Taip jie įgis teisę pasakyti, kad negalėjo atlikti partijos programoje numatytų darbų, nes jiems sutrukdė visas aplinkinis pasaulis. Paprastai taip atrodo suplanuota ilgalaikė rinkimų strategija, bet ne nuoširdus siekis išspręsti mūsų visuomenę kamuojančius skaudulius.
Lietuvos visuomenės portretas
Pradėti tikriausiai reikia nuo to, kad Lietuvos visuomenės vertybės asmeninės moralės srityje gali būti apibūdinamos kaip nuosaikiai konservatyvios, nors per laiką jaučiamos ir liberalėjimo tendencijos. Tyrimai rodo, kad šiek tiek auga žmonių dalis, kurie geba pateisinti tokius reiškinius kaip skyrybos, abortai, nesantuokiniai ryšiai ar homoseksualumas.
Tokie procesai labiausiai siejami su kartų kaita – mažesnis konservatyvumo lygis būdingas jaunesniems, labiau išsimokslinusiems, šeiminių įsipareigojimų nevaržomiems, ne santuokoje gyvenantiems arba išsiskyrusiems gyventojams, didesnis – vyresniems, labiau religingiems, susituokusiems, mažiau išsimokslinusiems žmonėms.
Šią tendenciją Lietuvoje patvirtina Europos vertybių tyrimas. Jis tai pat puikiai paaiškina, kodėl pirmą kartą Lietuvoje atsirado ne eilinė centristinių nuosaikių pažiūrų liberalų partija, o Laisvės partija, aiškiai ir nedviprasmiškai pasisakanti už lyčiai neutralios partnerystės įteisinimą, mažo kiekio narkotikų dekriminalizavimą ir kitus panašius klausimus.
Vis tik būtų naivu tikėtis, kad konservatyvi visuomenės dalis nepareikš savo nuomonės, ypač kai kalbama apie asmeninę moralę. Tokie klausimai kiekvienam asmeniui yra labai artimi, savo nuomonę turi beveik kiekvienas pilietis, skirtingai nei tais atvejais, kai kalbama apie šalies užsienio politiką, energetiką ar sveikatos apsaugą.
Taigi kaip nutiko, kad Laisvės partijos politikai paskatino vienytis tradicionalistus?
Kai siekiama sėkmingos reformos, elgiamasi visai kitaip
Paprastai beveik visos politinės partijos prieš rinkimus pasižymi aštresniu požiūriu, siūlo radikalesnius problemų sprendimus nei po rinkimų. Taip yra ne dėl to, kad politikai būtų apsigimę melagiai, o dėl to, kad po rinkimų visais atvejais tenka suformuoti valdančiąsias koalicijas ir būtų neįmanoma pasiekti jokio padoraus sutarimo, jeigu visi laikytųsi priešrinkiminių aštrių pozicijų. Tai viena priežastis, kodėl kartais atrodo, kad politikai po rinkimų išduoda savo vertybes.
Antroji priežastis labiau susijusi su visuomenės požiūrių fragmentacija. Norint sėkmingai įgyvendinti bet kokią reformą arba priimti svarbesnį teisės aktą per nevyriausybines organizacijas dažnai konsultuojamasi su įvairiomis visuomenės grupėmis ar institucijomis. Patikėkite, kai į vieną salę susirenka Laisvos visuomenės institutas, Lietuvos tėvų forumas, Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacija, „Gelbėkit vaikus“ ir kitos priešingais požiūriais pasižyminčios organizacijos, gali kilnotis stogas, būna pakeltų balsų. Sėkmės atveju pavyksta suderėti dėl įstatymo arba reformos, kuri nepatinka visiems, bet kadangi visi nepatenkinti – visi daugiau mažiau ramūs, nes nors nelaimėjai pats, nelaimėjo ir kita pusė.
