komentaras

Turkijos čempionate pergalę per pratęsimą pasiekė Šarūno Jasikevičiaus treniruojama Stambulo „Fenerbahče“ komanda, kuri 97:90 nugalėjo Jalovos „Basketbol“ krepšininkus. Dar ketvirtojo kėlinio pabaigoje Stambulo klubas turėjo 13 taškų deficitą ir pratęsimą išplėšė tik fantastiško Nicolo Melli tritaškio dėka. Po nelengvos pergalės Š.Jasikevičius nebuvo patenkintas komandos žaidimu ir dėl jo prisiėmė atsakomybę. „Manau, kad ne itin gerai paruošiau savo komandą rungtynėms.

FIBA Čempionų lygos atranka Utenos „Uniclub Casino-Juventus“ klubui baigėsi pusfinalyje. Suboticos „Spartak“ barjerą perkopę uteniškiai atsimušė į Sasario „Dinamo“ klubą. Nors rungtynėse deficitas siekė ir 16 taškų, pralaimėta buvo kovingu rezultatu – 73:77. Po rungtynių ekipos vyriausiasis treneris Vytautas Buzas apgailestavo, kad prastas mačo startas kainavo tiek daug. „Labai gaila dėl šito pralaimėjimo, nes buvo momentų, kai jautėme, kad esame rungtynėse ir užsikabinome už jų.

Nuo 2022 metų I ketvirčio Estijoje iš esmės tęsiasi viena ilga recesija. Taip, mes taip pat turėjome recesijos periodą praėjusiais metais, bet – retas atvejis mūsų su Estija istorijoje – jį įveikėme ir judame toliau. Mes judame, o Estija kažkodėl – ne.

Kai gyvenime susiduriame su galia ir įtaka, retai kada pagalvojame apie tai, kas laukia už kampo. Daugelis iš mūsų kažkuriuo metu esame susidūrę su žmonėmis, kurie atrodo kaip tikri ąžuolai – tvirti, nepajudinami, įkvepiantys baimę ir užtarnautą pagarbą. Bet, deja, ir galingiausi ąžuolai, veikiami laiko ir aplinkos, gali pavirsti niekam nereikalingais šlapiais kelmais, kurie  praranda ir savo senąją stiprybę bei vertę, ir nesugeba gyvenime degti toliau.

Pastaruoju metu vis dažniau girdime apie tvarumo svarbą. Tvarumas tapo mūsų kasdienybės dalimi, o frazės kaip „tvarus gyvenimo būdas“, „tvarios paslaugos“ ir net „tvaresnis imunitetas“ skamba iš kiekvieno kampo. Tik ar visa tai iš tikrųjų yra prasminga, ar tai tik nauja mada, kurios laikomės be tikro supratimo apie jos reikšmę? Mano nuomone, tvarumas, kaip ir daugelis kitų tendencijų, yra tik dar viena trumpalaikė mada, kurios visi aklai laikosi nė nesuprasdami tikrosios reikšmės.

Išmintis nuo seniausių laikų laikoma neatsiejamu gyvenimo kokybės elementu. Ji ne tik padeda mums priimti teisingus sprendimus, bet ir suteikia ramybę bei įžvalgą įvairių gyvenimo situacijų metu. Visais laikais išmintis buvo vertinama kaip tiesioginis gyvenimo patirties, žinių ir įgūdžių įsisavinimas. Ir šiandien jos vaidmuo vis dar išlieka svarbus, nors daugelis vadovaujasi išskirtinai tik protu.

Verslo savininkai, akcininkai ir direktoriai, kolektyvų formuotojai, didesnės atsakomybės ir įsipareigojimų turintys žmonės dažnai patenka į spąstus, kai bando išlaikyti savo komandas laimingas ir produktyvias. Tai gerbtina pastanga, tačiau kartais jie pamiršta vieną svarbų dalyką: jūs neprivalote „susideginti“, kad sušildytumėte kitus. Ši mintis atspindi verslo pasaulio realijas, kur verslininkui dažnai tenka aukoti savo vidinę ramybę vardan kitų.

