komentaras

Šiuo metu lietuviai ir latviai už turimas būsto paskolas moka didesnes palūkanų normas nei gyventojai kitose euro zonos šalyse. Tačiau už šios nepatrauklios ir daug kam klausimų keliančios statistikos slypi ir daug įdomesni bei svarbesni faktai. Europos Centrinio Banko (ECB) duomenimis, praėjusių metų pabaigoje vidutinės visų išduotų būsto paskolų palūkanos Lietuvoje pakilo iki 3,5 procento, kai tuo metu Ispanijoje jos siekė 2,7 proc., euro zonos vidurkis buvo 1,8 proc.

Daugelis investuotojų nekantravo atsisveikinti su 2022-aisiais, vienais blogiausių metų biržose, ir 2023 metus pasitiko su viltimi, kad turbulencija finansų rinkose pagaliau stabilizuosis. Iš tiesų teigiamų požymių įžvelgti galima, tačiau ar jų užteks, kad investuotojai išliktų optimistiški? Nauja svyravimų realybė Finansų rinka be svyravimų neįsivaizduojama – visus didesnius pakilimus lydi nuosmukiai, ir atvirkščiai.

Dideli lūkesčiai ir nuviliantys rezultatai. Tokia yra čekų istorija nuo 1989-ųjų Aksominės revoliucijos. Tas pasakiškas epizodas (kurio liudininku buvau kaip jaunas užsienio korespondentas) ne tik atvedė Vaclavą Havelą į Prahos pilį. Jis padėjo pamatus aktyviai pilietinei visuomenei ir šalies reintegracijai į Europos pagrindinę srovę.

Kazio Maksvyčio vadovaujamas Kauno „Žalgiris” Eurolygoje iškovojo jau dvyliktąją pergalę. Kauniečiai savo sirgalių akivaizdoje 71:66 sugebėjo įveikti Belgrado „Crvena Zvezda” ir tai padarė reikiamu taškų skirtumu – pirmajame rate serbai šventė pergalę 4 taškų persvara. Po rungtynių spaudos konferencijoje K. Maksvytis gyrė lyderystę vėl parodžiusį Edgarą Ulanovą. Kapitonas per paskutines 2 min. pelnė 8 taškus ir iš esmės nulėmė mačo baigtį.

Oligarchinis režimas, kilus gatvės protestams, dreba, o vėliau, remiamas Maskvos, žiauriai susidoroja su protestuotojais. Tokį scenarijų jau matėme: po 2020 metų rinkimų klastojimo Baltarusijoje ir Kyjive per 2014 metų Maidano sukilimą prieš korumpuotą ir išdavikišką Viktoro Janukovyčiaus valdymą.  Tačiau naujausias to variantas įvyko Kazachstane prieš metus.

Greičiausiai sunkiai surastume žmogų, kuris manytų, kad efektyvesnis finansų valdymas yra nereikalingas gebėjimas. Dažnas siekiame uždirbti ir turėti daugiau pinigų, o turimus − norėtume leisti protingai. Tačiau neretai sau duoti pažadai taupyti ar keisti finansinę elgseną gana greitai pasimiršta, kaip ir daugelis kitų Naujųjų metų rezoliucijų.

Kazys Maksvytis po įspūdingos pergalės 86:66 prieš Stambulo „Fenerbahče“ džiaugėsi auklėtinių sėkme, tačiau apgailestavo dėl geriausio Kauno „Žalgirio“ žaidėjo Keenano Evanso traumos. Treneris kalbėjo dar nežinodamas, kad K. Evansui dėl traumos teks praleisti mažiausiai pusmetį be krepšinio. Tai paaiškėjo po kelių valandų, kai krepšininkui buvo atlikti išsamūs tyrimai ir Achilo sausgyslės operacija.  „Džiaugiuosi dėl pergalės, žaidėjų ir sirgalių.

Baseine Kaune trečiadienio vakarą skendo ketverių metų mergaitė. Kaip pranešė Policijos departamentas, 21.19 val. Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas gavo pranešimą, kad į Kauno ligoninę iš Karaliaus Mindaugo prospekte esančio baseino pristatyta mažametė.  Karaliaus Mindaugo prospekte yra įsikūrusi „Žalgirio“ arena, joje veikia baseinas. Dėl skendimo mergaitė paguldyta stebėjimui. Dėl įvykio policija surinko medžiagą.

