Penki iš aštuonių ekonomistų prognozuoja, kad BVP augo 9,5–11,5 proc., vienas mano, kad 6,5 proc., o dar vienas numatęs net 18 proc. augimą.
Anot ekspertų, šalies ūkį augino tai, jog pernai antrąjį ketvirtį prasidėjus pandemijai ir įvedus griežtas karantino priemones, ekonomika gerokai susitraukė. Šiemet rodiklius augino ir geri pramonės, eksporto, prekybos rezultatai.
BVP augino žema palyginamoji bazė
Ekspertų vertinimu, sparčiam Lietuvos BVP augimui antrąjį ketvirtį įtakos turėjo tai, jog sėkmingi šio laikotarpio rezultatai lyginami su prasčiausiu ketvirčiu per visą pandemiją.
„Suveikė itin ryškus palyginamosios bazės efektas, nes pernykštis karantinas buvo gerokai efektyvesnis ir griežtesnis nei šiemet“, – BNS sakė bendrovės „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
SEB ekonomistas Tadas Povilauskas, prognozuojantis 10,1 proc. BVP augimą, teigė, jog netgi labiausiai nukentėjusių verslų, pavyzdžiui, apgyvendinimo ar maitinimo, rodikliai yra geresni negu prieš metus, nes pernai balandį-birželį jie buvo visai uždaryti.
„Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis, numatantis 9,7 proc. augimą, teigia, jog pandemijos pradžioje buvo labai prislopintas gyventojų vartojimas, smukusios investicijos, pramonės ir eksporto apimtys.
„Antrąjį šių metų ketvirtį, nepaisant užsitęsusio karantino, matėme visiškai priešingas tendencijas – klestinčią pramonę, vis naujus rekordus mušančius eksportą ir mažmeninę prekybą“, – teigė jis.
Įtakos turėjo geri pramonės, eksporto rodikliai
Ekonomistai taip pat pastebi, jog vienas svarbiausių veiksnių, auginusių BVP – geri pramonės rezultatai. Balandį ir gegužę jos produkcija šoktelėjo daugiau nei ketvirtadaliu, o atskiros šakos fiksuoja produkcijos rekordus.
„Džiugina, kad šis įspūdingas ir toks savalaikis apdirbamosios pramonės šuolis nėra sąlygotas vien keleto „banginių“ – pavyzdžiui, chemijos ar naftos perdirbimo pramonės – sėkmės. Net ir atmetus šias stambias ir koncentruotas pramonės šakas, likusiems gamintojams taipogi pavyko pasiekti įspūdingus dviženklius metinio augimo tempus“, – teigė I. Genytė-Pikčienė.
Komunikacijos agentūros „Brandnomika“ partneris, ekonomistas Aleksandras Izgorodinas mano, jog prie sėkmingo ketvirčio prisidėjo karantino švelninimas, vakcinacija bei spartus pasaulio ekonomikos atšokimas pavasarį ir vasarą. Anot jo, eksporto ir pramonės rodiklius į viršų toliau stipriai tempė reagentų vakcinoms gamyba Lietuvoje.
„Jei Lietuvoje neturėtume „Thermofisher Scientific“ gamyklos, pramonės ir viso Lietuvos bendrojo vidaus produkto augimas būtų lėtesnis“, – BNS sakė ekonomistas.
Lietuvos banko Ekonomikos departamento vadovė Kotryna Tamoševičienė taip pat pastebi, kad ryškiausias ir toliau yra chemijos pramonės augimas, labiausiai susijęs su reagentų eksportu, taip pat smarkiai auga ir lietuviškų baldų gamyba bei eksportas.
Be to, pavasarį palaipsniui didėjo Lietuvos gyventojų mobilumas, o jų sąskaitose per pandemiją susikaupė neišleistos lėšos, todėl antrąjį ketvirtį, tikėtina, vidaus vartojimas sparčiai atsigavo.
Bendrovės „Creditinfo Lietuva“ verslo strategijos ir plėtros vadovė Jekaterina Rojaka taip pat pastebi, jog turėtų sustiprėti ir vidaus paklausa dėl apribojimų švelninimo pavasarį, įsibėgėjusio skiepijimo ir žemo naujų COVID-19 susirgimų skaičiaus.
Banko „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas buvo optimistiškiausias – jis prognozuoja 18 proc. BVP augimą. Pasak jo, tokį rezultatą lems ne tik žema palyginamoji bazė, bet ir itin spartus ekonomikos atsigavimas, kurį skatina pramonės, mažmeninės prekybos, statybų ir nekilnojamo turto bei aukštos pridėtinės vertės paslaugų augimas.
„Lietuvos ekonomika antrąjį šių metų ketvirtį jau gali grįžti į savo potencialaus augimo vėžes – taip, lyg krizės visai nebūtų buvę. Tai yra gera tendencija, nes ji didina tikimybę, kad ir ilgalaikis neigiamas šios krizės poveikis ekonomikai bus minimalus“, – sakė Ž. Mauricas.
Augimo tikimasi ir antroje metų pusėje
Kai kurių ekonomistų vertinimu, antroje metų pusėje taip pat tikimasi spartaus ekonomikos augimo. Pasak N. Mačiulio, atlyginimų augimas nesulėtėjo, užimtumas viršija prieš pandemiją buvusį lygį, o vis gerėjantys įmonių lūkesčiai rodo, kad ir toliau augs vidaus paklausa ir visa ekonomika.
„Apskritai Lietuvoje dabar su žiburiu sunku rasti blogų ar blogėjančių makroekonominių rodiklių, vienintelis nerimą keliantis indikatorius yra lėtėjantis skiepijimosi tempas. Vistik dar vieno griežto karantino, galinčio pakeisti ekonomines tendencijas, tikimybė išlieka maža“, – sakė ekonomistas.
I. Genytė-Pikčienė atkreipė dėmesį, kad pastaruoju metu itin suaktyvėjusi būsto rinka ir mažmeninės prekybos rekordai – gera iliustracija, kad gyventojų lūkesčiai, finansinės galimybės ir vartojimo apetitas yra geri, o tai mažina nerimą dėl galimo neapibrėžtumo rudenį.
Ž. Maurico vertinimu, antrąjį pusmetį ekonomikos augimas turėtų sulėtėti. Anot jo, rekordinis būsto rinkos aktyvumas lėmė sparčiai augančius prekybos pardavimus, tačiau naujausi kitų Vakarų Europos ir JAV duomenys rodo, kad gyventojų entuziazmas turėtų kiek prislopti dėl augančios infliacijos bei sumažėjusio NT rinkos aktyvumo.
A. Izgorodinas teigė, jog panašus ekonomikos augimo tempas bus ir trečiąjį ketvirtį, tačiau dėl artėjančios naujos COVID-19 bangos ketvirtas ketvirtis Lietuvos ekonomikai bus mažiau sėkmingas.
„Nepaisant pozityvių antrojo ketvirčio duomenų, neskubėčiau gerinti visų 2021 metų Lietuvos BVP prognozių – ateitis yra ganėtinai miglota“, – BNS sakė jis.
Oficialų antrojo ketvirčio BVP pokytį Statistikos departamentas skelbs penktadienį.