Dažnai rašau apie žmonių prigimtį per gamtos išminties prizmę, kad geriau atskleisčiau mūsų skirtingumą. Šiandien viską pateiksiu dar paprasčiau ir leisiu pažvelgti į gamtos išmintį per išskirtinio šuns – Haskio – prizmę. Haskis – išskirtinė šuns veislė, kurios prigimtines savybes reikia įvertinti atsižvelgiant į jos istoriją ir evoliuciją.

Žmonių talentai atskleidžiami, o ne išdresuojami. Dažnai girdime istorijas apie talentus, kurie, atrodo, atsirado iš niekur, bet iš tiesų kiekvieno talento užuomazga slypi gilumoje, individualioje prigimtyje ir atskleidžiant tai tinkamu laiku, tačiau talento auginimas reikalauja ne tik laiko, bet ir laisvės jam atsiskleisti. Talentas – tai unikali asmeninė savybė, kurią turime arba neturime nuo gimimo.

O kiek gi mes išsinešame į kapus? Ar tai bus šis krovinys pilnas aukso ir brangenybių, ar tik kelios nuotraukos ir atsiminimai? Nepaisant amžių senumo posakio, kad „su savimi nieko neišsineši“, mes vis tiek stengiamės susikrauti kuo didesnį turtą, tarsi tai būtų kelionė į amžinybę su visais patogumais. Aš pats esu kaltas, todėl ir rašau, kai ateina mintys į galvą. Nė vienas iš mūsų neišsineš nieko materialaus į kapus.

Liaudies išmintis byloja: „būkim biedni, bet teisingi“. Šis posakis primena, kad dažnai teisingumas reikalauja net materialinės aukos. Tai verčia mus rinktis tarp moralinių principų ir gerovės. Ar tikrai turime rinktis tarp šių dviejų vertybių? Ar negalime siekti turtingumo ir išminties kartu, atsisakydami būti „biedni”, bet neprarasdami teisingumo? Teisingumo samprata yra itin plati ir daugialypė.

Verslo seminarai ir motyvacijos renginiai, pasižymintys euforija, gali būti lyginami su kokaino poveikiu: jie suteikia momentinę euforiją, didelį energijos kiekį ir stiprų pasitikėjimo savimi jausmą. Charizmatiški „verslo pastorai“, kaip ir sektų lyderiai, turėdami stiprų emocinį poveikį, gali paskatinti jausmų bei motyvacijos bangas, kurios didina dopamino lygį.

Visiems, užsimiršusiems Vilniuje, siūlau kuo dažniau iš jo iš ištrūkti. Nes Vilnius – kaip vandens sūkurys. Jei nebūsi atsargus, galima greitai „paskęsti“, t. y. greitai prarasti ryšį su kitų šalies regionų aktualijomis ir nuotaikomis. Ir sėkmingos Lietuvos pramonės žemėlapis diktuoja mums tikrai ne tik vilnietišką darbotvarkę. Net jei Vilniaus regione sukuriama daugiau nei 40 proc. šalies BVP ir apie 30 proc.

Šiandienos visuomenė su nuleista galva tapo simboliu, atspindinčiu ne tik mūsų priklausomybę nuo technologijų, bet ir šiuolaikinį paklusnumą. Nuleista galva, kaip gestas, senovėje buvo laikomas paklusnumo ženklu, tačiau dabar ji vis dažniau susijusi su žmonių įsipareigojimais skaitmeniniam pasauliui. Ši pozicija atspindi pasyvumą ir nesugebėjimą atsitraukti nuo nuolatinio informacijos srauto, kurį teikia įrenginiai mūsų delnuose.

