Skirtingų žmonių ištartas tas pats žodis, sakinys, filosofija ar ideologija turi dar skirtingas vibracijas. Vibracijų temos vien šiuo straipsniu, greičiausiai, neaprėpsime, reikėtų bent kelių. Tačiau, šiandien kalbėsiu apie vibracijas, kurios yra ganėtinai priešiškos, sudėliotos radikaliai tolerantiškais, demokratiškais, lygiateisiškais principais sustyguotai visuomenei. Kaip ir kiekviename straipsnyje, pakartosiu dar kartą, kad tikrai įsikaltumėte – visi esame skirtingi.
Mes visi esame gyvūnų rūšis, kuri vadinasi žmogus. Kiekvienoje rūšyje yra daug veislių ir porūšių. Ir, kad jūs šiandien suprastumėte mane, kalbėsiu per šuniukų metaforą.
Puikiai žinome, kad kiekvienas šuniukas turi skirtingas vibracijas: taip, kaip vibruoja buldogas, nevibruoja jorkšyras ir taip, kaip jorkšyras – nevibruoja senbernaras. Kaip vibruoja mielas ir taikus pitbulis, taip nevibruoja „piktasis” pinčeris. Bet įsivaizduokite, nutinka taip, kad jūs, nuo vaikystės neidentifikavęs, kokių veislių esate mišrūnas, vis tiek nujaučiate, pas ką nenorėtumėte mokytis, kas jums priešiška, o kas – artima, draugiška, miela, suprantama. Taigi, kaip lengva grynakraujams šuniukams ir kaip, šioje vietoje, sunku mums.
Mes visi žinome, kad kiekviena veislė turi savo prigimtines savybes, kitaip sakant – vibracijas. Vieniems šuniukams seilės tyška, kai pamato skrendančią antį, nes jis – medžiotojas, o kitiems džiugu, kai gali saugoti šeimininką. Įsivaizduokite, kaip sunku būna žmogui, kuris – prigimtinai jorkšyras, baigė senbernarų bakalaurą, o galiausiai – ir doktorantūrą, ir viduje, vis tiek būdamas jorkšyru, ėmė vesti senbernarų kursus. Tie, kurie nesupranta, kur aš lenkiu, gali toliau nebeskaityti, o tiems, kurie supranta, bandysiu šią mintį išplėtoti.
Būna taip, kad mes nesuprantame, kodėl atmetame žmogų. Tarsi nieko blogo nepadarė, bet jis mums – nemielas. Jei patys nesuprantame, mums paaiškina Albertas Einšteinas, priminsiu dar kartą – viskas yra vibracijos. Kaip sako Napoleonas Hillas, kiekvieno žmogaus smegenys yra minčių virpesių transliavimo ir priėmimo stotis. Pakeiskite savo žodžius – pakeisite savo vibracijas. Prisiminkite tai tada, kai bandysite suvokti, kodėl vienas ar kitas dalykas nemielas, nedžiugus. O kaip žinia, viskas jums tampa tikra, kai yra miela ir malonu. Nereikėtų nei psichologų, nei psichoterapeutų, jeigu mes visi gyventume pagal savo prigimtį ir, svarbiausia, žinotume ją. Ir tuomet, kai nepažįstame savęs, mums tampa reikalingas alkoholis, reikalingi terapeutai, daliai – įvairių rūšių raminamieji. Natūralu, kad, jeigu papuolėte į nepriimtinas vibracijas, vadinasi, bandysite štai tokias priemones užsimiršti tai, kas jums nemiela ir nemalonu. Kaip sakė Bob Marley: „Jūs tiesiog negalite gyventi taip neigiamai. Kreipkitės į pozityvią dieną. Nes tai nauja diena…“ Ir ta nauja diena gali prasidėti, visų pirma, imant pažinti save, o ne bėgant nuo to.
Yra tokių žmonių, kurie labai stipriai vibruoja. Jų vibracija gali išjudinti milijonus kitų. Jie yra tarsi varpai, kurių vibracijas girdi visa apylinkė. O, žinia, visi varpai yra aukštai tam, kad jų vibracijos eitų toli. Yra ir tokių mažų varpelių, kurie neturi nieko, ką aprašiau kalbėdamas apie didįjį varpą. Taigi, kartais, tokius didelės vibracijos žmones pradedantieji jorkšyrų psichologai traktuoja kaip toksiškus. Ir viskas tik dėl to, nes kas tarp rotveilerių yra normalu, jorkšyrui gali atrodyti kaip manipuliacija ar agresija. O, iš tiesų, psichologas tiesiog bijo rotveilerių. Nors senbernarai, rotveileriai ar kiti dideli šunys dažnai būna kur kas ramesni, tačiau ir ramų rotveilerį gali suerzinti aršių jorkšyrų bendruomenė.
