Pirmojo karantino metu ne per mėnesius, o per kelias savaites gimė naujos, iki tol neegzistavusios struktūros: karščiavimo klinikos, mobilieji punktai, buvo pakeistas paslaugų apmokėjimo mechanizmas, kelis šimtus kartų išplėstos testavimo apimtys ir t.t. O ką pamatėm iš tų skambių, prieš rinkimus dalintų pažadų, o gi nieko. Skambiojo 130 punktų plano taip ir nepavyko pamatyti, kalbos apie tai, kad bus veikiama tiksliau ir nemosuojama botagu, taip ir liko kalbomis. Net nepabandžius pagalvoti apie tikslesnes priemones buvo uždaryti daugybė verslų, diskriminuojant mažuosius, o suplanuoti pagalbą jiems neliko laiko, nes ministrė „tiktokinasi“ ir žada rodyti ministerijos rūsius ar groti fortepijonu.
Per tuos du mėnesius naujajai valdžiai ne tik nepavyko padaryti to, kas buvo dosniai žadėta, bet buvo sustabdyta ir tai, kas buvo suplanuota buvusio vyriausybės. Sustabdytas DNR planas, vėluos investicijos, infrastruktūros plėtra. Klausantis vyriausybės programos priemonių plano projekto pristatymo Sveikatos reikalų komitete nuolat buvo kartojama, kad viskas bus labai analizuojama, vyks diskusijos, bus siekiama, gerinama ir t.t. Konkrečių priemonių vos keletas. Jokių realių siekinių dėl medikų atlyginimų tolimesnio didinimo, buksuoja klausimai dėl šakos sutarties pratęsimo, sustabdytas infekcinių ligų klasterio vystymas.
Vis kalbėję apie geresnius ir tikslesnius duomenis, dabartiniai valdantieji susimovė visiškai. Net miestų merams pavyko savarankiškai greičiau susiskaičiuoti pasveikusiuosius. Nurodymas automatizuoti sistemoje pasveikusiųjų skaičiavimą buvo duotas NVSC dar man esant ministru. Jei jis nebuvo padarytas buvo galima pastebėti ne po dviejų mėnesių, o labai greitai, jei iš tiesų būtų kalbamasi su institucijomis ir ministerijos vadovybė situacijos valdymo štabo posėdyje užtruktų ne 5 minutes, per kurias galima nebent pasisveikinti.
Staiga iki tol aršiai buvusią valdžią kritikavusiems analitikams duomenų tikslumas patapo nebereikalingas. Jie iškilmingai pareiškė, kad į tuos duomenis niekada rimtai ir nežiūrėjo. Iš tiesų bendras sergamumas ir nėra labai svarbus rodiklis, o paskutinių dviejų savaičių sergamumas buvo tikslus ir mums vadovaujant.
Prie nuo COVID mirusiųjų pridėję ir tuos, kuriems COVID infekcija buvo tiesiog diagnozuota greta jų kitos ligos ar mirties priežasties, valdantieji staiga pamatė „tikrąjį vaizdą“. Tik, kad tie skaičiai visada buvo skelbiami, ir juos buvo galima matyti. Tik nužudyto asmens, kuriam po mirties buvo diagnozuotas COVID niekas nelaikė COVID auka. Bet tokie skambūs pranešimai apie „pamatytą situaciją“ yra ne kas kita, kaip bandymas nukreipti dėmesį, nuo negebėjimo valdyti situaciją, kaip žadėta, o griežtas užsidarymas nereikalauja aukštų vadybinių gebėjimų, kurių pasigesdavo buvusioji šalies Prezidentė.
Jau nekalbu apie visišką komunikacinį chaosą. Visuomenės informavimo grupė ekstremalioje situacijoje reikalinga ne dėl pliusiuko, o tam, kad sudėtingoje situacijoje nebūtų skirtingų nurodymų ar komentarų. Ir tai nėra žodžio laisvės varžymas, kaip kad kai kas įsivaizduoja ir teigia, kad dabar visi gali kalbėti laisvai. Na ir kalba laisvai, kas apie fortepijoną, kas apie karantino atlaisvinimus, kas apie tai, kad ilgai dar lauksim atlaisvinimų ir t.t. Absoliuti informacinė kakofonija, kuri pavargusiai visuomenei veikia kaip raudonas skuduras buliui.
Ir tai tik keli pastebėjimai bendrame situacijos paveiksle. Žinant kiek dar yra situacijos valdymo dedamųjų, šiuos pastebėjimus būtų galima tęsti labai ilgai. Tai ką gi daryti, matant, kad jau net ir „medaus mėnesiu“ gyvenantys politologai ar dalis komentatorių pradeda prarasti kantrybę ir jau atviru tekstu kalba apie naujosios Vyriausybės problemas. O receptas senas, kaip pasaulis. Jei nori, kad nustotų kalbėti apie tavo problemas, rask kitų problemų, apie kurias būtų galima kalbėti ir į kurias būtų galima nukreipti dėmesį.
Seimo nariams žadėję pristatyti pandemijos valdymo planą dabartiniai valdantieji savo pažado taip ir neištesėjo, o vietoje to Seimo pirmininkė pakritikavo LVŽS siūlymus dėl karantino pasekmių
sušvelninimo, pasakydama, kad tai silpnokas studentiškas darbelis. Tik priminsiu gerbiamai Seimo pirmininkei, kad mes iš valdančiųjų net moksleiviško darbelio nesulaukėm, ką jau ten kalbėti apie studentiškus darbus.