SEB banko duomenys apie atsiskaitymus kortelėmis naudojant kortelių skaitytuvus rodo, kad gruodį gyventojų išlaidos prekėms ir paslaugoms liko gerokai didesnės negu prieš metus, bet augimą lėmė infliacija, o ne realaus vartojimo didėjimas. Atsiskaitymų vertė gruodį buvo 17 proc. didesnė negu prieš metus, kai lapkritį metinis pokytis buvo 22 procentai. Kaip ir ankstesniais mėnesiais žmonės vis dar gerokai daugiau negu prieš metus išleido paslaugoms, o išlaidos prekėms augo tik dėl infliacijos.

Prognozuodami naujuosius metus, pirmiausia turėtume įvertinti, ko išmokome per praėjusius. Viena iš svarbiausių pamokų yra ta, kad Kremlius yra silpnesnis, nei manėme. Jo karo mašina palūžo mūšio lauke. Jo propagandos aparatas negali paaiškinti, kodėl. Jo sprendimų priėmėjai negali ištaisyti klaidų.

Pasaulio čempionas Rokas Baciuška su dideliais lūkesčiais atvyko į netrukus prasidėsiantį Dakaro ralį. Prieš šių metų Dakarą buvo pranešta, kad „Red Bull“ ir „Can-Am“ pasirašė ilgametę bendradarbiavimo sutartį. Naujos komandos – „Red Bull Can-Am Factory Team“ ir „Red Bull Off-Road Junior Team USA“ – metus pradės su naujomis mašinomis ir naujais vairuotojais, tarp kurių pakliuvo ir vienintelis lietuvis R.Baciuška.

Pilietinė visuomenė ir pilietiškumas — pastarųjų metų krizių fone vis dažniau girdimos sąvokos. Sunkiausiais valstybei momentais būtent piliečiai sugebėjo susitelkti bei nustebinti visą pasaulį savo solidarumu ir pagalba tiek COVID-19 pandemijos metu, tiek ir besitęsiančio Ukrainos karo akivaizdoje. Visi šie pasiekimai prasidėjo ir baigėsi piliečių iniciatyva, vedami didelio noro keisti susiklosčiusią situaciją.

Kasmet prasidėjus pirmosioms pūgoms su šypsena prisimename antraštes, teigiančias, kad štai žiema ir mus, ir kelininkus vėl užklupo netikėtai. Vis dėlto, galvojant apie verslo pasirengimą ekonominėms ir finansinėms pūgoms, šypsenos lieka kiek mažiau. Audrų, drebinusių ir tebedrebinančių viso pasaulio ekonomiką, šiemet buvo itin gausu.

Kauno „Žalgiris“ pasiekė vieną skambiausių sezono pergalių, namie parklupdydamas Madrido „Real“. Svarbiu svertu šiose rungtynėse tapo ir pastaruoju metu sportinę formą gerinantis Tyleris Cavanaugh. Amerikietis per 19 minučių suvertė 15 taškų. Po rungtynių jis apžvelgė tiek savo žaidimą, tiek pergalę nulėmusius faktorius. „Šioje lygoje turi ginti savo namų sienas, tad mes žinojome, ką turime padaryti šiandien, kad išliktume lenktynėse.

Melburne (Australija) vykstančiame 16-ajame FINA pasaulio plaukimo čempionate trumpame (25 m ilgio) baseine ketvirtadienį bronzos medalį iškovojo lietuvis Danas Rapšys. D.Rapšys vyrų 400 m plaukimo laisvuoju stiliumi finale ilgą laiką plaukė ketvirtoje pozicijoje, tačiau po 300 metrų įjungė aukštesnę pavarą, aplenkė japoną Katsuhiro Matsumoto ir finišavęs per 3 min. 36.26 sek. užėmė trečią vietą.

Artėjant Kalėdoms pamatykite šiuolaikinį stebuklą. Šventės scena – tai pažangi šalis, kur susiklostė sąlygos, kurios mūsų seneliams atrodytų nepakeliamai primityvios. Geriausiu atveju elektros, šilumos, vandens ir kanalizacijos nebuvimas vargina ir žemina. Blogiausiu atveju – tai mirtina. Seni, ligoti, neįgalūs ir kiti pažeidžiami žmonės tyliai miršta nuo šalčio, streso ir sveikatos priežiūros sistemos sutrikimų. Tačiau kol kas kovinė dvasia stebuklingai nesumažėjo. Ukraina kovoja toliau.

