komentaras

Prasidėjus invazijai Ukrainoje vakarų pasaulis gana greitai sureagavo ir pritaikė Rusijai beprecedentes sankcijas. Tačiau einant trečiam karo mėnesiui, ekonominių spaudimo priemonių tempas sulėtėjo. Rublio kursas grįžo į vasario lygį, energijos produktų embargas stringa, todėl daug kam kyla klausimas, ar sankcijos veikia. Visuomenė dažnai yra linkusi vertinti ekonominį šalies pajėgumą ir sankcijų poveikį tiesiog pasižiūrėjus į valiutos kursą.

Ilgai buvusios neutralios valstybės Suomija ir Švedija pasirinko kolektyvinio saugumo sistemą – oficialiai kreipėsi į NATO su prašymu jas priimti. Toks Švedijos ir Suomijos pasirinkimas – tai Vladimiro Putino politikos rezultatas, kokio jis tikriausiai net ir baisiausiame sapne nesitikėjo, sako buvęs užsienio reikalų ministras, diplomatas Antanas Valionis. Pasak A. Valionio, visos politikos priemonės, kurių imasi V. Putinas, duoda priešingą rezultatą.

Pasirinkimas tarp naujo ekonominės klasės ir naudoto, bet prabangesnio automobilio gali neduoti ramybės dažnam automobilį įsigyti norinčiam vairuotojui. Ką reikėtų įvertinti renkantis ir kaip pasverti, kuris sprendimas būtų finansiškai naudingesnis? Kas sudaro galutinę automobilio kainą Svarstydami apie naują arba pirmąjį savo automobilį, neretai darome vieną klaidą – vertiname jo kainą pagal sumą, kurią išleistume įsigydami transporto priemonę.

Pokyčiai, susitelkimas ir nežinomybė – taip būtų galima apibūdinti Lietuvos vežėjų situaciją šiuo metu. Ir nors iššūkių nestinga, juos įveikus atsivers augimo perspektyvos. Rusijos karo Ukrainoje atgarsiai visur skirtingi: vieni ieško būdų padėti Ukrainai, kiti džiaugiasi darbo jėga, treti skaičiuoja nuostolius ir ieško naujų rinkų. Lietuvos vežėjai, ypač smulkieji, dėl užsiveriančių Rusijos, Baltarusijos ir Azijos šalių rinkų atsargiai skundžiasi, rodydami smunkančią apyvartą ir bankrotą.

Pirmas šių metų Lietuvos ekonomikos ketvirtis buvo neblogas, prekyba tarp Lietuvos ir Baltarusijos bei Rusijos taip greitai nenutrūko, gyventojų vartojimo tendencijos, nepaisant labai didelės infliacijos, staiga nepasikeitė, o Vyriausybė pristatė kovos su infliacijos pasekmėmis priemonių paketą, kuris darys teigiamą įtaką ekonomikai antrą pusmetį. Prognozuojame, kad Lietuvos BVP šiemet padidės 0,9 proc., o kitais metais – 1,8 procento.

Šįmet rekordinis biokuro, gamtinių dujų, elektros ir kitų energijos išteklių kainų augimas kasmetį galvosūkį dėl didelių sąskaitų už šildymą pavertė rimtu galvos skausmu. Maža to, šiandieninė situacija nesukuria prielaidų tikėtis mažesnių šildymo išlaidų ateityje. Tad nors pasibaigęs šildymo sezonas ir leis lengviau atsikvėpti finansiškai, yra veiksmų, kurių galime imtis jau dabar, kad ateityje sąskaitos keltų mažiau nerimo.

Kibernetiniai įsilaužėliai suaktyvėjo, tad, jeigu vis dar manote, kad kibernetiniams įsilaužėliams įdomios tik didelių įmonių elektroninės parduotuvės, rekomenduoju šią nuomonę pakeisti. Ir kuo greičiau tai padarysite, tuo saugesni jausitės ne tik dėl savo, bet ir dėl savo klientų duomenų. Tiesa paprasta: didelės įmonės dažnai atakuojamos dėl galimai didelių pajamų, mažos įmonės – dėl jų elektroninių parduotuvių saugumo trūkumų.