Labai gerai prisimenu dabartinės Premjerės žodžius, kad viską uždaryti ir įvesti karantiną nėra sudėtinga (tai tą dabartinė Vyriausybė ir pademonstravo, padarydama tai, kas nesudėtinga), bet va išeiti iš karantino esą bus daug sudėtingiau. Ir buvo visiškai teisi. Kaip pirštu į akį. Kai prireikė sutelkto Vyriausybės veikimo, bendro situacijos (ne tik sveikatos sistemos) matymo jo neliko, o ministrai net ir atvirai prieštaraudami Premjerei pradėjo dėstyti savo versijas ar dalinti pažadus, kurių Vyriausybė po to nepriimdavo.
Šiandien paskaičiau vieno iš ryškiausių konservatorių demagogo J.Razmos pasvarstymus apie LVŽS skilimą. Jis savo publikacijoje vardina frakcijos narius, kurie negavo šešėlinių ministrų pozicijoje paskelbtoje LVŽS šešėlinėje Vyriausybėje. Tai, jo manymu, rodo aiškų skilimą. Tik norėčiau kolegai J.Razmai priminti, kad šešėlinė vyriausybė neturi realių įgaliojimų ir jos skilimas ar sulipimas neturi didelės įtakos krizinės situacijos valdymui. Tuo tarpu tikroji Vyriausybė yra iš tikrųjų atsakinga už situacijos valdymą ir ten skilimo ar nesutarimo ženklų yra daugiau nei pakankamai. Dar daugiau, jei pažiūrėtume pačią TS-LKD, tai joje itin ryškių ideologinių takoskyrų niekas net nebando slėpti. Pati Premjerė ne kartą yra minėjusi apie tai, kad yra ryškių nuomonių išsiskyrimų tam tikrais vertybiniais klausimais. Niekams ne paslaptis, kad dalis konservatorių yra jokie konservatoriai. Tai yra absoliučiai liberalių pažiūrų politikai ir to neslepia. Tai tik didina įtampas, nes sudarius koaliciją su tokiomis politinėmis jėgomis kaip Laisvės partija, teks apsispręsti, kaip vis tik elgtis narkotinių medžiagų liberalizavimo, vienos lyties asmenų partnerystės ar santuokos įteisinimo ir daugeliu kitų klausimų. Seimo pirmininkei pasiūlius kandidatą į LR Konstitucinio teismo teisėjus, kai kurie tikrojoje Vyriausybėje postų negavę konservatoriai atvirai pareiškė, kad tokios kandidatūros nepalaikys. Ir čia kolega J.Razma skilimų nemato. Tai vadina nuomonių skirtumu. O gal vis tik mato? Gal mato taip gerai, kad šias problemas nedelsiant reikia dangstyti baksnojant į kitus ir bandant vadovautis principu, kuo pats išsitepęs, tuo ir kitus bando teplioti.
Dėmesio nukreipimui tinka ir skambūs pranešimai apie tai, kad nepirksime „sputnik“ vakcinos. O kas mums ją siūlo? Ar ji jau registruota Europoje, kad ją būtų galima pirkti? Argi mes nesame jau užsisakę tiek vakarietiškų vakcinų, kad kelis kartus galėtumėm paskiepyti savo gyventojus, kad vakcinos reikėtų ieškoti mums priešiškose valstybėse? Apie ką mes čia diskutuojame? O gal diskutuojame todėl, kad pačioje Lietuvoje netrūksta su vakcinacija susijusių problemų. Ministro neryžtingumas dėl 6-osios Pfizer vakcinos dozes lėmė tai, kad tūkstančius dozių tiesiog išmetėm. Paskiepyti tam teisės neturėję ir su konservatoriais susiję asmenys, dėl kurių tarnybos net pradėjo tyrimus. Nemokšiška komunikacija dėl AstraZeneca vakcinos, paskelbiant, kad yra klausimų dėl jos saugumo todėl ja bus skiepijami mokytojai. Oho. Kaip sakoma – stipru kary. Dabar jau girdim mokytojų nerimą ir protestus, nes jie nori pasirinkti kitą vakciną. Tai gal tikrai jiems „sputnik‘ą“ siūlysit, nes AstraZeneca vakcina abejones jau pasėjot.
Vertinant visą šį paveikslą pasidaro labai aišku, kodėl dabartiniams valdantiesiems tokia svarbia tampa šešėlinė vyriausybė. Kodėl savo partijos nariams, turintiems neginčijamų kompetencijų tam tikrose srityse (pvz. K.Starkevičius - žemės ūkyje), nesugebėjus pasiūlyti ministrų pozicijų, staiga susirūpinama šešėlinės vyriausybės ministrų postais. Tai padeda nukreipti dėmesį nuo susikompromitavusių, baustų ar net ryšiais su nusikalstamomis grupuotėmis siejamų iš partijos išmestų narių paskyrimais į vadovaujančias pareigas ministerijose. Skaldyk ir valdyk. Kurk įspūdį apie svetimas problemas, kad būtų galima nukreipti dėmesį nuo savųjų