Taip elgiamasi, kai iš tiesų norima įgyvendinti sėkmingą reformą arba sėkmingai priimti svarbų įstatymą. Bet pasirinkęs tokį kelią nelaimėsi plačios visuomenės paramos, nesutelksi savo elektorato. Tave kritikuos tiek savo rėmėjai, tiek priešininkai, vadins drungnu politiku, reikš nusivylimą. Kitaip tariant, politikams beveik nėra jokios naudos iš sėkmingai priimtų reformų arba vertybinius klausimus paliečiančių teisės aktų priėmimo. Tam pasiryžta tik aukštos moralinės brandos politikai, susitaikantys su laikinu ar nuolatiniu populiarumo smukimu.
Deja, kartais sėkmingo rezultato nesiekiama. Būna atvejų, kad politinės partijos siekia poliarizuoti visuomenės nuomonę, sutelkti savo rinkėjus, plėtoti viešuosius ryšius, būti ryškūs, pastebimi žiniasklaidoje, gauti dėmesio. Paprastai tokios politinės partijos susirenka visus teigiamus viešojo dėmesio pliusus, o neįgyvendintas reformas ar neišpildytus pažadus aiškina trukdžiais iš išorės: trukdo koalicijos partneriai, trukdo kitos politinės partijos parlamente. Kartais prieš pat rinkimus pasitraukiama iš valdančiosios koalicijos ir rinkimuose jau dalyvaujama iš opozicijos pusės. Gali būti, kad Laisvės partija kaip tik tai ir planuoja.
Laisvės partijos pasiūlymai sutelkė tradicionalistus
Pandemijos akivaizdoje Laisvės partijos politikai pasiūlė itin daug iniciatyvų, kurių vertinimas priklauso nuo vertinančiojo pažiūrų.
Pasiūlyta ratifikuoti smurtą prieš moteris artimoje aplinkoje mažinti siekiančią Stambulo konvenciją, įteisinti lyčiai neutralią partnerystę, dekriminalizuoti mažo kiekio narkotikų turėjimą, kai nesiekiama jų platinti, paprasčiau bausti už neapykantos kalbą, įteisinti dvikalbystę tautinių mažumų dominuojamuose regionuose. Nuo kai kurių pasiūlymų jau spėta net atsitraukti.
Kiekvienas iš šių klausimų yra labai svarbus ir aktualus. Lietuva vis dar nėra išsprendusi smurto prieš moteris ir vaikus problemos. Statistikos departamento duomenimis, 2020 metais policijoje registruota 58,5 tūkst. pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje. Iš viso nukentėjo 7332 asmenys ir 29 gyvybės prarastos.
Partnerystės institutas aktualus tiek heteroseksualių, tiek homoseksualių asmenų poroms, jo reikia norint sureguliuoti ne santuokoje gyvenančių porų civilinius santykius. Mažo kiekio narkotikų turėjimas be siekio platinti demokratinėje valstybėje taip pat neturėtų tapti nuosprendžiu visam gyvenimui. Racionalu svarstyti ir apie neapykantos kalbos mažinimo būdus.
Bet toks ganėtinai konservatyvios visuomenės „apšaudymas“ savo pasiūlymais vienu metu ir dar pandemijos nuovargio kontekste primena Mustafa Kemalio Atatürko bandymus modernizuoti Turkiją po Pirmojo pasaulinio karo.
Kiekviena spaudžiama spyruoklė turi tendenciją atšokti, kiekvienas veiksmas turi atoveiksmį. Laisvės partijos bandymai „šaudytis“ pasiūlymais patinka šios partijos elektoratui, bet kartu sutelkia ir visus besipriešinančius, o tai mažina galimybes išspręsti bent vieną iš įvardintų problemų.
Prie besipriešinančių ar protestuojančių natūraliai jungiasi „profesionalūs protestuotojai“ – tai yra tie, kurie protestuoja dėl visko. Jungiasi ir valstybei priešiškos grupuotės, kurių tikslas – skatinti visuomenės poliarizaciją, didinti priešiškumą, skatinti smurtą. Toks kokteilis gali turėti neigiamų pasekmių valstybės institucijų veikimui, demokratijos kokybei, padidinti susipriešinimą ir į paviršių iškelti nesistemines politines jėgas. Tokiu atveju pralaimėtų visos sisteminės politinės partijos, tarp jų ir pati Laisvės partija.
Vis tik būdas, kaip įgyvendinamos reformos, yra lygiai taip pat svarbus, kaip ir jų turinys.
