Ligų sukėlėjus galima nustatyti tik tam tikru momentu, ir tik kai jie išsiskiria tose vietose, kuriose yra imama medžiaga tyrimu, pavyzdžiui SARS-CoV-2 RNR galima nustatyti nosiaryklės tepinėlyje tik tam tikrą laiką. Antikūnai priešingai yra patvarūs infekcijos žymenys, teikiantys kritiškai svarbią informaciją apie infekcijos rodiklius visoje populiacijoje.
Naujausi duomenys rodo, kad SARS-CoV-2 RNR tyrimų kaina, sudėtingumas ir laiko apribojimai daro juos ne visaverte virusų plitimo populiacijoje įvertinimo priemone. Priešingai, tikslus antikūnų populiacijoje įvertinimas pandemijos metu gali suteikti svarbių duomenų apie patogenų poveikį, plitimo kelius, padėti suprasti antikūnų vaidmenį apsauginiame imunitete ir nustatyti vakcinos kūrimo gaires. Atskirais atvejais antikūnų tyrimai, derinami su PGR tyrimais, gali pagerinti net ir ankstyvos koronavirusinės infekcijos diagnostiką.
2020 m. liepos mėnesį paskelbti tyrimų duomenys, rodantys, kad antikūnų sąlygotas imunitetas greitai išnyksta, kad antikūnų atsakas yra atvirkščiai proporcingas ligos sunkumui ir kad besimptomė infekcija gali vykti be serologinės konversijos. Mėnesį trukusio tyrimo metu pastebėta, kad antikūnų titrai visais atvejais mažėja tiek pacientams, sergantiems lengva infekcijos forma, tiek tiems, kurie serga sunkia forma, o tai suponuoja prielaidą, kad humoralinis imunitetas šiam koronavirusui gali būti labai trumpalaikis.
Naujas Islandijoje atliktas tyrimas, kurio metu 15 proc. šalies gyventojų buvo ištirti dėl SARS-CoV-2 kiekybiniais PGR ir antikūnų testais pateikė daugiau įžvalgų apie koronavirusų paplitimą, mirties riziką ir imuniteto patvarumą. Tyrime dalyvavo maždaug 30 000 nešališkai atrinktų asmenų, įskaitant užsikrėtusius bei susidūrusius su infekcija ligoninėje, už ligoninės ribų ir namuose. Naudodami du labai jautrius ir specifinius tyrimus, Islandijos mokslininkai stebėjo antikūnų dinamiką ir patvarumą 4 mėnesius, kai ankstesni tyrimai antikūnų kinetiką tyrė tik 28 dienas.
Įvairių antikūnų izotipų kinetinė analizė buvo atlikta naudojant skirtingus SARS-CoV-2 antigenus ir buvo gautas be precedentinis serologinės konversijos rodiklių ir serologinio atsako momentinis vaizdas, patvirtinęs serologinių tyrimų naudą. Maždaug 56 proc. asmenų su teigiama serologine reakcija taip pat turėjo teigiamą PGR testą.
Tai rodo, kad antikūnų tyrimas nustatė didesnį užsikrėtusių asmenų procentą. Pažymėtina, kad beveik trečdalis infekcijos atvejų buvo nustatyti simptomų neturintiems asmenims. Šis nešališkas gyventojų mėginių ėmimas leido apskaičiuoti mirštamumo nuo infekcijos riziką Islandijoje - 0,3 proc. (palyginimui, neseniai paskelbtoje JAV analizėje mirštamumas buvo apie 0,6 proc.). Papildomi stebėjimai patvirtino didesnius antikūnų titrus vyresnio amžiaus žmonėms ir hospitalizuotiems asmenims, o mažesnius tarp rūkančių ir moterų, sergančių lengvesne ligos forma.
Įspūdingiausia buvo tai, kad antikūnai išliko stabilūs 4 mėnesius po diagnozės nustatymo visoje stebėtų asmenų grupėje. Skirtingai nuo ankstesnių tyrimų, šis tyrimas parodė, kad SARS-CoV-2 humoralinis imunitetas yra stabilus. Nesuderinami rezultatai gali būti tiesiog siejami su atrankos šališkumu. Infekcijos ir vakcinos sukelia dvi antikūnų bangas. Pirmąją bangą sukelia ankstyvos trumpalaikės plazmos ląstelės, pasirengusios užpildyti sisteminę kraujotaką, tačiau, kai tik išnyksta ūminė infekcija, ši banga greitai nuslūgsta. Antrąją bangą sukelia mažesnis skaičius ilgiau gyvenančių plazmos ląstelių, kurios užtikrina ilgalaikį imunitetą.
Taigi mėginių ėmimas netrukus po infekcijos, pirmosios bangos metu gali reikšti ryškų, bet trumpalaikį nykimą. Ir atvirkščiai, mėginių ėmimas vėliau ar ilgesnį laiką gali tiksliau atspindėti imuninio atsako mažėjimo modelius. Panašus antikūnų padidėjimas ir ankstyvas mažėjimas pastebėtas Islandijoje atliktame tyrime, tačiau vėlesniais kontroliniais laiko momentais antikūnų sumažėjo nedaug, o tai rodo stabilų SARS-CoV-2 imunitetą mažiausiai 4 mėnesius po infekcijos.
Šio tyrimo objektas buvo homogeniška populiacija, daugiausia asmenys iš vienos etninės grupės ir geografinio regiono. Taigi, norint tiksliau apibrėžti SARS-CoV-2 antikūnų pusinės eliminacijos periodą, reikės atlikti išplėstinius tyrimus. Islandijos mokslininkų tyrimas teikia vilties, kad šeimininko imuninis atsakas šiam nenuspėjamam ir labai užkrečiamam virusui gali būti ne trumpalaikis ir panašus į daugumos kitų virusinių infekcijų sukeliamą imuninį atsaką.
Ar persistuojantys antikūnai suteikia apsaugą ir išlaiko neutralizuojančias ar kitas apsaugines funkcijas, reikalingas pakartotinei infekcijai blokuoti, lieka neaišku. Nepaisant to, Islandijos mokslininkų pateikti duomenys rodo, kad populiacijos lygio stebėjimui antikūnų testai yra ekonomiškai pagrįsta PGR tyrimų alternatyva. Šie testai labai svarbūs, siekiant užtikrinti saugų miestų ir mokyklų atidarymą, taip pat kaip biologiniai žymenys ir galimi imuniteto efektoriai.
Žiniasklaidoje skelbiama, kad šiuo metu Lietuvoje baigiamas vykdyti pirmasis populiacinis SARS-CoV-2 tyrimas. Žinoma, geriau vėliau, nei niekada, nes jau ne vienas toks populiacinis tyrimas turėjo būti atliktas, kad galėtume įvertinti virusų cirkuliavimo dinamiką ir mūsų atsako į epidemiją spragas. Ar sugebėsime tinkamai įvertinti tyrimo rezultatais ir jais pasinaudoti gerindami šį atsaką? Kita „karšta“ tema žiniasklaidoje – greitųjų testų pirkimo istorija. Mane šioje istorijoje ypač glumina ta aplinkybė, kad testus buvo labai skubama nusipirkti ir po to net keturis mėnesius buvo draudžiama juos naudoti. Kodėl? Tokios nekompetencijos niekaip negaliu paaiškinti...