Dar nepasibaigęs karas prieš Ukrainą jau dabar keičia Europos saugumo sanklodą. Šio žemės drebėjimo epicentras yra Helsinkis. Vos prieš metus prie NATO aljanso norėjo prisijungti tik ketvirtadalis suomių, o dabar tokių – trys penktadaliai. Vyriausybės ataskaitos apie „pakitusią saugumo aplinką“ formuluotės, vertinant pagal suomių standartus, yra tiesiog svilinančios: „Rusija kelia pavojų visos Europos saugumui ir stabilumui“. Oficialaus sprendimo laukiama apie vidurvasarį.

Rusijos pradėtas karas Ukrainoje sukrėtė tarptautinę bendruomenę, versdamas permąstyti saugumo situaciją Europoje ir apnuogindamas gilias ekonominės politikos klaidas. Visgi jokioje kitoje Europos šalyje šios klaidos nėra tokios opios kaip Vokietijoje, kurioje ideologinis įsikibimas į savitikslį taupymą įvarė didžiausią žemyno ekonomiką į politinį ir ekonominį akligatvį. Vokietija yra pagrįstai vertinama kaip viena ekonomiškai konservatyviausių valstybių Europoje.

Europa šiemet susidūrė su milžiniškais energijos kainų šuoliais ir netikrumu dėl energetinių išteklių tiekimo. Dešimtmečius nematyta nežinomybė energetikos rinkoje veda prie ekstremalių kainų šuolių, kai elektros kaina pasiekė ir daugiau negu 200 Eur/MWh. Šie iššūkiai paskatino išskirtinį postūmį Europos Sąjungoje (ES): jeigu iki karo Ukrainoje daug dėmesio buvo skirta aplinkosaugai ir klimatui, dabar dominuoja energetinis saugumas.

Pastarieji keleri metai gerokai pakeitė daugelio organizacijų gyvenimą ir darbuotojų bei darbdavių santykius. Natūralu, kad nemažai dirbančiųjų persvarsto savo lūkesčius darbo vietai ir organizacijai, išsikelia naujus tikslus ir ryžtasi pokyčiams.

Neišmanėliški, arogantiški, lengvabūdžiai, bailūs, o visų pirma – godūs. Kaltinimų sąrašas šalims ir žmonėms, 30 metų ignoravusiems gausius perspėjimus apie Rusijos pavojingus planus prieš savo kaimynes atrodo vertas bausmės. Neabejotina, kad istorija griežtai nuteis ignoravusius baisingą grėsmę, kurią V. Putinas kelia mūsų demokratijai.

Užteko dviejų pastarųjų metų, kad mobilioji bankininkystė imtų lygiaverčiai konkuruoti su interneto banku. Remiantis „Swedbank“ duomenimis, šiuo metu apie 60 proc. skaitmeninių banko paslaugų naudotojų renkasi kasdienes operacijas atlikti tik išmaniąja programėle. Pagrindinė skaitmeninės finansinių paslaugų transformacijos kryptis šiuo metu – išmaniųjų programėlių, siūlančių visas banko paslaugas, plėtra. Tačiau tai nereiškia, kad bankai nusigręžia nuo kitų klientų aptarnavimo būdų.

Dėl sparčios infliacijos Lietuvoje gyventojai ketina mažiau lankytis kavinėse ir restoranuose, pramogauti, pirkti buitinę įrangą, elektronikos prietaisus ir baldus. Labiausiai vartojimą mažinti ketina kukliausias pajamas gaunantys asmenys. Savo vartojimo artimiausiu metu keisti nežada mažiau negu kas penktas gyventojas. Tokius rezultatus atskleidė SEB banko užsakymu atlikta šalies gyventojų apklausa. Lietuvoje metinė infliacija kovą perlipo 15 proc. slenkstį.

Ne veltui sakoma, kad vienintelis dalykas, dėl kurio gali būti tikras, yra tai, kad dėl nieko negali būti tikras. Dar metų pradžioje optimistiškai žvelgėme į po pandemijos atsigaunančios ekonomikos ir elektroninės prekybos tendencijas bei šviesiomis spalvomis tapėme jos raidos scenarijus. Tačiau tragiški įvykiai Ukrainoje daugelį dalykų skatina įvertinti iš naujo. Be jokios abejonės, šiuo metu didžiausią susirūpinimą kelia patys kariniai veiksmai ir dėl jų žūstantys žmonės.

