Tačiau tiesa ir tai, kad retas kuris už tvarumą nusiteikęs „balsuoti“ savo pinigine. Nors daugelis gyventojų palaiko tvarumo idėją, norėtų pirkti tvarius produktus ar naudotis tvariomis paslaugomis, galiausiai beveik viską nulemia kaina. Tačiau čia būtina išsklaidyti mitą: tvarumas pirmiausia susijęs ne su brangiomis inovacijomis, ir tvarumo kelionę šiandien yra pajėgūs pradėti praktiškai visi.
Kaip parodė „Swedbank“ užsakymu atliktas KOG instituto tyrimas, didesnė dalis šalies gyventojų (58 proc.) teigia, kad tvarumo terminas jiems yra žinomas. Tiesa, jam priskiriamos įvairios reikšmės. Dažniausiai jis siejamas su ilgaamžiškumu, patvarumu, draugiškumu aplinkai, kiek rečiau – su ekologija, patikimumu ar socialiniu atsakingumu.
Šie atsakymai rodo, kad bent intuityviai daugelis gyventojų supranta, kas tai. Tikslus tvarumo apibrėžimas sako, kad tai yra gamtinių išteklių tausojimas siekiant palaikyti mūsų planetos ekosistemos balansą.
Jei kalbame apie visam pasauliui, įskaitant ir Lietuvą, aktualią klimato kaitos problemą, tai su tuo susijusias tvarumo iniciatyvas galima suskirstyti į kelias pagrindines sritis: prekes, paslaugas ir energijos šaltinius.
Kasdieniame gyvenime tvarumas labiausiai susijęs su sąmoningu ir atsakingu vartojimu. Jis gali prasidėti nuo tokių mažų žingsnių, kaip plastiko maišelio ir vienkartinio puodelio atsisakymas ar vietoje pagamintos ekologiškos produkcijos pirkimas, ir apimti didesnių investicijų reikalaujančius sprendimus, kaip saulės elektrinė ar elektromobilis.
Iš tiesų galimybių prisidėti prie tvaresnio vartojimo yra daugybė, be to, ne visos jos reikalauja rinktis brangius produktus ar sprendimus, o kai kurie įpročiai gali padėti ir sutaupyti. Bet pirmiausia pažiūrėkime, kiek tvarumas šiuo metu nulemia kasdienius mūsų pasirinkimus.
Tvarias prekes renkasi kas ketvirtas
Prekės yra ta sritis, kurioje šalies gyventojai tvarumo kelionėje pasistūmėję toliausiai. Remiantis tyrimo duomenimis, tvarias prekes ir paslaugas reguliariai renkasi ketvirtadalis (23 proc.) šalies gyventojų, o dar maždaug trečdalis (31 proc.) tai nurodo darantys retkarčiais.
Kalbant apie energijos šaltinius, vos 7 proc. nurodo, kad naudoja energiją iš atsinaujinančių šaltinių, o 3 proc. yra įsigiję netaršias transporto priemones. Paslaugų srityje tvarumui taip pat kol kas teikiama mažai reikšmės, jos dažniau pasirenkamos, atsižvelgiant į kainos, patogumo ir kitus kriterijus.
Be to, nors tvarumo iniciatyvas šalies gyventojai iš esmės palaiko, jie tam neskuba skirti savo pinigų. Pavyzdžiui, renkantis pensijų fondą daugeliui kur kas aktualiau yra jo grąža ar valdymo mokesčiai negu tvarumo rodikliai. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad pagal aukštus tvarumo kriterijus investuojantys fondai kaip tik turi potencialo pasiekti didesnės grąžos.
Trys pagrindiniai žingsniai tvarumo link
Kaip rodo tyrimo rezultatai, lietuviai šiuo metu kur kas dažniau palaiko tvarumo iniciatyvas žodžiais, bet ne savo kasdieniais pasirinkimais. Kai kas gali argumentuoti, kad tvarūs pasirinkimai kainuoja papildomai, tačiau daugeliu atvejų tai nėra tiesa.