Tokiu būdu senbernarai ir kiti didesni šunys įgauna nenormalių statusą. Ir apskritai, žmonės, linkę viską sunormuoti. Ypač tos mokslų šakos, kurios tik paviršutiniškai tyrinėja žmogų, dažnai normuoja, dėlioja į stalčiukus, rūšiuoja. Nuostabu, kai mokslas pradeda matyti pilnesnį vaizdą, žvelgti į pasaulį holistiškai. Prisiminkite, dar ne per seniausiai, daugybė žmonių mirdavo nuo kraujo perpylimo, kol kažkas nepasidomėjo, kad kraujo grupių yra ne viena. Nesivelsiu į šią temą labai plačiai, galite rašyti komentarus, nes kaip kitaip bendrauti su skaitytojais? Aišku, visi, kurie norite pilti pamazgas – susiturėkite, o rašykite tie, kurie tikrai turi, ką pasakyti vienu ar kitu klausimu.
Mes vienas kitą užkrečiame. Yra tikimybė, kad tas reiškinys įvyksta tada, kai atitinka mūsų vibracijos. Daugelis sako, kada išmoksi teisingai vibruoti, leisi susitvarkyti vidiniam pasauliui, tada pritrauksi tai, ko sieki. Neabejoju, kad taip ir yra. Tuomet, kai vienas sėdėdamas kabinete imi skleisti tam tikras mintis ir tavyje nėra kitų blogų vibracijų – tai ir reikalingi žmonės tau paskambina, ir reikalingi žmonės pagalvoja, o ir pats iškart susirandi tuos, su kuriais tau pakeliui. Viskas atsiranda. Tie, kurie studijuoja smegenis, yra užsiminę, kad už tai atsakingas hipokampas. Ir aš net neabejoju, jei ir ne hipokampas, yra tokia kūno dalis, kuri atsakinga už tai, kad mes visgi išliktume bendruomeniniai gyvūnai. Gal tai ir maža dalis, bet tikėtina, kad tai smegenyse. Kai jaučiame vienas kitam simpatiją, vienas apie kitą tuo pat metu pagalvojame, kai tu man paskambini, o aš apie tave pagalvoju, nors vienas kitą seniai buvome prisiminę. Ir, sutapk štai taip, kad viskas suvibruoja.
Visgi yra kažkokia kūno dalis, kuri atsakinga už tas bendruomenės vibracijas. Ir, jeigu mes, į mokslus žiūrėtume per vibracijos principą, rastume daugiau atsakymų. Žodžiai turi skirtingas vibracijas, mintys – taip pat skirtingas. Kartais tai vadinama energija. Bet energija irgi yra vibracija. Viena spinduliuoja aukštą įtampą, kita – silpną. Tiesiog noriu panaudoti visus galimus žodžius, nes mes visi ėjome link to paties, tik per skirtingus žodynus ir skirtingus mokymus.
Galbūt kartais mes vartojame skirtingus išsireiškimus, bet norime pasakyti tą patį. O didžiausia žmonių kančia, jog imame pyktis dėl žodžių reikšmės. Galiausiai būtent dėl to nesusišnekame. Mane dažnai samdo įmonės, kad išspręsčiau vieną klausimą: mes įmonės viduje nesusišnekame, kodėl? Ir kai matai tuos kolektyvus, supranti, kad skirtingų vibracijų žmonės vartoja skirtingus žodžius, ir vietoj to, kad būtų vienas mechanizmas, atsiranda vidinis pasipriešinimas, kuris gadina bendrą kolektyvo energiją. Kai tai išgryninti – ima pastebėti visi. Bet, kad tai suprastum, reikia laiko. Sugebėjimo stebėti, suprasti, kas vyksta aplink tave ir su tavimi. Tačiau retas turi laiko į tai įsigilinti.
Tad, pasikartosiu, žmogus yra bendruomeninis gyvūnas. Būtent todėl žmogus ir yra stipriausias bendruomenėje. Ir viskas, kas trukdo suformuoti bendrystę, yra įvairių ligų atsiradimo priežastis. Viskas yra vibracija. Bet ne visi moka pastebėti, kad groja nesuderintu pianinu, gitara ar dirba su nesuderintu kolektyvu.