Karinė Rusijos invazija į Ukrainą daugelį gyventojų privertė sunerimti dėl ateities. Tie, kas reguliariai domisi savo pensijų fonduose kaupiamo turto ar investicijų verte, greičiausiai pastebėjo pirmosiomis karo savaitėmis įvykusią tam tikro dydžio korekciją. Tačiau tai anaiptol nereiškia, kad kaupiantieji pensijai šįmet gerų rezultatų nematys.

Pandemija išryškino būtinybę pacientus vaistais aprūpinti jiems neišeinant iš namų. Praėjus porai metų po to, kai buvo priimtas receptinius vaistus įsigyti internetu numatantis įstatymas, balandžio mėnesį vaistinės sulauks bandomojo portalo, o jau nuo gegužės planuojamas sistemos paleidimas. Tačiau abejonių kelia jos praktinis veikimas ir santykis su sąžininga konkurencija. Nuo 2016 m. leidus internetu prekiauti nereceptiniais vaistais, tokių paslaugų poreikis tik augo.

SEB grupės ekonomistai pablogino Baltijos šalių ekonomikos rodiklių 2022 ir 2023 metais prognozę. Pagal pagrindinį scenarijų, kai prekių eksportas į Rusiją ir Baltarusiją beveik sustos, o tiekimo trikdžiai laikinai antrą ir trečią ketvirtį sujauks statybos ir pramonės sektoriaus darbą, Lietuvos BVP šiemet turėtų didėti 0,1 proc., Latvijos – 1,8 proc., o Estijos – 0,6 procento. Vidutinė metinė infliacija pagal suderintą vartotojų kainų indeksą šiemet Lietuvoje sieks 11 proc., Latvijoje – 9 proc.

Betarpiška kaltė už Ukrainą apėmusią katastrofą tenka nusikalstamam Kremliaus režimui ir jo svaičiojančiam bei kerštingam lyderiui – Vladimirui Putinui. Tačiau gilesnė atsakomybė tenka šalims, kurios yra daug kartų didesnės, turtingesnės ir galingesnės negu Rusija. Jos galėjo šią katastrofą užgniaužti arba ją atgrasyti, bet to nepadarė.

Atsakant į Rusijos pradėtą karinę agresiją Ukrainoje, Rusijai ir jos sąjungininkei Baltarusijai buvo paskelbtos precedento neturinčios sankcijos. Europos Sąjungos, JAV ir kitos šalys Rusijai vien nuo vasario 22 dienos įvedė daugiau negu 2,8 tūkst. naujų sankcijų ir pavertė šią valstybę daugiausiai jų sulaukusia šalimi pasaulyje. Vien per pastarąsias dvi savaites Rusijai skirta daugiau apribojimų negu per dešimtmetį Iranui.

2022 m. pradžioje investuotojų dėmesys didžiąja dalimi buvo sutelktas į pandemijos eigą, sparčiai augančią infliaciją ir centrinių bankų planus, tikintis nuspėti, kada ir kiek bus keliamos palūkanų normos. Tačiau vasario pabaigoje Rusijai įsiveržus į Ukrainą, į pirmą planą iškilo geopolitinė rizika, sujaukdama visas analitikų prognozes.

Įsivaizduokit teniso žaidimą, per kurį kamuoliuką visuomet paduoda tas pats žaidėjas. Būtent taip veikia Rytų ir Vakarų santykiai. Vėl ir vėl Rusija perima iniciatyvą, o Vakarai galvotrūkčiais puola ruošti atsaką. To pavyzdys – sekmadieninis Vladimiro Putino žvanginimas branduoliniais ginklais. Grįžome į 1961-ųjų Kubos raketų krizę, tik šįkart priešininkas yra nykštukiška burnojanti Putino figūra, o ne ūmus, žiaurus, bet iš itin racionalus sovietų lyderis Nikita Chruščiovas.

Pastaruoju metu dėl itin pabrangusių dujų ir elektros energijos, kurios sparčiai kelia infliacijos rodiklius aukštyn ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje, gyventojai stengiasi ieškoti priemonių, kurios galėtų padėti atlaikyti kainų augimą.

Daugiau negu pusė Lietuvos gyventojų dažnai arba kartais pagalvoja, kad galėtų verstis papildoma veikla be savo pagrindinio darbo. Vis dėlto tik palyginti nedaugelis tam ryžtasi: pernai SEB banko iniciatyva atliktas tyrimas atskleidė, kad papildomos veiklos imasi apie 13 proc. šalies gyventojų.

