Pasaulinėje energetikos rinkoje vykstančius procesus jau pajuto ir Lietuvos gyventojai. Į 2019 m. lygį grįžtančios dujų kainos, sparčiai brangstanti elektra ir degalai jau dabar verčia mus išleisti daugiau. Pokyčius jaučia ir verslas − pramonės ir prekybos įmonės skaičiuoja augančius kaštus, kurie anksčiau ar vėliau nuguls ant galutinio vartotojo pečių.
Idealioji energijos kainų audra
Ekspertams, politikams ir investuotojams pastaraisiais mėnesiais kalbant apie energijos kainas, vis dažniau girdimas anglų kalbos posakis „perfect storm“, tai yra, ideali audra. Ją paskatino daug vienu metu supuolusių rinkos, geografinių, politinių ir net meteorologinių veiksnių. Ir panašu, kad ši audra savo piko dar nepasiekė ir artimiausiu metu ji tik stiprės.
„Swedbank“ analitikai pastebi, jog spalio pabaigoje „Brent“ rūšies naftos kaina svyravo apie 85 JAV dolerius už barelį, kuomet prieš metus ji buvo perpus mažesnė. Pirkėjai Europos rinkose už megavatvalandę gamtinių dujų rugsėjį dar mokėjo dviženkles, o spalio pradžioje – jau triženkles sumas. Ir nors Rusija paskelbė apie lapkritį išaugsiantį dujų tiekimą į Europą, dujų kainos ir toliau kyla. Auga net ir anglies kaina, nors daugelis išsivysčiusių Vakarų valstybių jau anksčiau yra paskelbusios apie anglies atsisakymą.
Kylančios išteklių kainos lemia, kad Europoje laukiama ir spartaus elektros kainų šuolio. Nors 2020 m. buvo pirmieji metai, kai Žaliąjį kursą pasirinkusiame žemyne daugiau nei pusė suvartojamos elektros buvo pagaminta iš atsinaujinančių išteklių, iškastinis kuras vis dar sudaro 35 proc. Europos energijos krepšelio.
Tačiau ambicingus klimato planus koreguoja pats klimatas. Praėjusi žiema Europoje buvo neįprastai šalta, o tai augino daugelio šalių sąnaudas namų šildymui. Kartais tam reikėjo pasitelkti ir dujų rezervus, kuriuos anksčiau ar vėliau tenka užpildyti, taip kilstelint gamtinių dujų paklausą. Be to, rugsėjį vėjo elektrinės visoje Europoje generavo menkesnius energijos srautus dėl mažesnio nei įprasta vėjo.
Grandininė kainų reakcija
Vienas pagrindinių ekonomikos dėsnių byloja, kad geriausia prielaida kainų kilimui yra didėjanti paklausa. Po pandemijos atsigaunančios ekonomikos visame pasaulyje nori didinti gamybos pajėgumus taip sparčiai, kad tam tiesiog nebeužtenka rinkoje esančios pasiūlos.
Europos Sąjunga konkuruoja su Azijos ekonomika, kuri savo ruožtu konkuruoja su JAV. Tuo tarpu didžiulius iškastinio kuro rezervus valdanti Rusija planuoja, kaip geriausiai pasinaudoti šia situacija, įskaitant ir kontraversiškojo „Nord Stream 2” startą.
Kylantys energijos kaštai netruks atsispindėti ir kitų prekių kainose, bendrovių balansuose ir finansinėse ataskaitose. Dalis ekspertų prognozuoja, kad kai kurios pramonės įmonės bus priverstos trumpinti darbo laiką arba laikinai užverti duris. Tai lemia ne tik aukštos energijos kainos, bet ir trūkinėjančios tiekimo grandinės, ypač prieš tradiciškai išlaidų didžiųjų metų švenčių periodą. Kai kurie gamintojai jau įspėja apie neišvengiamą vartojimo kainų augimą, kurį amortizuos vartotojai.
Ne vien blogos žinios investuotojams
Kol kas į šiuos iššūkius rinkos reaguoja stebėtinai ramiai. Po tradiciškai slogaus rugsėjo, spalį svarbiausi pasaulio indeksai grįžo į augimo kelią. Tačiau vis daugiau investuotojų nerimauja dėl kylančių energijos kainų, probleminės Kinijos ekonomikos, trūkinėjančių tiekimo grandinių ar vis didesnio darbo jėgos trūkumo vakaruose.
Analitikai įspėja, kad investuotojai turėtų ruoštis didesniems kainų svyravimams rinkose, mat visos šios problemos gali paskatinti infliaciją, mažinti vartojimą ir įmonių pelno maržas. Tokia situacija, „Swedbank“ ekspertų teigimu, gali trukti ne tik kelis mėnesius, bet ir metus. Visgi, investuojantys ilguoju laikotarpiu dėl šių kainų svyravimų neturėtų pernelyg sukti galvos ir tiesiog ramiai šią audrą pralaukti.
Kita vertus, šiuo metu džiūgauja tie, kurių portfeliuose yra iškastinio kuro kompanijų akcijų. Vos prieš metus šios bendrovės buvo šalinamos iš svarbiausių akcijų indeksų ir minimos tarp didžiausių žaliosios bangos pralaimėtojų. Šiandien jų pajamos auga it ant mielių ir rinkose kalbama net apie fenikso kilimą iš pelenų. Vis dėlto, kad ir kiek beužsitęstų ši energijos krizė, ji bus laikina. Pasaulis jau pasirinko tvarų žaliąjį kelią ir laikinas iškastinio kuro paklausos augimas neturėtų pakeisti bendros politikos krypties. Netgi atvirkščiai – didelės iškastinio kuro kainos ir žema jo pasiūla gali dar labiau paspartinti atsinaujinančių energijos šaltinių technologinį tobulinimą ir plėtrą.
Greta Šiaučiulytė, „Swedbank” Investavimo srities produktų vadovė
Tai yra autoriaus nuomonė, nebūtinai sutampanti su redakcijos
