Kaip rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta gyventojų apklausa, 1 iš 10 lietuvių sako svarstantis galimybę iškeisti dabartinį būstą į ekologiškesnį ir taupantį energiją tam, kad sumažintų išlaidas būsto išlaikymui. Tuo metu trečdalis gyventojų, galvojančių apie esamo būsto remontą, turi siekį padidinti savo namų energinį naudingumą.
4 iš 5 būstų – žemo energinio efektyvumo
Nekilnojamojo turto objektų energijos vartojimo efektyvumas Lietuvoje – labai aktualus klausimas. Registrų centro duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra beveik 600 tūkst. gyvenamosios paskirties pastatų, iš kurių virš 80 proc. sudaro iki 2000 m. pastatyti daugiabučiai ir individualūs gyvenamieji namai.
Tai reiškia, kad reikšminga šalies gyventojų turimo būsto dalis išsiskiria prastais arba itin prastais energijos vartojimo rodikliais, mat jo statyba rėmėsi gerokai žemesniais energinio naudingumo standartais nei tas gyvenamasis būstas, kuris buvo statytas po 2000 metų.
Visgi šių pastatų energijos vartojimo efektyvumo klausimas anksčiau ar vėliau turės būti išspręstas. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl pastatų energinio naudingumo numato, kad dabartinis būsto fondas iki 2050 m. turės atitikti aukštus energijos vartojimo efektyvumo, statybos ir saugos standartus.
Ne tik kasdienių išlaidų klausimas
Daugiabučių namų būklė daugeliu atvejų yra prastesnė nei individualių. Ir nors jų modernizacija šalyje pradėta dar 2005 m., tačiau šiandien iš 35 tūkst. iki 1993 m. statytų daugiabučių renovuoti vos 9 proc. arba kiek daugiau nei 3 tūkst. namų.
Taigi, norint pasiekti užsibrėžtus tikslus, valstybės pagalba pastatams renovuoti yra nepaprastai svarbi, tačiau reikalingas ir aktyvesnis gyventojų įsitraukimas.
Individualių namų sektoriuje senos statybos prastesnio energinio efektyvumo būstas taip pat sudaro reikšmingą dalį. Jo statybos standartai smarkiai skiriasi nuo pastatyto per pastaruosius keletą metų, jau nekalbant apie skirtumus, kuriuos atneš 2021-ieji. Nuo šių metų naujiems pastatams privaloma ne žemesnė nei A++ energinio naudingumo klasė, o tai reiškia beveik nulinės energijos suvartojimo reikalavimus.
Todėl esamų namų savininkai turėtų pradėti galvoti apie savo turto energijos vartojimo efektyvumo didinimą, kad išlaikytų jo vertę ir konkurencingumą. Paklausa nekilnojamojo turto rinkoje, statybų tendencijos ir griežtėjanti reguliacinė aplinka aiškiai signalizuoja – turtas, kurio energijos vartojimo efektyvumas yra žemas, savo verte nusileis aukštesnės energinio naudingumo klasės būstui, jį bus vis sunkiau parduoti.
Siekdamos prisidėti prie būsto fondo gerinimo bei aplinkosauginių tikslų, finansų įstaigos, įskaitant „Swedbank“, stengiasi pasiūlyti finansavimo sprendimus energinio efektyvumo gerinimui.
Per pastaruosius metus gyventojams buvo pristatytos paskolos saulės elektrinių įsirengimui ar nutolusių įsigijimui, taip pat – finansavimo linija privačių namų energiniam naudingumui didinti. Be to, finansavimo sąlygos įsigyjant būstą energiją taupančiame pastate yra geresnės, palyginti su siūlomomis perkant būstą senos statybos namuose.
Tvarūs sprendimai mažina išlaidas
Kaip rodo mūsų patirtis ir darbas su klientais, pagrindinė gyventojų motyvacija atnaujinti turimą būstą ir padaryti jį draugiškesnį aplinkai išlieka ekonominė – tai mažesnės išlaikymo išlaidos.
Remiantis skaičiavimais, renovuotų pastatų šildymo išlaidos 1 kvadratiniam metrui sumažėja bent 30 proc. Taigi, atnaujintų pastatų gyventojai patiria mažesnes šildymo išlaidas, didesnį komforto lygį, o jų būsto vertė gerokai išauga.
Apskritai, svarstant ir planuojant energijos vartojimo efektyvumo gerinimą, visada verta apskaičiuoti ekonominę naudą – ar ir kada energinio naudingumo sprendimai atsipirks bei pradės padėti taupyti.
Energijos vartojimo efektyvumas nėra tik trumpalaikė mada, tai – praktiškas sprendimas, užtikrinantis ekonominę naudą, gyvenimo kokybę bei prisidedantis prie aplinkosauginių tikslų.
Todėl „žalieji“ namai, galintys gaminti elektrą, kontroliuoti jos vartojimą, užtikrinti komfortišką vidaus klimatą, tuo pačiu mažindami būsto išlaikymo kaštus, artimiausiu metu taps naująja norma.
Pavel Ladziato, „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovas
Tai yra autoriaus nuomonė, nebūtinai sutampanti su redakcijos