Pagalvokime apie padirbinių rūšis. Kai kalbame apie žodį „padirbinys“, imame naudoti ir žodį „originalas“. Šis žodis visada yra tarsi satelitas, kai kalbame apie padirbinius. Padirbinių eroje, kurioje dabar gyvename, maistas, su savo dabartiniais ingredientais, skiriasi nuo tikro maisto.

Pastaruoju metu dėl itin pabrangusių dujų ir elektros energijos, kurios sparčiai kelia infliacijos rodiklius aukštyn, viešose diskusijose daug kalbama apie priemones, kurios galėtų padėti gyventojams atlaikyti kainų augimą. „Swedbank“ ekonomistai skaičiuoja, kad vidutinė metinė infliacija šiais metais sieks 7 proc.

Nustebsite, tačiau gyvenime esu sutikęs itin mažai žmonių, kurie žino tikrąją žodžio talentas reikšmę. Patikėkite, mano aplinkoje daug sėkmingų ir išmintingų, o dalis jų ir itin talentingi, bet neįtarė kodėl jie tokie. Dalis linkę nuvertinti savo sugebėjimus ir nelaikyti tai talentu.. Rašau šia tema, nes kaip ir daugelis atsakymų taip ir šis slypi paviršiuje. Aplinkui tiek daug gaišta laiką besigilinančių „intelektualų” ir nepastebi, kad viskas taip paprasta.

Įsivaizduokit, kad Britanija, vadovaujama autoritarinio lyderio, išsiilgusio praeities šlovės, bando atkurti savo imperiją. Tai gali apimti ekonominių svertų išnaudojimą, bandymą panaudoti anglų kalbą (jos britiškąją versiją) kaip kultūrinės hegemonijos priemonę, pareiškimus apie gilų civilizacinį pranašumą ir piktnaudžiavimą anglikonų bažnyčios pasauline galia.

2022-ieji akcijų rinkose prasidėjo raudona spalva, kai pagrindiniai JAV ir Vakarų Europos akcijų indeksai per pirmąjį metų mėnesį smuktelėjo apie 10 proc. Tačiau kai kurios įmonės nukentėjo dar labiau − „Bloomberg“ skaičiuoja, kad iš technologinių įmonių didžiąja dalimi sudarytame „Nasdaq 100“ indekse 2 iš 5 bendrovių akcijų kaina nuo piko susitraukė daugiau kaip 50 proc.

Jei paklausčiau, kam iš mūsų savo aplinkoje teko susidurti su diagnoze „vėžys“, ko gero, tarp skaitančių šį straipsnį neatsirastų nė vieno, su onkologiniais susirgimais neturėjusio jokios akistatos. Ši liga dažniausiai užklumpa netikėtai, nepasiruošus, sujaukia ateities planus tiek pačiam ligoniui, tiek jo artimiesiems. Neretas sergantysis, su kuriuo teko bendrauti, atviravo, kad užklupus ligai, iš esmės pasikeičia žmogaus gyvenimo prioritetai ir tikslai.

Dalis išradėjų, globalia prasme, yra tokie pavadinkime „patys sau išradėjai“. Labiau įsigilinus į jų išradimus, galime pastebėti, kad jie patys yra seniai ant jų paslydę ir visi jų išradimai galiausiai yra skirti tik mažam žmonių ratui – galima sakyti patiems sau. Ypatingai daug tokių išradėjų yra psichologijoje. Šioje nišoje apskritai daug išradimų, kurie tik patvirtina, kad žmonės yra skirtingi ir daugiau nieko.

Metų pradžia pasaulio akcijų biržose prasidėjo išsipardavimu, kurį išprovokavo aiškūs FED ketinimai sparčiau griežtinti pinigų politiką. JAV akcijų rinkoje prasidėjęs išpardavimas persimetė į Europos rinkas, o kiek pavėluotai – ir į Baltijos šalių biržas. Tiesa, tai nebūtinai žymi pastarųjų kelerių metų akcijų rinkų ralio pabaigą.

