Ar ši trumpalaikė korekcija nepakeis vasarą vyravusios augimo tendencijos, gali priklausyti ir nuo to, ar iki metų pabaigos pavyks sukurti vakciną. Tuo metu Baltijos šalių rinkose teigiamais rezultatais pradžiugino ekologiškų produktų augintoja „Auga“, o „Ignitis“ paskelbė daugiau detalių apie planuojamą IPO, kuris pretenduoja tapti didžiausiu įvykiu Baltijos kapitalo rinkose šiais metais.
FED toleruos aukštesnę infliaciją
Vasaros pabaigoje JAV centrinio banko (FED) vadovas Jerome‘as Powellas pristatė naują pinigų politikos strategiją ir pasikeitusį požiūrį į tikslinę infliaciją. Pabrėždamas stiprios darbo rinkos svarbą, FED nusprendė toleruoti aukštesnį nei 2 proc. infliacijos lygį. Tai signalas, kad bazinė palūkanų norma rekordiškai žemame lygyje išliks dar ilgą laiką. Tikimasi, kad tai lems ilgą pigių būsto ir verslo paskolų laikotarpį, kuris suaktyvins vartotojų paklausą ir prisidės prie žemo nedarbo lygio.
Kai kurie analitikai FED galimybes šiuo metu padidinti infliaciją įvertino skeptiškai. Taip pat pasigesta patikslinimo, kokios konkrečios priemonės lemtų didesnę negu 2 proc. infliaciją. Kol kas FED neketina imtis tokių priemonių, kaip neigiama bazinė palūkanų norma ar apribotas vyriausybės obligacijų pajamingumas, kurias jau taiko kai kurių kitų šalių centriniai bankai.
JAV dolerio silpnėjimas kai kam kelia nerimą
EUR/USD valiutų pora paskutinėmis savaitėmis testavo lygį aukščiau 1,2 ribos. Į valiutų poros kursą dėmesį atkreipė ECB, kurio vyriausiasis ekonomistas Philipas Lane‘as pakomentavo, kad valdžios institucijas neramina stebimas euro stiprėjimas. Toks ECB dėmesys šiek tiek paveikė euro vertę, o analitikai prognozavo, kad EUR/USD valiutų pora gali koreguotis iki 1,17 lygio.
Tačiau ilguoju laikotarpiu, atsižvelgiant į naujausią FED politikos pokytį, dėl kurio žemų palūkanų laikotarpis gali tęstis dar ilgai, JAV dolerio vertei ir toliau bus daromas neigiamas spaudimas. Prie to prisideda ir neapibrėžtumas dėl artėjančių JAV prezidento rinkimų.
Rinkų kryptį lemia lūkesčiai dėl vakcinos
Nuo šių metų kovo mėnesio didžiausius rinkų pokyčius lemia ne makroekonominiai rodikliai, bet naujienos apie pasiektą proveržį kuriant vakciną nuo koronaviruso. Pavyzdžiui, pastarieji JAV Baltųjų rūmų komentarai apie greitą „AstraZeneca“ ir Oksfordo universiteto mokslininkų vakcinos sukūrimą lėmė oro linijų bei su turizmu susijusių kompanijų akcijų brangimą. Investuotojams tikintis kelionių skaičiaus augimo, kai kurių JAV oro bendrovių akcijos pabrango daugiau kaip 10 proc.
Tačiau nuo pavasario stebėtas technologijų sektoriaus ralis, kėlęs indeksų vertes į naujas aukštumas, išsikvėpė. Korekcija buvo staigi, o indeksas „S&P 500“ vos per dvi dienas prarado 4,3 proc., „Nasdaq 100“ – 6,4 proc. Kita vertus, tai nebuvo netikėta, atsižvelgiant į pastaraisiais mėnesiais smarkiai pabrangusias tokių gigančių, kaip „Amazon“, „Apple“ ar
„Tesla“ akcijas. Pagrindinis klausimas šiuo metu – ar tai trumpalaikė korekcija, ar augančio nerimo rinkose tendencija, galinti jas atvesti į „meškų“ teritoriją.