Visgi tvarumas pirmiausia prasideda nuo mūsų, kaip vartotojų, pasirinkimų. Apgalvoti savo kasdienių pirkinių krepšelį, kad vėliau netektų išmesti maisto produktų, atsispirti greitosios mados vilionėms ar apriboti perteklinį keliavimą – visa tai gali padėti sutaupyti pinigų, gamtos išteklių ir tapti pirmu žingsniu pradedant tvarumo kelionę.
Antras žingsnis – tai įvairių tvaresnių alternatyvų paieška. Čia taip pat atsiveria įvairūs pasirinkimai, pavyzdžiui, galima ieškoti ekologiškų, iš perdirbtų ar atsinaujinančių resursų pagamintų produktų. Taip pat rinktis geros kokybės, ilgaamžius daiktus, kurie tarnautų kur kas ilgesnį laiką, arba rinktis mažiau taršų pakaitalą, pavyzdžiui, dėvėtus drabužius ar mažų emisijų automobilį.
Trečias žingsnis – sprendimai, kurie padidintų namų energinį naudingumą. Perėjimas prie energijos iš atsinaujinančių šaltinių naudojimo sumažintų anglies dvideginio pėdsaką kasdienėse kelionėse. Aišku, šiuo atveju prieš akis greičiausiai iškyla elektromobilis ar saulės elektrinė, ir suprantama, kad šios inovacijos prieinamos ne visiems. Bet pradėti galima nuo žaliosios elektros naudojimo namuose, kurią galima užsisakyti iš įvairių nepriklausomų elektros tiekėjų, ar kasdienes keliones automobiliu pakeisti į dviratį ar viešąjį transportą. Šiuo atveju tvarumas yra nusistovėjusių įpročių pakeitimas naujais.
Verslo požiūrį lems vartotojų pasirinkimas
Šiame tyrime apklausti verslininkai taip pat patvirtino suprantantys tvarumo reikšmę, tačiau kol kas į tai investuoti neskubantys, nes, jų vertinimu, neįžvelgiantys konkurencinio pranašumo.
Akivaizdu, kad laikui bėgant ši nuostata keisis, tačiau kaip greitai tai įvyks, priklauso ir nuo mūsų kaip vartotojų – ar reikalausime iš verslo tvaresnių produktų ir paslaugų bei kitų iniciatyvų ir ar savo simpatijomis apdovanosime ta linkme pasukusias įmones. Kuo daugiau žmonių ims teikti pirmenybę tvariems produktams ir paslaugoms, tuo greičiau verslas bus paskatintas į tai atsižvelgti, didinti pasiūlą ir prieinamumą.
Dar vienas dalykas, į kurį verta atkreipti dėmesį, tai pasitikėjimas produktų gamintojais ir paslaugų teikėjais. Šiuo metu 58 proc. šalies gyventojų pasitiki verslo įmonių teiginiais apie jų produktų ar paslaugų tvarumą ir daugiau į tai nesigilina. Vis dėlto iš perdirbto popieriaus pagaminta produkto pakuotė, jei visoje jo gamybos ir tiekimo grandinėje nėra nieko tvaraus, tėra rinkodaros triukas.
Mes, kaip vartotojai turėtume pasidomėti ir prašyti informacijos, kokiais būdais mūsų pamėgti prekės ženklai ar įmonės siekia tvarumo. Taip pasieksime, kad mūsų pinigai nukeliaus tikroms, o ne tariamoms pastangoms tvarumo srityje.
Komentare cituotą reprezentatyvų šalies gyventojų tyrimą „Swedbank“ užsakymu šių metų gegužę atliko KOG institutas. Tyrimo metu apklausta 1 003 šalies gyventojai ir 305 įmonių atstovai.
Justina Bagdanavičiūtė, „Swedbank“ finansų instituto ekspertė