Kalbėdami apie finansinį raštingumą, galėtume visiems gerai žinomą patarlę apie mokslo naudą perfrazuoti į „ką išmoksi, kišenėje nešiosi“. Ir nors ekonominė gerovė Lietuvoje auga, gyventojų žinios apie finansus ir jų valdymą galėtų būti žymiai geresnės, ypač moksleivių bei jaunimo. Ši informacija pagelbėtų jauniems žmonėms, kurių didžioji dalis − net du trečdaliai – nurodo, kad dėl pinigų jaudinasi kasdien.

Nežinojimas, apatija, kaltė, cinizmas, arogancija, godumas ir bailumas. Tai, o ne kariai, tankai, kariniai lėktuvai ir raketos, yra galingiausi Kremliaus ginklai kare prieš Vakarus. Pradėkime nuo nežinojimo. Kur vis dėlto yra ta Ukraina? Ši šalis, kad ir kur ji būtų, nelabai emociškai rezonuoja daugumos vakarų europiečių ir amerikiečių galvose. Mokykloje apie ją nesimokėme. Mes ten neatostogaujame. Mes niekada nematome jos produktų savo parduotuvėse.

Niekad nemaniau, kad frazė „kenčiančiam dangus“‚ bus tokia aktuali dar neišėjus anapilin. Ar pastebėjote, kad dabar net ir apsimetus silpnu, tau bandoma sudaryti rojų? Stipriausiai bliaunantis valdo avis  Šiandien visos mažumos, visi silpnieji yra privilegijuoti. Natūralu: mokesčius turi mokėti stipriausi, o silpniausi gauna išmokas. Juk net ir per pandemiją pagalbos žymiai daugiau gauna tie, kurie yra ne būtinai silpni, bet tie, kurie moka parodyti savo silpnumą.

„Sustabdykite iškastinio kuro naudojimą! Veikite dabar pat!“ Tokie ir panašūs šūkiai mirgėjo aktyvistų plakatuose Škotijos mieste Glazge, kur vyko Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencija COP26. Buvo tikimasi, kad pasaulio šalių lyderiai susitikime įsipareigos dar ambicingiau mažinti šiltnamio dujų emisijas, taip užkirsdami kelią tolesniam globaliniam klimato šilimui.

Greičiausiai visi sutinka, kad išsilavinimas būtinas ir tai – itin svarbu brandžiai asmenybei. Kaip žinia, visais laikais, visose aplinkose buvo ir yra tiek daug  žmonių, kurie nesugeba palaikyti bent kiek platesnio pokalbio. Ar pastebėjote, kad išsilavinimas keičia net veido bruožus, todėl mokytis – verta, net ir dėl grožio. Čia pabandysiu pakalbėti apie tai, kaip ir kur šį išsilavinimą įgyti.

Po Sausio 13-osios minėjimo, kai prie Seimo susirinko ir protestuojančiųjų būrys, redakcija gavo skaitytojo Ramojaus Girinsko laišką. Žemiau pateikiame jį visą, neredaguotą.

Vilniaus regione gruodį trys iš keturių apklaustų gyventojų teigė, kad būsto kainos Lietuvoje šiemet didės. Tai didžiausia taip manančių asmenų dalis per dešimt metų, kai SEB banko užsakymu kas ketvirtį atliekama reprezentatyvi gyventojų apklausa.

Milijonai metų evoliucijos, tarp kitų paukščių, mūsų faunai padovanojo „nuostabų“ paukštį – GEGUTĘ. Gegutės, dėl savo elgesio ypatumų, gamtoje yra pripažintos parazitiniais paukščiais. Matote, kiaušinius jos deda į kitų paukščių lizdus, ir, iš esmės, neblogai gyvena panaudojant svetimą ir sąžiningą kitų paukščių darbą.

Prieš ketverius metus kalbėjau apie tai, kad mūsų valstybei reikia auginti savo Čerčilius. Šis politikas, valstybės vadovas yra chrestomatinis pavyzdys, kiek gali nulemti vienas žmogus, ir kad bet kokiomis istorijos sąlygomis galima pasiekti savo tikslą. Šis lyderis tapatinosi su savo valstybe, gyveno jai ir galvojo ne apie tai, ar bus mylimas tautos ir aplinkos, bet kaip valstybę, kuriai jis tarnavo, padaryti stipria lydere. Esminė jo varomoji jėga buvo pažanga ir lyderystė.

