BVP šuolį iš dalies galima paaiškinti palyginamosios bazės efektu – pandemija ir karantinas praėjusių metų antrąjį ketvirtį įšaldė nemažą dalį šalies ekonomikos. Tuomet smuko ne tik gyventojų vartojimas, bet ir pramonė bei eksporto apimtys.
Šie metai, nepaisant užsitęsusio antrojo karantino, ekonomikai buvo visai kitokie – ir užimtumas, ir atlyginimai, ir mažmeninė prekyba, ir pramonė ir eksporto apimtys siekė vis naujas rekordines aukštumas.
Augimas subalansuotas
Paskutinį kartą panašiais tempais Lietuvos ekonomika augo 2007-ųjų pabaigoje, kuomet net ir ne ekonomistai turėjo matyti jos perkaitimo ženklus. Po įstojimo į ES iki pasaulinės finansų krizės ekonomikos augimą skatino ne tik ES pinigų pliūpsnis, bet ir kai kuriais atvejais neracionalūs lūkesčiai ir itin spartus skolos augimas.
Gyventojų skolos ir metinių pajamų santykis tuomet per trumpą laiką išaugo nuo 10 iki 45 procentų, išsipūtė nekilnojamojo turto burbulas, labai sumažėjo būsto įperkamumas.
Apie nuo galimybių atitrūkusius norus rodė ir milžiniškas užsienio prekybos deficitas, siekęs net 13 proc. BVP. Prasidėjus pasaulinei finansų krizei ir atslūgus galimybėms bei norams skolinti bei skolintis, staigiai išsikvėpė ir visos ekonomikos augimas.
Šiuo metu, priešingai, Lietuvos ekonomikos plėtra yra subalansuota ir pademonstravo didelį atsparumą išoriniams šokams. Pernai buvo užfiksuotas rekordiškai didelis užsienio prekybos perteklius, siekęs net 9,7 proc. BVP.
Ir nors šiemet sparčiai atsigaunant investicijoms bei vartojimui importas auga sparčiau nei eksportas, vis dar sugebame eksportuoti daug daugiau prekių ir paslaugų, nei jų importuojame į šalį.
Dabartinis ekonomikos augimas nėra nulemtas perteklinio skolinimosi – gyventojų skolos ir pajamų santykis, siekiantis apie 35 proc., išliko stabilus ir vienas mažiausių euro zonoje. Įmonių finansiniai įsipareigojimai taip pat nepadidėjo ir išlieka vieni mažiausių ES – jei jau nerimauti, tai reikėtų ne dėl perteklinių skolų, o dėl nepakankamo finansinio sverto, kuris padėtų sparčiau auginti investicijas ir produktyvumą.
Išaugęs biudžeto deficitas
Tiesa, valstybės biudžeto deficitas ir pernai, ir šiemet siekia apie 7 proc. BVP – valstybė skolintomis lėšomis stabilizavo neigiamas pandemijos pasekmes, o dabar prisideda prie spartesnio jos augimo. Ir nors Lietuvos skola išlieka viena iš mažiausių ES ir dėl jos tvarumo nekyla abejonių, stebint tokį spartų ekonomikos augimą fiskaliniam skatinimui lieka vis mažiau racijos ir erdvės.
Dideliam fiskaliniam deficitui pagrindo nėra ir todėl, kad šis ekonomikos augimas yra plačios aprėpties ir įtraukiantis – nedarbo lygis jau nebesiekia 7 proc., dirbančiųjų šiuo metu yra net 25 tūkst. daugiau nei prieš pandemijos pradžią.
Maža to – šių metų birželio pabaigoje Lietuvoje buvo rekordiškai daug, net 22 tūkst. laisvų darbo vietų, ir tai yra maždaug dvigubai daugiau nei tokiu metų laiku būdavo pastarąjį penkmetį. Kitaip sakant, vis mažesnei gyventojų daliai reikia valstybės paramos, o visai nemažai daliai – motyvacijos pasinaudoti galimybėmis.
Didėja ne tik užimtumas, bet ir atlyginimai – jau penkmetį vidutinis darbo užmokestis padidėja maždaug dešimtadaliu per metus. Deja, tuo pat metu produktyvumo augimas išlieka gerokai lėtesnis, o tai reiškia, kad bent kai kurių sektorių ir įmonių išorinis konkurencingumas mažėja. Panašų atotrūkį tarp atlyginimų ir produktyvumo augimo matėme ir pasaulinės finansų krizės išvakarėse, tik tuomet disbalansas buvo dar didesnis ir akivaizdesnis.
Vis tik žvelgiant į įvairius Lietuvos ekonomikos augimo tvarumą rodančius veiksnius, pagrindo skambinti pavojaus varpais kol kas nėra. Dviženklio augimo nei tikėtis, nei baimintis nebereikia, o artimiausius metus tikėtinas 4–5 proc. sieksiantis BVP augimas.
Tiesa, po pasaulinės finansų krizės ir po pandemijos frazę „krizės nebus“ išdrįstų ištarti nedaugelis ekonomistų. Ekonominių lūžių prognozavimą apsunkina ir tokie itin dažnai šiemet stebimi reiškiniai, kaip svarbią infrastruktūrą paralyžiuojančios kibernetinės atakos arba niokojantys gaisrai, liūtys ir potvyniai. Tokių reiškinių, tikėtina, matysime vis daugiau, o jų įtaka ekonomikai tik stiprės.
Tai yra „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto dr. Nerijaus Mačiulio komentaras. Portalo tv3.lt pozicija neb8tinai sutampa su juo.