Rekordinės vaizdo komunikacijos platformos „Zoom“ pajamos
Pirmąją rudens dieną gerokai pabrango vaizdo komunikacijos įmonės „Zoom Video Communications“ akcijos. Paskelbti bendrovės finansiniai rezultatai pralenkė net optimistiškiausias prognozes – įmonės pajamos per antrąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu ankstesnių metų laikotarpiu, išaugo 355 proc. ir siekė 663,5 mln. JAV dolerių.
Vaizdo konferencijų platformos šįmet tapo gyvybiškai svarbia kasdienio gyvenimo dalimi ir biuruose, ir švietimo įstaigose, ir bendraujant su artimaisiais. Tokie „Zoom“ konkurentai, kaip „Microsoft“ ar „Cisco“ irgi stebėjo smarkiai išaugusį vaizdo komunikacijos paslaugų poreikį.
Užfiksuotas neigiamas infliacijos lygis Europoje
Infliacijos lygis euro zonoje pirmą kartą per ketverius metus tapo neigiamas – metinė infliacija rugpjūtį sudarė -0,2 proc. Nors vartojimo bei pramonės produkcijos rodikliai euro zonoje gerėjo nuo tada, kai buvo panaikinti karantino apribojimai, žema infliacija bei nerimas dėl augančio nedarbo lygio stiprina negatyvų foną prieš ECB susitikimą rugsėjo viduryje.
IHS instituto duomenimis, gamybos įmonės Europoje, siekdamos paskatinti mažėjančią paklausą, kainas mažino 14 mėnesių iš eilės. Jos taip pat sumažino ir darbuotojų skaičių bei žaliavų atsargas.
Geresnės Vokietijos ekonomikos perspektyvos
Tuo metu didžiausios euro zonos ekonomikos Vokietijos valdžia tikisi, kad pandemijos sukeltas nuosmukis bus mažesnis nei tikėtasi anksčiau, o šių metų BVP rodiklis trauksis 5,8 proc. (balandį prognozuotas 6,3 proc. susitraukimas). Vokietijos ekonomika ženkliai suaktyvėjo po antrojo metų ketvirčio smukimo, du mėnesius iš eilės gerėjo situacija darbo rinkoje, o šalies įmonės į ateitį žvelgė pozityviau.
Vokietija nutarė skirti papildomus 10 mlrd. eurų subsidijoms dėl darbo vietų išsaugojimo. Papildomos priemonės leis sunkiai besiverčiančioms įmonėms iki metų pabaigos atidėti bankroto bylų iškėlimą.
Stipresnio euro įtaka Europos eksportuotojams
Nors Europos rinkas vasaros pabaigoje palaikė naujienos dėl ekonomikos skatinimo Prancūzijoje ir Vokietijoje, neigiamos nuotaikos dėl JAV technologijų sektoriaus persimetė ir į senąjį žemyną – pastaruoju metu indekso „STOXX 600“ vertė sumažėjo 2,4 proc.
Nuo kovo mėnesio besitęsiantis euro stiprėjimas daro įtaką regiono akcijų kainoms. Todėl Europos indeksai atsilieka nuo JAV, nes stipresnis euras reiškia mažesnes pajamas didžiausiems regiono eksportuotojams. Iki rekordinių aukštumų „STOXX 600“ dar trūksta apie 14 proc. prieaugio.
Milijardinis prancūzų „Veolia“ pasiūlymas
Prancūzijos energetikos grupė „Veolia Environnement“, kuri yra laikoma pasauline tvaraus resursų valdymo lydere, pasiūlė už 2,9 mlrd. eurų įsigyti 29,9 proc. konkurentės „Suez“ akcijų iš prancūzų dujų ir elektros tiekėjos „Engie“. Sandoris rodo, kad komunalinių paslaugų teikėjai bando atsigriebti už pandemijos metu prarastas pajamas ir pasinaudoti vyriausybių siekiu skatinti aplinkosaugos sprendimų diegimą. Galimas sandoris lėmė abiejų įmonių akcijų brangimą: „Veolia Environement“ akcijos pakilo apie 6 proc., o „Suez“ 18 proc.