Rusija laimi – iš dalies dėl savo pačios privalumų, bet daugiausiai – dėl mūsų silpnumo. Ant kortos pastatyta ne vien Ukrainos ateitis, bet ir mūsiškė. Štai ko dauguma Vakarų lyderių neįstengia suvokti, didėjant statymams šioje bauginamoje viduržiemio geopolitinio pokerio partijoje. Jeigu gruodžio 17-ąją Rusijos paskelbtas Rusijos reikalavimų sąrašas būtų priimtas, tai sugriautų NATO ir užbaigtų Jungtinių Valstijų kaip Europos saugumo garantės vaidmenį.

Laisvė reiškia, kad būtent mes patys esame savo sprendimų autoriai. Žinoma, mums visuomet įtaką, nesvarbu gerą ar blogą, daro įvairūs žmonės ar aplinkybės, bet visada sprendimą priimame mes. Tik ar tikrai visi nori tos taip vadinamos laisvės? Ar visi mes vienodai suprantame tą laimę ir ar mes siekiame vienodos gyvenimo kokybės? Laisvė – tai galimybė nevaržomai elgtis bei veikti, savo nuožiūra priimti sprendimus, bet tuo pačiu tai ir didžiulė atsakomybė, kurios toli gražu nori ne visi.

Negaliu nematyti, kaip valdantieji naudoja prievartą skiepų klausimu. Nesu prieš skiepus, tačiau negaliu pritarti tokiems valdžios žingsniams, ypač kai tai ima liesti vaikus. Vaikams jau tuoj, po atostogų reikės grįžti į mokyklas ir tai padaryti nebus lengva. Psichologai jau dabar kalba apie gresiančias patyčias ir kitas nemalonias situacijas, į kurias, dėl įvesto „galimybių paso“, pateks neskiepyti vaikai, o teisininkai įspėja apie pažeidžiamas vaikų teises.

„Lietuvos Vyriausybė puikiai suvaldė pandemiją, suvienijo ir mobilizavo visuomenę krizės akivaizdoje, pagaliau, per trisdešimt metų tinkamai sutvarkė švietimo ir socialines sferas, sumažino energetikos kainas, padidino žmonių pajamas, o Lietuvos visuomenės laimės indeksas išaugo iki dangaus.

Nepatikėsite, o ir nereikia, kad patikėtumėte, bet manęs realiai keli žmonės prašė parašyti šia tema. Tiesą sakant, ir pats mėgstu rašyti aštriomis temom, tad dabar, rašydamas apie veganus, manau – bus aštru. Tie, kurie norėjo mane apmėtyti pomidorais, atsiminkite, kad aš pats, metus laiko savotiškai eksperimentavau ir buvau laikinasis vegetaras. Nevalgiau mėsos ir tame laikotarpyje atradau tik vieną gėrį – lazaniją su špinatais. Ji tokia nuostabi, kad dar dabar prašau žmonos ją pagaminti.

Nuovargis dėl užsitęsusios pandemijos, naujų viruso atmainų ir judėjimo ribojimų, lyg iš giedro dangaus atsiradusi migrantų krizė pasienyje, o galiausiai ir seniai regėtas aukštumas pasiekusi infliacija – šie metai tikrai nesuteikė galimybių atsipalaiduoti. Visgi nepaisant sunkumų, Lietuvos ekonomika augo pavydėtinu tempu, o vartojimo lygis, eksporto apimtys, atlyginimai ir gyventojų sukauptos santaupos mušė naujus rekordus.

Infliacija ir geri darbo rinkos duomenys galiausiai privertė FED greičiau imti riboti ekonomikos skatinimą. Investuotojai tokį JAV centrinio banko žingsnį įvertino palankiai. Tuo metu Europoje apie pinigų politikos pokyčius kol kas nekalbama. Nepaisant labiau užkrečiamos viruso atmainos omikron, nepamatuota skatinimo politika ir jos nulemta didelė infliacija jau imamos vertinti kaip didesnės grėsmės ekonomikai ir finansų rinkoms.

Ar jums teko pajusti tą neapibrėžtumo jausmą, kai sena jau netinka, netaikoma, o naujo dar nėra arba naudotis juo nemoki? Viskas. Senelio patarimai jau neveikia? Darbas žmogų nustojo puošti? Mes turime tokią naują situaciją, kai didžiausias darbdavys yra pati valstybė. Mokėdama pinigus už nedarbą, išmokomis, pašalpomis, dotacijomis.