Panašu, kad šių metų pradžioje skambėję nuogąstavimai, esą Rusijos karas Ukrainoje, pasikeitusi teisinė aplinka ir lėtėjanti pasaulio bei Europos ekonomika Lietuvos vežėjams suduos stiprų smūgį, nepasitvirtino. Daugelis transporto ir logistikos įmonių sėkmingai prisitaikė prie kintančių sąlygų, tad šiemet veiklos rodikliai išlieka geri.

Turbūt ne vienas mūsų yra svajojęs apie prabangą. Daugelis apie ją svajoja kaip apie jiems nepasiekiamą dalyką. Tačiau kas iš tiesų yra ta prabanga? Kaip ją galima pasiekti? Žodynuose ieškodami žodžio „prabanga” reikšmės pamatysite tokius žodžius: tai materialinių patogumų gausa, perteklius arba, kitaip sakant, tai yra asmeninis komfortas.  Vos pora amžių atgal prabanga galėjo mėgautis tik kilmingieji asmenys. Tai perduodami iš kartos į kartą.

Lapkričio mėnesį pasirodę JAV infliacijos mažėjimo ženklai investuotojams suteikė vilties, kad kitą mėnesį JAV Federalinių rezervų bankas (FED) sulėtins bazinių palūkanų kėlimo tempą. Tuo metu Europos akcijų rinkos sugrįžo į rekordines aukštumas. Nors investuotojai iš Azijos rinkų tikisi gerų rezultatų, jų ekonomika susiduria su užsitęsusiu sulėtėjimu.

Viena iš Lietuvos valstybės problemų yra deficitinis biudžetas. Iš pastarųjų 10 metų nebuvo tokių, kad šalies biudžetas būtų subalansuotas ar perteklinis. Tvirtinamas biudžetas ar faktiškai surenkamas ir paskirstomas biudžetas visada buvo deficitinis. Pats paprasčiausias būdas spręsti biudžeto deficito problemą yra mokesčių tarifų padidinimas arba naujo mokesčio įvedimas. Bet kuri iš šių priemonių visada papildo biudžetą.

Šiemet labiau nei kada nors anksčiau istorijoje oro sąlygos ir temperatūra gali turėti lemiamos įtakos ne tik ekonominės recesijos gyliui, jos pradžiai, bet ir pabaigai. Ir nors panašu, kad žiemos jau sulaukėme, visgi šiltesnis nei tikėtasi ruduo santūriu optimizmu apgaubė ne tik valdžios atstovus, bet ir ekonomistus.

Lapkričio pabaigoje Kinijoje prasidėję didelio masto protestai prieš nulinę Covid-19 politiką lapkričio 27 d. galiausiai išaugo į fizinius susidūrimus Šanchajuje tarp šimtų protestuotojų ir policijos pajėgų. Šių protestų, kurie yra laikomi didžiausiais Kinijoje nuo 1989 m. Tiananmenio įvykių, protrūkį paskatino kinų pyktis dėl griežtų koronaviruso pandemijos suvaldymo priemonių, o dar labiau pakurstė žmonių gyvybių pareikalavęs gaisras Sindziango uigūrų autonominiame regione.

Rusijos karinis žlugimas spartėja. Kas dabar? Šiluma spartina irimą. Tačiau kariuomenėje koroziją sukelia šaltis. Krintant temperatūrai, judėjimui reikia daugiau pastangų ir greičiau išalksti. Jei aprūpinimas neatitinka poreikių, krinta kovinė dvasia. Dezertyravimas, pasidavimas, plėšikavimas ir maištas tampa patrauklesni. Tikra kova – mažiau.  Anksčiau generolė Žiema būdavo didelis Rusijos sąjungininkas. Tačiau dabar šaltieji mėnesiai padeda Ukrainai.

Spalio mėnesį infliacija JAV mažėjo ir siekė žemesnį lygį, nei tikėjosi daugelis analitikų. Tai paskatino optimizmo pliūpsnį tarp investuotojų, kurie dabar tikisi švelnesnio FED palūkanų didinimo. Tuo metu euro zonoje infliacija vis dar auga, ir ECB greičiausiai pratęs pinigų politikos griežtinimą artimiausioje ateityje. Nepaisant to, per pastarąjį mėnesį Europos akcijų rinkos pademonstravo 13 proc. šuolį ir šiuo metu gali būti kiek pervertintos.