Mažos dalies žmonių noras palikti pėdsaką pasaulyje yra gamtiškai natūralus; lyg jie turėtų retą, tačiau ypatingą geną, skatinantį nuolat kurti ir veikti. Šie asmenys dažnai daugumos vadinami „nenormaliais“, nes jie natūraliai gyvena už bendrosios normos ribų, tarsi atėję iš kitos realybės, kad įgyvendintų savo viso gyvenimo misiją. Įsivaizduokite, kaip jiems jaustis, kai net valstybės remiama psichologija jų nesupranta ir pravardžiuoja nenormaliais.

Geležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl Šiaurės–Pietų jungčių. Praėjusią savaitę Vilniuje vykusiame Trijų jūrų iniciatyvos (3SI) viršūnių susitikime jo dalyviai dalijosi siaubo istorijomis apie negerėjančią padėtį dėl jungčių tarp Baltijos, Adrijos ir Juodosios jūrų šalių.

Paskelbti naujausi JAV infliacijos duomenys atitolina palūkanų mažinimo perspektyvą bent iki rudens, tuo metu Europoje pirmojo palūkanų sumažinimo turėtume sulaukti dar šią vasarą. Toks tikėtinas scenarijus jau padarė poveikį akcijų kainoms, kurios po fiksuotų rekordinių aukštumų, pastarosiomis savaitėmis atsitraukė. Pastebimai ūgtelėjo ir JAV iždo obligacijų pajamingumai bei JAV dol. vertė euro atžvilgiu, į naujas aukštumas toliau kyla aukso kaina.

Kauno „Žalgirio“ treneris Andrea Trinchieri pasidalino savo mintimis apie laimėtas LKL rungtynes 92:78 prieš Vilniaus „Rytą“. „Geros rungtynės, ypač antra jų dalis. Žaidėme prieš stiprų varžovą, kuris yra gerai treniruojamas ir turi daug kūrybos puolime. Sunku žaisti po Eurolygos finišo, bet turiu rimtus žaidėjus, kurie vertina ir gerbia sirgalius, varžovus. Žaidėme komandiškai ir tai tokiame mače yra itin reikalinga. Iškovojome svarbią pergalę derbyje.

Kauno „Žalgirio“ centras Kevarriusas Hayesas kalbėjo apie pralaimėtas paskutines Eurolygos sezono rungtynes prieš Madrido „Real“ ekipą. Kauniečiai paskutinę sekundę nusileido Eurolygos čempionams rezultatu 62:64. „Rungtynės buvo geros, kovėmės, stengėmės atkirsti Tavaresą ir Poirier nuo kovos dėl kamuolių, tai buvo rimtas iššūkis. Turėjome nemažai laisvų metimų, jie tiesiog nekrito. Puolime žaidėme neblogai, tiesiog nepataikėme. Krepšinis yra atkarpų žaidimas, laikėmės žaidimo plano.

Kai gyventojų klausiama, kokia didžiausia kasdienė Lietuvos problema, dar neseniai pagrindinis atsakymas buvo: kainų šuoliai. Bet kad tuos šuolius lemia tikra atlyginimų pasiutplokė, kažkaip dažnam gyventojui neatrodė problema. Nes loginė grandinėlė atrodo tokia: kyla kainos – turi kelt atlyginimus.

Uždrausti garinimo įrenginius, vykdyti policijos reidus į mokyklas kuprinėms tikrinti, policijai budėti su dronais ir gaudyti garinančius paauglius – susirūpinimas dėl nelegalių medžiagų paplitimo jaunimo gretose verčia griebtis šiaudo.

Dėl gėdingo Berlyno, Vašingtono ir kitų sostinių neveiklumo Ukraina moka didžiulę žmogiškąją ir fizinę kainą, o tai kelia milžinišką riziką visiems. Rusijos karo mašina nesustos, kol nebus sutriuškinta. Arba Vakarai laimės su Ukrainos pagalba, arba mes vėliau kovosime su Rusija kur nors kitur ir kur kas blogesnėmis sąlygomis. Tai pakankamai baugu. Tačiau Kinijos komunistų partijos (KKP) keliama grėsmė yra kur kas didesnė. Rusija pirmiausia siekia atkurti įtakos sferą savo kaimynystėje.

