„Swedbank“ Finansų instituto skaičiavimais, nors pandemija tradicinio mokinio krepšelio nepabrangino, tačiau iš daugelio pareikalavo papildomų investicijų į kokybiško internetinio ryšio užtikrinimo ar kitas, nuotoliniam ugdymui reikalingas, priemones.
Pirminiai skaičiavimai ženklaus kanceliarinių prekių kainų pokyčio šiemet nerodo ir tam yra svari priežastis. Jau praėjusiais metais stebėjome gerokai išsiplėtusią pasiūlą – kanceliarinėmis prekėmis, sporto drabužiais Lietuvoje pradėjo prekiauti vis daugiau maisto prekių parduotuvių, knygynų, atėjo keletas naujų didelių rinkos žaidėjų, tad padidėjusi pasiūla ir konkurencija leido kainas išlaikyti stabilias. Šiais metais išskirtiniai pasiūlymai ir akcijos kanceliarinėms prekės prasidėjo itin anksti, pasirinkimas platus, tad išaugusių kainų nepastebime. Vis dėlto, per pandemiją netekusiems darbo ar negalėjusiems dirbti dėl ribojimų, paruošti vaikus į mokyklą bei užtikrinti kokybišką užklasinį ugdymą gali būti sunkiau nei įprastai.
Nuotolinis mokymasis pareikalavo didesnių investicijų
Viduryje mokslo metų įvestas nuotolinis mokymasis iš daugelio tėvų pareikalavo papildomų investicijų į geresnį interneto ryšį, kompiuterius ir jų aksesuarus, darbo vietos tobulinimą, elektronines pratybas, o paskubėję nupirkti uniformas ar fizinio ugdymo drabužius galėjo pasijusti lyg iššvaistę dalį šeimos biudžeto – vaikai kostiumus greit išaugo, tad šiam rudeniui jau reikalingi nauji.
Taigi, daugeliui teko ne tik paruošti vaikus mokslo metams tikintis, kad vyks normalus ugdymas, bet ir papildomai investuoti siekiant užtikrint kokybišką nuotolinį ugdymą. Kita vertus – vaikai buvo namuose, tad nereikėjo mokėti už jų papildomą maitinimą, popamokinę priežiūrą, būrelius. Greičiausiai sutaupyti pasirengimo mokyklai sąskaita pavyko nedaugeliui dar ir dėl to, kad šeimos pajamos apskritai galėjo mažėti vienam iš tėvų liekant rūpintis vaikais, imant nedarbingumo pažymėjimus ar išėjus į prastovas.
Grįžimui į mokyklą brangiausia suruošti pirmoką
„Swedbank“ Finansų instituto skaičiavimais, pirmoką suruošti į mokyklą kainuoja mažiausiai 250–300 eurų. Brangiausiai – apie 100 eurų – kainuoja mokyklinė uniforma. Nuo 50 iki 100 eurų, atsižvelgiant į vaiko amžių, gali atsieiti ir kanceliarinės prekės, įskaitant kuprinę. Apie 50 eurų kainuoja pratybos, tiek pat – sporto drabužiai. Įvairios papildomos išlaidos būreliams priklauso nuo vaiko amžiaus ir šeimos galimybių.
Vyresnius vaikus auginančių tėvų išlaidas sunku apibendrinti, nes vieniems teks papildyti tik pratybų ir sąsiuvinių arsenalą, kitiems atnaujinti rūbus bei sporto komplektus, tačiau bent 100 eurų pasirengimui mokyklai kiekvienai šeimai surasti tikrai prireiks.
Keli šimtai eurų, ypač auginant ne vieną mokyklinio amžiaus vaiką, gali tapti išbandymu šeimos biudžetui. Tam, kad pinigai nebūtų išleisti veltui, svarbu prieš keliaujant apsipirkti persižiūrėti kanceliarinių prekių likučius – juk žirkles, dailės reikmenis ar penalą galima naudoti ne vienerius metus. Be to, prasidėjus rugsėjui sulauksime dar didesnių išpardavimų, tad skubėti apsirūpinti sąsiuviniais visiems metams iškart tikrai nebūtina.
Dar vienas patarimas – net ir einant būtiniausių priemonių susidaryti jų sąrašą iš anksto ir susitarti su vaiku, kad pirksite tik į jį įtrauktas priemones. Krūvos spalvotų užrašinių, kvepiančių rašiklių ar gertuvių gali apsukti galvą ne tik vaikams, bet ir tėvams, tad atsispirti pagundai padės tik aiškaus plano laikymasis.
Neskubantys gali sutaupyti
Perkantiems ugdymo priemones galioja taisyklė „neskubėk ir neišleisi per daug“. Tik per pirmąsias pamokas mokytojai vaikams pristato vadovėlius ir pratybos sąsiuvinius, kuriuos reikės įsigyti. Dažniausiai atitinkami knygynai taiko nuolaidas įsigyjant juos kooperuotai – perkant iškart visai klasei, tad svarbu išlaukti bendro sprendimo ir su mokytojo pagalba įsigyti mokymosi priemones pigiau.
Panaši situacija pastebima ir su popamokine veikla. Nors norisi užsiimti vietą krepšinio mokykloje ar šokių akademijoje kuo anksčiau, mokykloje esantys būreliai gali pasiūlyti tas pačias veiklas už žymiai pigesnę kainą, o kartais – ir nemokamai. Tad atėjus rugsėjui svarbu susipažinti su mokykloje vedamais užsiėmimais ir tik neradus mėgstamo ieškoti galimybių privačiame sektoriuje.
Pirma patarimai, po to – kišenpinigiai
„Swedbank“ Finansų instituto tyrimo duomenimis, didžioji dauguma Lietuvos tėvų savo 5-19 metų vaikams duoda kišenpinigių. Mažiausiems – pirmokams ir ikimokyklinukams – mėnesiui apsiribojama iki 5 Eur, nuo 7 iki 10 metų amžiaus vaikams skiriama iki 10 eurų, o vyresniems – 16-30 eurų.
Skirdami lėšų daugelis tėvų pamiršta išsamiai pasikalbėti apie išmanų ir atsakingą jų panaudojimą. Paradoksalu, tačiau kuo mažesni vaikai ir jiems skiriamos sumos, tuo daugiau tėvai moko bei tikrina, kur kišenpinigiai bus išleisti, tačiau vaikams ir jiems skiriamoms sumoms augant pokalbių apie finansus mažėja. Taigi, naujų mokslo metų pradžia yra puikus laikas tokiam pokalbiui.
Jūratė Cvilikienė, „Swedbank“ Finansų instituto vadovė.