Kinija – tarp sparčiausiai atsigaunančių rinkų
Rugpjūčio mėnesio Kinijos gamybos užsakymų rodikliai rodė plėtrą. Analitikai tikisi, kad padidėjęs įmonių pelnas gali sustiprinti paklausą ir padėti gamintojams atnaujinti investicijų planus, kuriuos virusas buvo nustūmęs į šoną. Gerokai sumažėjus viruso grėsmei, investuotojai taip pat ieško atsigavimo ženklų Kinijos paslaugų sektoriuje.
Tiesa, išpardavimų nuotaikos JAV nuvilnijo ir iki Kinijos, o „CSI 300“ vertė per pastarąsias savaites nukrito 1,8 proc. Vis dėlto nuo kovo mėnesio žemumų indekso augimas siekia apie 32 proc. Tai rodo, kad Kinijos rinka šiais metais yra tarp sparčiausiai atsigaunančių.
Pagal valdomą turtą vieni didžiausių pasaulyje Kinijos bankai pastaruoju metu stovėjo priešakinėse fronto linijose šalies vyriausybei siekiant sušvelninti ekonominį smūgį namų ūkiams ir verslui. Tai turėjo pasekmių – penki didžiausi Kinijos bankai pranešė apie didžiausią pelno sumažėjimą per pastarąjį dešimtmetį. Visų jų pelnas per pirmąjį pusmetį sumažėjo bent 10 proc., prognozuojamas tolesnis nemokių paskolų augimas.
„Auga“ džiugina rezultatais ir tikisi gero derliaus
Ekologiškų maisto prekių gamintoja „Auga“ sėkmingai užbaigė pirmąjį metų pusmetį – įmonių grupės bendrosios pajamos siekė 34,69 mln. eurų ir buvo 20 proc. didesnės, palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu. Grynasis bendrovės pelnas palyginamuoju laikotarpiu paaugo 2,8 karto ir sudarė apie 1,3 mln. eurų. Dėl palankių oro sąlygų įmonė tikisi šįmet užauginti gausesnį derlių ir prognozuoja dar geresnius trečiojo bei ketvirtojo ketvirčio rezultatus.
Antrojo metų ketvirčio finansinius rezultatus paskelbė popieriaus ir medienos pramonės įmonių grupė „Grigeo“, kuri dar šių metų pradžioje buvo įsivėlusi į taršos skandalą. Nors bendrovės pajamos, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, sumažėjo apie 15 proc., o veiklos pelnas 24 proc., po rezultatų paskelbimo jos akcijos pabrango 2 proc., nes investuotojai laukė didesnės taršos skandalo įtakos rezultatams.
Latvijos farmacininkės „Olainfarm“ pirmojo pusmečio rezultatai buvo gana stabilūs – įmonės pajamos siekė 66 mln. eurų ir, palyginti su ankstesnių metų laikotarpiu, beveik nesikeitė. Tuo metu bendrovės pelnas dėl nepalankaus EUR/RUB valiutų kursų pokyčio sumažėjo 18 proc. mažesnį. „Olainfarm“ akcijų kaina po rezultatų paskelbimo sumažėjo apie 1 proc.
„Ignitis“ planuoja žengti į biržą, skelbia apie dividendų planą
Valstybinė energetikos įmonė „Ignitis grupė“ paskelbė apie ketinimą dar šį rudenį surengti pirminį viešą akcijų siūlymą (IPO) ir išplatinti iki 33,33 proc. bendrovės akcinio kapitalo atitinkančių akcijų. Viešojo platinimo metu bendrovės akcijų bus galima įsigyti smulkiesiems Lietuvos, Latvijos bei Estijos investuotojams.
Paskelbtas ir dividendų planas – žadama, kad „Ignitis grupė“ dividendams už 2020 m. skirs 85 mln. eurų, o vėliau šią sumą didins ne mažiau kaip po 3 proc. kasmet.