Prancūzijos politika Ukrainos atžvilgiu dažnai yra ydinga, bet niekada nebūna nuobodi. Normandijos formatas ir Minsko susitarimai po pirminio Rusijos puolimo prieš Ukrainą 2014-aisiais atskleidė senųjų Vakarų šalių požiūrį į Rusijos imperializmą su lozungu „mes žinome geriausiai“. Prezidentas Emmanuelis Macronas, kurio niekada nekamavo kuklumas, tikėjo, kad pokalbiais su Vladimiru Putinu gali užkirsti kelią plataus masto karui.

 Lietuvos banko atstovai šią savaitę pristatė atnaujintas Lietuvos ekonomikos augimo prognozes. Lyginant su praėjusiais metais, kai šalies ekonomika susitraukė 0,3 proc., jos turėtų džiuginti, nes prognozuojama, kad šiais metais ekonomika augs 1,6 proc. Dar geresnių žinių pažėrė „Luminor“ banko atstovas, teigiantis, kad šalies ekonomika šiemet augs net 2 procentais. Prognozuojama, kad ekonomikos augimas 2025 metais sieks kone 3 proc.

Rusijos plataus masto karo sukelta geopolitinė krizė 2022 metais sugrąžino dėmesį ES plėtrai ir ypač Ukrainos narystės ES perspektyvoms. Praėjus kelioms dienoms po Rusijos puolimo Ukrainos prezidentas pateikė oficialų šalies prašymą tapti ES nare. Reaguodama į jį Europos Komisija pasiūlė suteikti jai ir Moldovai kandidačių tapti ES narėmis statusą, o tam netrukus pritarė ES valstybės narės.

Paradoksas, bet žmonės – su ribotomis žiniomis arba mažiau išsilavinę – gali patirti geresnius gydymo rezultatus nei labiau išsilavinę ar stipriau informuoti asmenys. Vienas iš svarbiausių veiksnių čia – papildomas placebo efektas, kuris yra labai galingas gydymo komponentas. Placebo efektas apibrėžiamas kaip teigiamas poveikis sveikatai, atsirandantis ne dėl veikliosios gydymo medžiagos, bet dėl paciento tikėjimo gydymo veiksmingumu.

Kaip Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys ir šešėlinės Vyriausybės krašto apsaugos ministras, esu stipriai susirūpinęs neatsakingais ir populistiniais Gabrieliaus Landsbergio ir Ingridos Šimonytės viešais pareiškimais apie tai, kad Lietuva į Ukrainą turi siųsti savo karius, o Lenkija, karo atveju, Lietuvos negintų.

Nesiliaujanti diskusija apie tai, iš kur imti daugiau pinigų gynybai, turi vieną keistą savybę: kai kurie jos dalyviai įsivaizduoja, kad visuomenė privalo sunešti pinigus ir net neklausti valdžios, kaip ir kodėl tie pinigai bus naudojami. „Dirbkit savo darbą“ Rūpindamiesi savo šalies gynyba, mes rūpinamės ir savo konstitucine santvarka – demokratija. Tačiau minėtas požiūris į pinigų gynybos reikmėms „paėmimą”, vartojant teisėsaugos žodį, su demokratija nieko bendra neturi.

Miestelyje, kuris slėpėsi tarp žaliuojančių kalnų, gyveno du nuomonės formuotojai. Vienas buvo žinomas kaip Protingas – jis buvo logikos ir analitinio mąstymo meistras. Jo namai buvo pilni knygų apie mokslą, matematiką ir filosofiją. Jis tikėjo, kad kiekvieną problemą galima išspręsti naudojant logiką ir matematinius skaičiavimus. Kita vertus, Išmintingas buvo visiška Protingo priešingybė. Jis buvo žmogus, kuris vadovavosi išlavinta intuicija, patirtimi ir gyvenimo išmintimi.

