiūlė pusantro karto padidinti naudotų baterijų surinkimo užduotis.

Po vakar Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdžio esu šokiruotas. Dalis informacijos yra įslaptinta, tad ji liks istorijai. Tačiau net ir tai, kas yra viešoje posėdžio dalyje, sukrečia. Pirma. Vakar komitete, kurio uždaras posėdis netikėtai buvo pavadintas „bryfingu“, nors tokio žanro nenumato joks teisės aktas, buvo aiškiai pasakyta, kad sulaikyti į Lietuvos teritoriją prasmukę migrantai nuvežami prie pasienio ir jiems liepiama grįžti į Baltarusijos teritoriją.

Brangstantis šildymas ir augančios elektros bei degalų kainos pranašauja finansiškai įtemptą laikotarpį šalies gyventojams. Prognozuojama, kad sostinėje Vilniuje namų šiluma kainuos apie 60 proc. brangiau nei pernai, kituose šalies miestuose išlaidos šildymui taip pat augs. Kokios įtakos tai turės namų ūkių biudžetams ir kaip tam pasirengti finansiškai? Nuo koronaviruso pandemijos pradžios 2020 m. pavasarį gyventojų finansinis elgesys primena amerikietiškų atrakcionų kalnelius.

Apdorotą tabaką rūkantys žmonės per pirmą šių metų pusmetį į biudžetą sunešė 129,6 mln. eurų akcizo mokesčio, kuris dar vadinamas nuodėmės mokesčiu, tai buvo 3,1 proc. daugiau nei analogišku laikotarpiu prieš metus arba 3,87 mln. eurų papildomai. Didžiausią akcizo dalį sunešė cigaretes rūkantys – 122,9 mln. eurų. Įdomu tai, kad pasienyje kilusi migrantų krizė didina cigarečių pardavimus ir mokesčio surinkimą.

Manote, kad drabužiai jus tik pridengia? Įsisąmoninkite ir niekada nepamirškite, kad žmonės ne tik girdi, bet ir mato. Ir patikėkite, drabužių skleidžiama žinutė tokia didelė, kad gali net nebūti progos pataisyti pirmą įspūdį. O jūsų greitesnės sėkmės traukinys nuvažiuoja kiekvieną kartą, kai tik susipažįstate su nauja aplinka ir nepateikiate savęs tinkamai.  Tik nepagalvokite, kad reikia visuomet vaikščioti išsipusčiusiam. Geriau skaitykite iki galo.

Augimas finansų rinkose tęsiasi daugiau kaip pusantrų metų, o bendros pasaulio tendencijos atsikartoja mūsų Baltijos šalių rinkoje. Nors akcijų kainos atrodo aukštos, centrinių bankų taikoma politika neleidžia pažvelgti į situaciją standartiškai. Baltijos šalių kontekste išsiskiria Talino vertybinių popierių birža, kurioje susiformavo privatiems investuotojams grėsmingai atrodanti situacija.

Po „Brexit“ stipriai smogusio Didžiajai Britanijai ir COVID-19 pandemijos sukeltų problemų, valstybių narių savitarpio rietenų ir ginčų su Europos Komisija, Slovėnijoje įvyko neformalus Vadovų tarybos susitikimas. Jame aptartos komplikuotos plėtros problemos – į Sąjungą veržiasi šešios Balkanų valstybės, keldamos galvos skausmą ES narėms.

Neregėtas dujų kainų brangimas privertė vos ne kiekvieną Europos Sąjungos ir Lietuvos pilietį pasidomėti ne tik ekonomine, bet ir geopolitine brangimo dimensija. Tad kiek gi tai lėmė rinkos veiksniai, o kiek Rusijos politis šantažas, kurį Europos Sąjungai ši valstybė taiko siekdama savo geopolitinių tikslų? Plačiau apie tai žiūrėkite ambasadoriaus ir buvusio užsienio reikalų ministro Antano Valionio komentare.

Gyventojų būsto kainų lūkesčiai kaip iškalti akmenyje laikosi stabiliai trečią ketvirtį iš eilės. Nors būsto kainos šuolis Lietuvoje šiemet yra didelis, du trečdaliai gyventojų toliau galvoja, kad ir per artimiausius dvylika mėnesių būstas šalyje brangs, rašoma pranešime spaudai. Ir tik 5 proc. apklaustųjų (mažiausia dalis nuo tada, kai buvo pradėta apklausa) mano, kad kainos kris. Tokie susiformavę gyventojų lūkesčiai daro teigiamą įtaką ir visos nekilnojamojo turto rinkos aktyvumui.