Labiausiai nevertinamas yra mūsų laikas, nes tuo metu, kai per dienos priėmimą Švedijoje šeimos gydytojas konsultuoja 8-12 pacientų, Lietuvos gydytojai konsultuoja 25-50. Silpnos profsąjungos lemia, kad nevyksta streikai ir niekas nesikeičia jau visą Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį, nesvarbu, kokia politinė jėga valdytų. Prisimenu Richard Branson frazę, kurios žinutė: „Svarbiausia ne klientas. Svarbiausia – darbuotojas. Jei rūpinsies savo darbuotojais, jie pasirūpins tavo klientais“.
Šiuo metu labai trūksta požiūrio ir sisteminių sprendimų, kad medikai ir mokytojai galėtų tinkamai pasirūpinti didžiausiomis vertybėmis: sveikata ir asmenybės kompetencijų ugdymu bei augimu.
Ar galime tikėtis pokyčių?
Medikai, baigę ilgus metus trunkančias studijas, taip pat turėtų teisę į mokymus, stažuotes, kuriose galėtų stebėti užsienio šalių sėkmingus pavyzdžius ir juos taikyti Lietuvoje. Norėčiau, kad atsirastų universitetinėse programose Kaune ir Vilniuje – 1-2 dienų mokymų kursai medikams, kaip konsultuoti ir gydyti priklausomus nuo tabako asmenis. Norėčiau, kad prasidėtų pagalbos metantiems specialistų mokymai ir po metų kiekviename visuomenės sveikatos biure veiktų pagalbos metantiems rūkyti grupės.
Deja šiuo metu priklausomybės nuo tabako srityje padaryta mažiausiai, nes mokyklose nėra modernių švietimo programų vaikams ir paaugliams, visuomenės sveikatos specialistai, psichologai ir medikai dažniausiai neturi specifinių žinių, kaip konsultuoti rūkančiuosius, o vaistai rūkymo nutraukimo gydymu yra nekompensuojami. Kai visame pasaulyje yra diskutuojama apie mažesnės žalos strategiją sveikatai, renkantis bedūmius tabako produktus, tai yra el. cigaretes, kaitinamą tabaką, kramtomą tabaką ir kitus, Lietuvoje skleidžiama žinutė, kad šie produktai tiek pat ar labiau žalingi už įprasto tabako rūkymą.
Moksliniai tyrimai rodo, kad asmenys, kurie renkasi vartoti ar tęsti tabako vartojimą, tai yra nenori mesti, daug rečiau patiria tokias pavojingas rūkymo sukeltas komplikacijas kaip miokardo infarktas ar insultas, obstrukcinė plaučių liga, nes kramtydami arba garindami el. cigaretes, o ne rūkydami tabaką, išvengia degimo produktų, tokiu būdu reikšmingai sumažina patiriamą žalą sveikatai.
Mūsų valstybėje tabako rūkymas retai sulaukia dėmesio per sumaniai parengtas socialines kompanijas, nevyksta diskusijos apie priklausomybės tabako gydymo būdus, ar apie mažesnės žalos alternatyvas tiems, kurie nesutinka gydytis ir mesti rūkyti, nes nėra vienos atsakingos institucijos, pvz. Nacionalinio mokymų ir pagalbos metantiems rūkyti Biuro, kuri atsakytų į šiuos klausimus žiniasklaidai, žmonėms, profesionalams.
Neefektyvūs draudimai priklausomybę turintiems
Sutinku, kad kai kurie draudimai arba reguliavimai tabako srityje labai reikalingi. Mokslu įrodyta, kad jie padeda dar nepradėjusiems vartoti tabaką, apsaugo juos nuo rūkymo. Norėtume, kad amžius, nuo kada galima įsigyti tabako produktų būtų vėlinamas, nes jauno žmogaus smegenys yra labai jautrios nikotino poveikiui. Taip pat, el. cigarečių ir kitų bedūmių produktų įsigijimas vaikų ir paauglių amžiuje labai paprastas, veikia šešėlis ir el. prekyba.
Draudimai, deja, jau priklausomiems žmonėms nėra efektyvi priemonė, jiems ir jų artimiesiems trūksta realios pagalbos, kaip mesti rūkyti, iš kur gauti vaistų, kurie kitose šalyse yra kompensuojami lygiai taip pat kaip vaistai nuo kraujo spaudimo, dislipidemijos ar tokių plaučių ligų kaip astma ar lėtinė obstrukcinė plaučių liga.
Anglijoje ligonių kasos sumoka skatinamąja paslauga medikams, kurie taiko labai trumpą intervenciją dėl rūkymo kiekvienos konsultacijos metu. Kas tai yra? Medikas konsultacijos metu paklausia, ar asmuo rūko, tada pasako, kad yra efektyvios medikamentinės priemonės rūkymo nutraukimui ir psichologinė pagalba, o trečiu žingsniu pataria užsirašyti konsultacijai pas rūkymo metimo konsultantus dėl rūkymo arba nukreipia į pagalbos rūkantiems programą. Šiuo metu Lietuvoje tokios programos nėra. Kelti ir viešinti problemą
Kokie prioritetiniai veiksmai reikalingi valstybės politikoje mažinant priklausomybes ir jų poveikį? Švietimas per medijas: motyvacinės žinutės televizijoje, gatvės stenduose, autobusų ir medicininių įstaigų skaitmeniniuose ekranuose, skatinančios susimąstyti, vardan kokios vertybės žmogus galėtų bandyti nutraukti žalingą elgesį, tabako vartojimą, dėl savęs, šeimos ir valstybės. Tokios informacinės kompanijos turėtų sukurti stiprią emocinę reakciją ir paskatinti priklausomą žmogų kreiptis pagalbos į šeimos gydytoją ir psichologą.
Kol nėra stiprios organizacijos, kuri keltų problemą ir viešintų statistinę informaciją, kiek valstybei kainuoja rūkymas ir kad tai nėra valios stokos problema, o sunki, pasikartojanti smegenų liga, kurią galima gydyti taip kaip diabetą ar arterinę hipertenziją, tol situacija reikšmingai nepasikeis. Kol šeimos gydytojai negaus mokymų, kaip konsultuoti rūkančius ir finansinio atlygio už konsultavimą, tol didelė žmonių dalis nesulauks tinkamos pagalbos dėl specialistų kompetencijų ir motyvacijos konsultuoti rūkantį asmenį stokos.
Tiems, kurie ieško socialinio verslo idėjų, galbūt patiktų mintis, kad Lietuvai labai reikia Tabakologijos muziejaus, kuriame galėtų vykti edukacinės programos vaikams ir paaugliams bei suaugusiems su galimybe realybėje pamatyti, kaip dūmas veikia vidaus organus, išgirsti video žinutes, kurios sukeltų norą keistis ar smalsiai patyrinėti vaistų ir psichologinės pagalbos būdus, atsakant į testo klausimus.
Gydytoja Viktorija Andrejevaitė
Tai yra autoriaus komentaras, kurio nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos nuomone