Ketvirtadienį Lietuvos rinktinė sužais pirmąsias Europos čempionato atrankos rungtynes. Kazio Maksvyčio auklėtiniai Vilniaus arenoje susitiks su Lenkijos nacionaline komanda. Prieš rungtynes žurnalistų kalbintas treneris K. Maksvytis pasidalino Lietuvos rinktinės aktualijomis aptarė ir varžovų stipriąsias puses. „Lenkai surinko praktiškai viską, ką gali geriausio – bus jų centras Oleksandras Balčerowskis, Mateušas Ponitka.

Pradėjus ar jau vystant individualią veiklą tenka įvertinti, kad su laisve kurti ir valdyti savo laiką atkeliauja didesnė atsakomybė. Dažnai pasineriama į veiklą, jos vystymą, paslaugų kokybės gerinimą, bet finansų valdymo sritis būna neliečiama keletą metų, kol išaušta diena, kai veikla nebegeneruoja užsibrėžtų pajamų.

Europos Komisija kas mėnesį skelbia įvairių išankstinių ekonominių indikatorių sąrašą. Šie indikatoriai leidžia daryti išvadas apie esamą situaciją ekonomikoje ir jos perspektyvas. Siūlau atkreipti ypatingą dėmesį į tai, kokioje keblioje situacijoje atsidūrė mūsų kaimynės Estijos ekonomika. Estijos, kurią, neslėpsiu, dar visai neseniai laikiau aiškios ir suprantamos mokesčių sistemos pavyzdžiu. Ir ne kartą siūliau jos keliu eiti mūsų politikams, svarstant naujas mokestines reformas.

Įsivaizduokite sceną: esate sporto salėje, apsupti raumeningų atletų. Jūsų akys nukreiptos į pakeltą 300 kg štangą, po kuria reikia atsigulti ir pasistengti tik išlaikyti – ir tu čempionas. Jūs gyvenime nesate kėlę 20 kg, bet šiandien, impulso pagauti, nusprendėte, kad pats metas išbandyti. Pajudinote… ir jus ji prispaudė amžiams. Šis momentas, tarsi gyvenimo loterijos bilietas, kur tikėjotės, kad jis atneš laimę, bet neįvertinote tikrosios šio laimėjimo svorio reikšmės.

Kauno „Žalgiris“ (8/14) Eurolygoje iškovojo puikią pergalę. Andrea Trinchieri auklėtiniai sausakimšoje namų arenoje 98:75 įveikė Šarūno Jasikevičiaus treniruojamus Stambulo „Fenerbahče“ (13/9) krepšininkus. „Žalgirio“ vyrai startavo įspūdinga atkarpa 12:0 ir nuo pat pirmųjų minučių varžovams parodė, kad šiandien išsivežti pergalę iš Kauno bus neįmanoma. „Žalgiris“ pirmavo visų rungtynių metu, o į bet kokius varžovų bandymus priartėti atsakydavo vis naujomis puolimo bangomis.

Lygiai prieš metus naujienų portalas „Politico“ pavadino Suvalkų koridorių, pasienio teritoriją tarp Lietuvos ir Lenkijos, pačia pavojingiausia vieta žemėje. Norėdami išsaugoti Lietuvos nepriklausomybę ir demokratinę santvarką, neturime kito pasirinkimo, kaip tik užtikrinti, kad Suvalkų koridorius taptų ne pavojingiausia, o saugiausia vieta žemėje.