Kauno „Žalgirio“ komanda ketvirtadienį iškovojo pirmąją Eurolygos pergalę svetimoje arenoje. „Žalgirio“ treneris Kazys Maksvytis sakė, kad jie buvo verti laimėti prieš Vilerbano ASVEL. „Nusipelnėme pergalės. Jau pirmoje rungtynių pusėje sugebėjome šiek tiek atsiplėšti. Puolime žaidėme gerai, bet reikėjo šiek tiek pridėti gynyboje. Ketvirtą kėlinį sužaidėme gerai abejose pusėse. Mes antroje vietoje Eurolygoje pagal gynybą. Šiandien labai gerai pasirinkome taikinius ir kokią gynybą atakuoti.

Verslas auga maitinamas investicijomis. Būtent todėl visame pasaulyje valdžios institucijos atidžiai seka šias verslo išlaidas. Krentanti kreivė gali tapti ankstyvu perspėjimu apie prastėjantį ekonomikos augimą ar net recesiją. Investuoti iš esamų finansinių srautų verslas gali, tačiau toks scenarijus nėra įprastas. Dažniau bendrovės skolinasi pinigus ir siekia norimo augimo tempų. Istoriškai susiklostė taip, kad smulkiam ir vidutiniam verslui (SVV) pasiskolinti investicijoms tapo sunkiau.

Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas teigia, kad nėra mandagu sakyti: „Aš jums sakiau.“ Tačiau faktas tas, kad Rusijos problemą turėjome gerokai anksčiau nei Vladimiro Putino problemą. Baltijos šalys apie tai įspėjo likusį pasaulį. Pasaulis neklausė. Ir kiti žmonės, daugiausia ukrainiečiai, už tai sumokėjo siaubingą kainą. Tai prasidėjo daug anksčiau. Per Šaltąjį karą Baltijos šalys visada suprato, kad visa sovietinė idėja yra giliai neteisėta.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis neseniai paskelbė dar vieną įspūdingą kalbą, pakviesdamas vienos šalies žmones skaityti iš jo lūpų tardamas: „Be dujų ar be jūsų? Be jūsų“. Kalba pasirodė ne tik įkvepianti, bet ir aktuali kur kas didesniam klausytojų ratui, negu galėtų pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Juk iš tiesų, be tos šalies ir jos gamtinių išteklių apsieiti dabar mokosi daugelis Europos ir pasaulio valstybių.

Nors kai kurie elektroninės prekybos dalyvių šiandien ilgisi per pandemiją pasiekto milžiniško augimo greičio, tyrimų bendrovė „Euromonitor International“ prognozuoja, kad ateinantį penkmetį Lietuvoje vidutinis metinis elektroninės prekybos rinkos augimo tempas sieks apie 19 proc., o visose Baltijos šalyse gyventojai 2026-aisiais internetu pirks maždaug penktadalį visų prekių. Žinoma, daugiausia jų parduos tie, kas geriausiai prisitaikys prie pirkėjų lūkesčių.

Pavogtų ar nusikalstamoms veikoms finansuoti skirtų pinigų plovimui vis dažniau pasitelkiami vadinamieji pinigų mulai – žmonės, kurie savo banko sąskaitą už atlygį „paskolina“ pinigų išgryninimui ar pervedimui į kitą sąskaitą. Kas gresia susigundžius tokiu iš pažiūros lengvu uždarbiu ir ką daryti, patekus į tokias sukčių pinkles? Į pinigų mulų paieškos pinkles gali įkliūti bet kas, tačiau paprastai tokių žmonių ieškantys sukčiai nusitaiko į labiau pažeidžiamas gyventojų grupes.

Infliacijai laikantis skausmingose aukštumose, centriniai bankai pasileido į palūkanų didinimo lenktynes. Nors esama ekonominė aplinka reikalauja griežtesnės pinigų politikos, jos rizikos taip pat akivaizdžios − beatodairiškas palūkanų didinimo tempas grasina pagilinti recesiją ir gali destabilizuoti finansų sistemą. Europos centrinis bankas (ECB) per paskutinius kelis susirinkimus padidino palūkanas nuo neigiamų -0,5 proc. iki 0,75 proc.

Nuosavas būstas – vienas didžiausių ir labiausių trokštamų daugelio lietuvių pirkinių, kuriam įsigyti neretai prireikia banko finansavimo. Norint užsitikrinti sklandų paskolos gavimo, būsto įsigijimo ir finansinių įsipareigojimų vykdymo procesą, reikia atlikti šiek tiek „namų darbų“. Kokie jie ir į ką svarbu atkreipti dėmesį? Pirmasis žingsnis – finansinių galimybių vertinimas Mūsų norai neriboti, o štai finansinės galimybės paprastai turi labai aiškias ribas.

