Pirmasis žingsnis – finansinių galimybių vertinimas
Mūsų norai neriboti, o štai finansinės galimybės paprastai turi labai aiškias ribas. Tad būsto pirkimo procesą reikėtų pradėti ne nuo norimo būsto paieškos, o nuo savo asmeninių ar šeimos finansinių galimybių įsivertinimo.
Pirmiausia reikėtų išanalizuoti savo pajamas bei išlaidas. Vertindami pajamas, dėmesį skirkite jų stabilumui, todėl skaičiuoti reiktų tik reguliariai gaunamas lėšas. Skaičiuodami išlaidas fiksuokite patiriamas ir būtinąsias, ir galimas išlaidas bei jau turimų įsipareigojimų mėnesio įmokas.
Ši pajamų ir išlaidų analizė padės suprasti, kokio dydžio paskolos įmoką galime sau leisti mokėti, o tuo pačiu – kiek galėtų kainuoti būsimas būstas. Įmokos už būsto paskolą ir kitus finansinius įsipareigojimus dalis neturėtų viršyti 40 proc. nuo mėnesio pajamų, tačiau dar saugesnė rekomenduojama riba būtų 30 proc.
Tai ypač aktualu šiuo laikotarpiu, kada auga tarpbankinių palūkanų rodiklis EURIBOR. Priklausomai nuo pasiskolintos sumos dydžio, 6 mėn. EURIBOR rodiklio augimas gali lemti keliasdešimčia eurų ar dar didesnę paskolos įmoką ateityje.
Ne mažiau svarbus ir sukauptas pradinis įnašas. Jis turės reikšmingos įtakos banko skolinamos sumos dydžiui, taigi – ir mūsų būsimo būsto kainai. Pradinio įnašo suma, kurios prireiks siekiant gauti banko finansavimą, gali svyruoti priklausomai nuo to, kokioje vietovėje, kada statytas ir kokios būklės yra planuojamas įsigyti būstas. Tačiau bet kokiu atveju ši suma negali būti mažesnė nei 15 proc., skaičiuojant nuo įsigyjamo turto kainos ar vertės.
„Swedbank“ duomenimis, vidutinė paskola butui šiuo metu siekia 88,5 tūkst. eurų, o pradinis įnašas – apie 33 tūkst. eurų arba daugiau nei 27 proc. perkamo būsto kainos. Tai rodo, kad gyventojai yra linkę valdyti rizikas ir būstui skolinasi nesiekdami maksimalios paskolos ribos.
Antrasis žingsnis – tinkamo būsto paieškos
Kaip jau minėta, būsto pasirinkimui reikšmingos įtakos turės asmeninė ar šeimos finansinė padėtis. Atsižvelgdami į ją turėtume nusistatyti ir savo prioritetus būstui. Ar mūsų finansines galimybes ir poreikius labiau atitiks didesnis būstas nuo centro nutolusiuose rajonuose, o gal mažesnis, tačiau arčiau centro? Tai turėtų būti naujos ar senos statybos būstas? Individualus namas ar butas daugiabučiame name?
„Swedbank“ duomenys rodo, kad 2 iš 3 gyventojų banko finansavimą naudoja butui, kurio vidutinis plotas sudaro 63 kv. m, įsigyti. Įsigyjantys individualų namą dažniausiai perka 149 kv. m. ploto būstą. Šiuo metu beveik kas antras su paskola įsigyjamas būstas yra naujos statybos.
Vertinant aktualius kriterijus, naudinga atsižvelgti ir į planuojamo įsigyti būsto energinę klasę. A+ ar aukštesnės energinės klasės būstas leis sutaupyti ilgalaikėje perspektyvoje, o bankai tokiam būstui paprastai gali pasiūlyti palankesnes finansavimo sąlygas.
Taip pat svarbu įvertinti ir ateities perspektyvas, pavyzdžiui, ar planuojate šeimos pagausėjimą, dėl kurio kriterijai norimam būstui gali pasikeisti. Kaip atskleidžia „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa, 49 proc. gyventojų perka būstą atsižvelgdami į artimiausius savo ar šeimos poreikius ir numatydami galimybę būstą pakeisti, jei jis poreikių nebeatitiktų.
Trečiasis žingsnis – paskolos paraiška ir jos vertinimas
Radus keliamus kriterijus ir finansines galimybes atitinkantį būstą, reiktų susipažinti su paskolos suteikimo sąlygomis ir palūkanų apskaičiavimo tvarka. Visą aktualią informaciją galima rasti bankų interneto svetainėse, kuriose paprastai paaiškinamos finansavimo sąlygos, etapai bei pateikiamos būsto paskolos skaičiuoklės.
Norint sužinoti banko atsakymą dėl būsto paskolos bei gauti paskolos sąlygų pasiūlymą, paraišką paskolai gauti reikia užpildyti interneto banke. Per trumpą laiką po paraiškos užpildymo banko konsultantai susisiekia su klientu dėl papildomų klausimų ar dokumentų, o juos pateikus pristato sprendimą ir sutaria dėl tolimesnių veiksmų. Svarbu atminti, kad paskolą imant su bendraskoliu, jis taip pat turės pateikti analogiškus dokumentus.
Ruošiantis būsto pirkimui, reiktų nepamiršti įsiverti ir visų būsimų mokesčių, kurie laukia įsigyjant nekilnojamąjį turtą. Tai – turto vertinimo, pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, turto įkeitimo ir kiti mokesčiai. Vidutiniškai jie gali sudaryti apie 1–1,5 tūkst. eurų sumą.
Įsigyjant pirmąjį būstą šie procesai gali skambėti sudėtingai, tačiau iš tiesų viskas yra kur kas paprasčiau. Be to, banko konsultantai ir nekilnojamojo turto brokeriai, jei būstas parduodamas pasinaudojant jų paslaugomis, visą būsto įsigijimo ar keitimo procesą padės įveikti žingsnis po žingsnio.
Komentaro autorius – Pavel Ladziato, „Swedbank“ privačių klientų tarnybos vadovas