Sakoma, kad įvairios mokesčių lengvatos yra populizmas. Ar tikrai? Jei taip manytume, populistėmis turėtume apšaukti daugelį ES šalių. Panašu, jog užtenka tapti TS-LKD nariu ir išgaruoja visas iki tol buvęs “socialinis jautrumas“. O tapus premjerės patarėju galima pradėti svaidytis tokiais terminais, kaip „socialinis popsas“. Kalbu apie Raimondą Kuodį, kuris iki tapimo valdančiųjų atstovu labai rūpinosi ir medikų darbo užmokesčio didinimu, ir laimės ekonomikos propagavimu ir pan.

Po pergalės Ispanijos Supertaurės rungtynėse tris įvarčius „Real“ komandai pelnęs Vinicius Junioras pripažino, jog jis aikštėje jaučiasi medžiojamas savo oponentų. Sekmadienį vykusiose Ispanijos Supertaurės rungtynėse Vinicius Junioras dar per pirmąjį kėlinį pelnė „hat-tricką“ ir padėjo „Real“ 4:1 laimėti prieš „Barceloną“. Po rungtynių brazilas pripažino, jog aikštėje jis jaučiau, kad varžovai siekia jį sužaloti.

Lietuvos lengvosios atletikos federacijos prezidentas Eimantas Skrabulis metų pradžioje prisiminė ir įvertino praėjusius metus bei pažvelgė į 2024-uosius, Paryžiaus olimpinių žaidynių metus. LLAF išplatintame pranešime ne tik pasidžiaugta puikiais lengvaatlečių rezultatais, bet ir akcentuotos aukšto meistriškumo sporto bėdos, kurias reikia spręsti čia ir dabar. Žvilgsnis į sėkmingus 2023-uosius metus 2023 metai jau istorija, istorija visada būna geresnė arba blogesnė.

Paskutiniai kilometrai prieš poilsio dieną Dakare suvažiuoti. Po nakvynės dykumoje, ankstyvą rytą ekipažai pasileido finišo link. „Rentway Dakar Team“ komandai, apsistojusiai stovyklavietėje B, iki finišo reikėjo nuvažiuoti dar 254 kilometrus vien stačiomis ir pavojingomis kopomis.  Dakare dienos be nuotykių neegzistuoja ir tą jau pirmoje kuro užpylimo zonoje patvirtino ekipažo pilotė Emilija Gelažninkienė.

Priežastis, kodėl reikia vadovauti išmintingai yra paprasta – jūs juk nenorite būti nekenčiamas. Išmintingas vadovavimas prasideda nuo savo komandos pažinimo. Galite samdyti koučerius visai komandai arba tiesiog pats pradėti studijuoti senąją išmintį, kad geriau suprastumėte save ir savo komandos žmones. Šeimininko pozicijoje juk esate atsakingi už visą organizaciją, ir jūsų sprendimai turi ilgalaikį poveikį.

Svarstymai apie tai, kas yra „normalu“, yra visuotinai žmogiški ir labai svarbūs. Kiekvienas iš mūsų kartais susimąsto, ar atitinkame tam tikrus visuomenės nustatytus standartus ir šių dienų normas. Svarbu atsiminti, kad net psichologijoje vadinamasis „normalumas“ yra labai subjektyvus terminas, ir tai, kas viename krašte laikoma normaliu, kitoje klimato zonoje gali atrodyti visai kitaip. Absoliučios psichologijos nėra, yra tik skirtingų šalių išmintys.

Atvykę į parduotuves neretai tikimės, kad mus pasitiks švara ir tvarka. Juk iš parduotuvių perkame maistą, ruošiame jį ir tiekiame savo artimiesiems. Tačiau kartais radiniai parduotuvėse gali mažų mažiausiai nustebinti. O praeitą savaitę alytiškės užfiksuotas radinys – šokiravo.   Alytiškė papasakojo apie tai, ką ji praėjusią savaitę netikėtai išvydo viename Alytaus prekybos centre.