Diskutuojant apie ekonomikos ir finansų rinkos ateities perspektyvas, dažnai įvardijamos dvi projekcijos – finansinių institucijų prognozės ir rinkos dalyvių lūkesčiai. Pastarieji yra išskaičiuojami iš išvestinių finansinių instrumentų kainų ir priklauso ne nuo prognozių modelių (kurie savo ruožtu labai priklauso nuo jų sudarytojų prielaidų), o nuo tuo metu sudaromų sandorių kainų.

Nuo 1991 metų didžiausia Vakarų silpnybė santykiuose su Rusija yra nusiraminimas: dėl Kremliaus tikslų, jo ryžto juos pasiekti, laisvų visuomenių pažeidžiamumo prieš ginklu paverstą dezinformaciją ir nešvarius pinigus.  Atrodo, kad Rusijos puolimas Ukrainoje paskatino Vakarus išvysti pavėluoto realizmo aušrą. Tačiau pokyčiai vis dar menki.

Stebiu Lietuvoje ir Europoje siaučiančią isteriją dėl dujų ir elektros kainų ir niekaip negaliu atsikratyti įspūdžio, kad visa tai jau kažkur mačiau. Tikrai mačiau – maždaug prieš dešimtmetį. Vieną vėlyvo rudens dieną sodų bendrijos, kurioje gyvenu, kaimynė pareiškė girdėjusi, kad gretimos sodų bendrijos pirmininkė mūsų sodų bendrijos pirmininkui sakė, esą Šulija sakė, kad artimiausia žiema bus labai šalta.

Artėja šaltasis metų sezonas, o tai reiškia, kad be kitų iššūkių Lietuva turi ruoštis ir galimam gausiam karo pabėgėlių iš Ukrainos atvykimui – prognozuojama, kad rudenį į Lietuvą gali atvykti 60 tūkst. nuo karo bėgančių žmonių. Ruoštis, tai reiškia aiškiai žinoti, kokios mūsų galimybės juos apgyvendinti, suteikti būtinas buitines, socialines, švietimo ir kitas paslaugas.

„Visiškai beatodairiškas“ – taip „The New York Times“ žurnalistas Tomas Friedmanas apibūdino Nancy Pelosi vizitą į Taivaną. Kai Jungtinės Valstijos užsiėmusios Ukraina, kam provokuoti žemyninės Kinijos vadovybę nereikalingu įžeidimu? Įniršusio Pekino reakcija į Atstovų Rūmų pirmininkės kelionę, įskaitant provokuojančias karines pratybas, kurios gali reikšti visišką savarankiškos salos blokadą, tarsi pabrėžia šią žinią. Tačiau sekant T. Friedmano logika toliau, iškyla problemų.

Išankstiniais Valstybės duomenų agentūros duomenimis, liepos mėnesį metinė infliacija dar šiek tiek padidėjo ir pasiekė 20,8 procento. Tačiau vis daugėja indikacijų, kad infliacijos piką jau pasiekėme, o rudenį ir ypač kitais metais ji ims sparčiai mažėti. Ekonomistai negali pasigirti, kad šiemet jiems pavyko prognozuoti infliacijos šuolius – nors kainų augimo įsibėgėjimas nebuvo netikėtas, jo mastas ir greitis nustebino visus.

Panašu, kuriam laikui nurimo politinė audra, kilusi dėl Kaliningrado tranzito. Bet vienų galvose liko painiava, o kitiems paaiškėjo naujoji užsienio politikos strategija – pirma padaryti, o paskui galvoti. Karštakošiai strategai, dar balandį žinoję Europos komisijos (EK) išaiškinimą dėl sankcijų Rusijai, vis dėlto ėmė ir sustabdė sankcionuotų Rusijos prekių tranzitą per Lietuvos teritoriją į Kaliningradą.

Applebaum? Snyderis? Belton? Arba galbūt Dostojevskis ar Solženicynas? Putino karas Ukrainoje pavėluotai sužadino smalsumą, kokia yra Kremliaus vadovybė ir kaip ji priima sprendimus.

Reaguodamas į dešimtmečius nematytą infliaciją, Europos Centrinis Bankas (ECB) šiandien pirmą kartą po 11 metų pertraukos ir daugiau, nei buvo prognozuota, pakėlė bazines palūkanų normas. ECB bei finansų rinkos signalizuoja, kad palūkanų normos ir toliau sparčiai kils, tačiau besikaupiančios euro zonos ekonominės problemos gali greitai sustabdyti šį palūkanų normų kėlimo ciklą.

