Eurostat duomenimis, palyginti pirmą pusmetį 2020 m. ir 2021 metais, vidutinės namų ūkių elektros kainos Europos Sąjungoje (ES) šiek tiek pakilo.
Vidutinės dujų kainos ES patyrė atvirkštinį procesą, pirmoje šių metų pusėje nukrisdamos iki 6,4 euro už kilovatvalandę (kWh). Tačiau pastaruoju metu elektros ir dujų kainos vėl ėmė kilti visoje ES.
Labiausiai elektros kainos pakilo Slovėnijoje, Lenkijoje ir Rumunijoje
Palyginti šių metų pirmą pusmetį su pernai metų pirmu pusmečiu, namų ūkių elektros kainos kilo šešiolikoje Europos sąjungos šalių. Didžiausias augimas buvo užregistruotas Slovėnijoje (+15 proc.), Lenkijoje (+8 proc.) ir Rumunijoje (+7 proc.).
Labiausiai kainos mažėjo Nyderlanduose (-10 proc.), Kipre (-7 proc.) ir Lietuvoje (-6 proc.).
Išreiškus eurais, per pirmąjį pusmetį vidutinio namų ūkio elektros kainos buvo žemiausios Vengrijoje (10 eurų už kWh), Bulgarijoje (10,2 Eur) ir Maltoje (12,8 Eur). Aukščiausios kainos užfiksuotos Vokietijoje (31,9 Eur), Danijoje (29 Eur), Belgijoje (27 Eur) ir Airijoje (25,6 Eur).
Dujų kainos nukrito 20 ES šalių
Tarp pernai metų pirmos pusės ir šių metų pirmos pusės, dujų kainos krito 20 iš 23 ES narių. Didžiausias namų ūkių dujų kainų kritimas buvo užfiksuotas Lietuvoje (-23 proc.), Slovakijoje (-10 proc.) ir Lenkijoje (-9 proc.).
Kainos kilo Danijoje (19 proc.), Vokietijoje (8 proc.) ir Liuksemburge (6 proc.). Energijos kainos buvo pagrindinė Danijos kainų kylimo priežastis, tuo tarpu kainų šoktelėjimą Vokietijoje ir Liuksemburge lėmė mokesčiai.
Išreiškus eurais, žemiausios vidutinių namų ūkių dujų kainos buvo Lietuvoje (2,8 eurų už kWh), Latvijoje (3 Eur) ir Vengrijoje (3,1 Eur.). Aukščiausios kainos buvo Nyderlanduose (9,6 Eur), Danijoje (9 Eur) ir Portugalijoje (7,6 Eur).
Įstatymais nukels mokėjimą didesnėmis kainomis
Reaguodama į tarptautinėse dujų ir elektros rinkose susidariusią situaciją, Lietuvos Vyriausybė neseniai pristatė kompleksinį priemonių planą, kurio tikslas – mažinti elektros ir dujų kainų augimo pasaulinėse rinkose įtaką galutinėms vartotojų sąskaitoms.
Plane numatytos kompensacinės, kainų šoko suvaldymo, energijos švaistymo mažinimo ir namų ūkių energetinio savarankiškumo didinimo priemonės.
„Vertindami situaciją kaip laikiną šoką, kuris per tam tikrą laiką turėtų išsilyginti, radome sprendimus su reguliatoriumi ir įmone „Ignitis“, kaip tai artimiausiu laiku stabilizuoti“, – pristatydama priemones sakė premjerė Ingrida Šimonytė.
Prognozuojama, kad, įgyvendinus plano priemones, elektros kaina bus fiksuojama ties 21 proc. augimo riba. Tai reiškia, kad, elektros kainai rinkose kylant aukščiau, gyventojams kaina daugiau nekils.
Dujų kaina virykles turintiems vartotojams, užuot kilusi 51 proc., augs ne daugiau kaip 20 proc.
Dujų tarifas šildymui vietoj prognozuotų 83 proc. turėtų kilti ne daugiau kaip 30 proc., t. y. ne daugiau kaip trečdaliu.