Ar esate kada pagalvoję, kodėl žodis „pažeminimas“ įkrautas tokiu stipriu emociniu svoriu? Kas mus verčia vartoti šį terminą, ir kaip jis susijęs su priešingybėmis – aukštinimu ir žeminimu? Svarstymas apie žodžio „pažemintas“ prasmę, atveria diskusiją apie hierarchiją – visuotinę ir amžiną žmogaus sąlygą. Pažeminimas ir paaukštinimas tampa reikšmingi tiems, kurių mąstymas yra stipriai hierarchinis.

  Graikų kalboje „Charizma“ (χάρισμα – khárisma) reiškia ypatingą Dievo malonę, dovaną, kurią, atrodo, mes visi, būdami dievo kūriniai, esame gavę. Tai dovana, kurią mes galime tobulinti – šlifuoti kaip deimantą, kad jis taptų briliantu, spindinčiu ryškiau nei bet koks kitas akmuo. Bet jeigu manote, kad dar negavote šios graikiškos dovanos, nenusiminkite! Jūs ją turite. Tik reikia pasikapstyti giliau. Charizma – tai unikalus reiškinys.

Gruodžio 13 ir 14 d. įvyko svarbūs JAV Centrinio banko (FED) ir Europos centrinio banko (ECB) pinigų politikos posėdžiai. Šių posėdžių rezultatai svarbūs ne tik tuo, kad jų metu FED ir ECB nustatė bazinių palūkanų dydį. FED ir ECB vadovų komunikacijos elementai leidžia daryti išvadas apie abiejų centrinių bankų pinigų politikos kryptis 2024 m. bei elementus, kuriems centriniai bankai kitąmet skirs daugiausia dėmesio.

Gruodžio 8 dienos vakaras dar ilgai įsimins Mildai (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomas) bei jos mamai. Moterys liko nusivylusios Mažeikių ligoninės skubiosios pagalbos skyriaus darbu ir nuvykusios ten patyrė tikrą košmarą. „Už ką mes mokame privalomą sveikatos draudimą? Ar šitaip turi būti rūpinamasi žmogumi, čia tiesiog pasityčiojimas“, – nusivylimo neslepia Milda.

Nors žemė nėra plokščia, atrodo, kad žmonių pasaulis plokštėja ir siaurėja. Ši tendencija kelia nerimą, nes atspindi mūsų gebėjimų ribotumą. Taigi, leiskite pasidalinti įžvalgomis apie keturis skirtingus mąstymo būdus: plokščiąjį, erdvinį, sferinį ir linijinį. Šie mąstymo būdai yra kaip įvairiapusė prizmė, kurią reikia suprasti ir įvertinti tinkamai. Plokščiasis mąstymas yra ganėtinai paprastas, be gilių perspektyvų.

Kibernetinio saugumo ekspertai ilgai skambino pavojaus varpais dėl privatumo skaitmeninėje erdvėje ir didžiulių kiekių mūsų duomenų, kuriuos kaupia bei trečiosioms šalims perduoda socialiniai tinklai. Vis dėlto, dažnas į savo duomenų apsaugą buvo linkęs žiūrėti pro pirštus. Viskas pasikeitė 2018 metais, kai pasaulį sudrebino „Cambridge Analytica“ skandalas, privertęs suvokti tikrąjį problemos mastą.

Jeigu skaitote tekstą, vadinasi, Jums pavyko ištrūkti iš rutinos gniaužtų. Puiku! O dabar pakalbėkime apie Rojų. Visi svajoja apie Rojų, nes pragaras nevilioja! Atskleisiu Jums paslaptį – tokio dalyko kaip Rojus nėra. Tiksliau tariant, jeigu jis ir atsiranda, tai neilgam. Nes nėra tokio Rojaus, kurio žmogus nesunaikintų arba kuris nesunaikintų žmogaus. Esame patys kalti, tiksliau kalta daugumos mūsų prigimtis. Na, ir ačiū Dievui.