„Kažkoks kosmosas Lietuvoje“, – sako žmonės paklausę naujienas. Tuo pat metu, kai pranešama apie 21 infliacijos procentą, kas prilygsta karo ištiktos Ukrainos infliacijos lygiui, kai verslas jau atleidžia darbuotojus ir prašo atidėti mokesčius, agresorė kaimyninė šalis grasina atsakomosiomis sankcijomis Lietuvai, o už ekonomiką atsakinga ministrė neigdama informaciją apie ekonomines grėsmes garsiai ir išdidžiai pristato Lietuvos ambicijas kosmose. Negali nesutikti su žmonėmis.

Šiuo metu rengiama ypač daug kibernetinių atakų, nukreiptų ne tik prieš Lietuvos valdžios institucijas, bet ir prieš šalyje veikiančių privačių kompanijų informacines sistemas. Neretai perimami ir paviešinami verslo klientų duomenys. Vartotojai ir priežiūrą vykdančios institucijos paprastai skuba piktintis, kad neapsisaugojo pats verslas. Bet kalbant apie vis tobulėjančias informacines technologijas, būtina nepamiršti paprastos tiesos, – kad nenulaužiamų sistemų tiesiog nėra.

Lietuvos statistikos departamentas neseniai paskelbė naujausius duomenis apie vyrų ir moterų darbo užmokesčio atotrūkį. 2021 metais jis buvo 11,1 proc. ir, palyginti su 2020 metais, sumažėjo 1 procentiniu punktu. Tiesa, vis dar yra sektorių, kur vidutinis moterų darbo užmokestis yra gerokai mažesnis, ir šis atotrūkis viršija 30 procentų. Europos Komisijos duomenimis, apie 30 proc. vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo lemia tai, kad daug moterų dirba palyginti mažai mokamuose sektoriuose.

Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, Lietuvos valdžia visas savo pastangas nukreipė į karingos retorikos demonstravimą, parodomąsias keliones į Ukrainą ir didžiųjų Europos šalių politikos menkinimą. Ar tokie ir tik tokie valdžios veiksmai naudingi Lietuvos gyventojams? Akivaizdu, kad tai nenaudos nei Lietuvai, nei Ukrainai neduoda.

Be šio įrenginio daugelis tiesiog nebeįsivaizduojame savo gyvenimo. „Eurostat“ duomenimis, išmaniaisiais telefonais naudojasi 77 proc. Lietuvos gyventojų, o tarptautiniai tyrimai rodo kad šiuolaikiniai žmonės prie telefonų ekranų praleidžia bemaž devynerius savo gyvenimo metus. Pasaulyje daug ir nuolat diskutuojama apie žmogaus ir įrenginio ryšio poveikį, atkreipiamas dėmesys ne tik į išmaniųjų telefonų naudą, bet ir į grėsmes. Jas aptarti siūlome ir mes.

Tauragės apskrities policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl neapykantos skatinimo prieš homoseksualius asmenis, vienam asmeniui pareikšti įtarimai. Antradienį pareigūnai gavo pranešimą, kad praeitą savaitę naujienų portalo „Facebook“ paskyroje, po patalpintu vaizdo įrašu, buvo parašytas komentaras. Pranešėjo teigimu, jis galbūt žemino, niekino asmenų grupę dėl jų seksualinės orientacijos. Komentare buvo naudojami necenzūriniai žodžiai.

Medaus mėnuo tiek ir tetruko – toks yra Lietuvos užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio niūrus vertinimas. Rusijos karo prieš Ukrainą ankstyvosiomis savaitėmis trumpai buvo susidariusi regimybė, kad lengvabūdiškos, arogantiškos, neišmanėliškos ir godžios „senųjų Vakarų“ šalys iš tikrųjų atsibudo dėl Rusijos keliamo pavojaus ir yra pasiruošusios priimti jam atremti reikalingų sprendimų bei aukų. Dabar taip nebeatrodo.

Nepaisant kylančios infliacijos, karo Ukrainoje, sankcijų poveikio bei itin išaugusio geopolitinio neapibrėžtumo, Lietuvoje toliau stebimi dviženklį augimo tempą išlaikantys atlyginimai, sparčiai kuriamos naujos darbo vietos bei vis mažėjantis nedarbas. Nors dėl karo rytuose bei kylančių kainų vartotojų pasitikėjimo rodiklis krito, kol kas gyventojų nerimas dėl jų asmeninės bei šalies ekonominės gerovės atrodo mažai pagrįstas.