Viena garsiausiai ir dažniausiai minimų priemonių kovoje prieš infliaciją – tai pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo mažinimas, kuriam jau pritarė ir vyriausybė, siūlydama visiškai naikinti šio mokesčio naštą centriniu šildymu besinaudojantiems gyventojams.
Kyla klausimas, ar PVM lengvata prekėms ir paslaugoms tikrai būtų efektyvus būdas kovoje prieš infliaciją ir kokių dėl to atsirastų alternatyviųjų kaštų.
Standartinis vartojimo mokestis
PVM yra standartinis vartojimo mokestis, kuris taikomas visose Europos Sąjungos šalyse. ES direktyva numato, kad šio mokesčio kartelė negali būti mažesnė nei 15 proc.
Europos Sąjungos šalyse standartinis PVM mokestis svyruoja nuo žemiausio 17 proc. Liuksemburge iki aukščiausio 27 proc. Rumunijoje. Tiesa, direktyva numato, kad laikinai galima taikyti ir specialiuosius lengvatinius tarifus. Šie tarifai gali būti taikomi skirtingose ES šalyse įvairiausioms prekėms ar paslaugoms – nuo vaikiškų sauskelnių iki vietinio vyno.
Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad Europos Komisija šiuo metu iš viso yra pradėjusi beveik 200 pažeidimo procedūrų dėl netinkamai ar nepagrįstai įvesto lengvatinio tarifo skirtingose ES šalyse.
PVM yra svarbi mokesčių surinkimo priemonė, kuri, „Swedbank“ ekonomistų skaičiavimais, Lietuvoje sudaro daugiau nei penktadalį valdžios sektoriaus pajamų bei trečdalį visų surenkamų mokesčių.
Ar lengvatinis PVM sumažintų kainas
Net jei ignoruotume PVM svarbą ir darytume prielaidą, kad jo tarifo sumažinimas nesutrukdys valstybei finansuoti visų funkcijų, mokėti adekvačių viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų ir vykdyti NATO įsipareigojimų, visgi kyla klausimas − ar lengvatinis tarifas tikrai visada lemia mažesnes kainas.
Beveik visos Europos Sąjungos šalys, išskyrus Daniją, vieniems ar kitiems produktams bei paslaugoms taiko lengvatinius tarifus. Taigi, gilinantis į šią temą yra atlikta nemažai tyrimų, kokią naudą gauna gyventojai, kai PVM tarifas yra sumažinamas.
Pavyzdžiui, jeigu konkurencija tarp tiekėjų nėra didelė, PVM tarifo sumažinimas yra mažiau veiksmingas, nes pardavėjai rečiau linkę nuleisti kainas. Kitas svarbus aspektas yra laikotarpis, kuriuo galioja mažesnis PVM. Jeigu lengvatinis tarifas galioja tik sąlyginai trumpą laiką, įmonės, ypatingai paslaugų sektoriuje, nėra linkusios keisti savo kainodaros.
Įsivaizduokime restoraną, kuriam reiktų peržiūrėti ir atnaujinti savo kainas ir tai padaryti tik trumpam laikotarpiui. Vargu, ar būtų daug norinčių perspausdinti visus maisto ir gėrimų meniu, žinant, kad po kelių mėnesių tą ir vėl tektų daryti iš naujo.
Tokį pavyzdį matome ir Lietuvoje, kai PVM tarifas restoranams, renginiams, kino teatrams bei sporto klubams praėjusiais metais buvo sumažintas iki 9 proc. Deja, bet kainos šių sričių paslaugoms ne tik nesumažėjo, bet dar ir pakilo.
Apskritai, tyrimai rodo, kad lengvatiniai PVM tarifai dažnai nėra visiškai perduodami vartotojams, tai yra, kainos nesumažėja tiek, kiek yra sumažinamas PVM. Todėl prielaida, kad lengvatinis PVM tarifas padės kovoje su infliacija, neturėtų būti mokesčių politikos formavimo pagrindas.
Europos Parlamento atliktas tyrimas rodo, kad PVM tarifo sumažinimo veiksmingumą lemia ne tik konkurencija tarp tiekėjų, prekės ir paslaugos tipas, bet ir laikotarpis, kuriuo galioja sumažintas tarifas.
Tiesa, jeigu kalbame apie valstybės valdomas įmones, ir, pavyzdžiui, lengvatą centriniam šildymui, natūralu, kad valstybė neturi paskatų sukčiauti ir kainų sumažinimą galutinis vartotojas turėtų pajusti daugiau ar mažiau pilna apimtimi.
Kam lengvatinis PVM padėtų labiausiai
Lengvatiniai PVM tarifai dažnai akcentuojami kaip pagalbos priemonė skurstantiems − tai prisideda prie maisto produktų, šildymo, paslaugų kainų mažėjimo. Todėl mažiausiai uždirbantieji išleistų mažiau pinigų būtiniausiems poreikiams tenkinti.
Visgi, EBPO tyrimas rodo, kad nors kainos iš tiesų gali sumažėti, tai yra labai prasta priemonė siekiant pagelbėti mažiausias pajamas gaunantiems gyventojams. Tai galima paaiškinti tuo, kad daugiau uždirbantieji taip pat gali naudotis šia lengvata.
Negana to, jei lengvatinis PVM tarifas yra taikomas toms prekėms ar paslaugoms, kuriomis apskritai dažniau naudojasi daugiau uždirbantieji, pavyzdžiui, restoranams ir pramogų sektoriui, skurstantieji naudos iš to nepajunta.
Klausimai, kurių turime paklausti
Galvodami apie PVM mažinimą, turėtume ne tik pasverti, kokioms prekėms ar paslaugoms jis būtų taikomas ir kuriam laikotarpiui, bet ir galvoti apie būdus kompensuoti biudžeto praradimams.
Svarbus faktorius turėtų būti ir tai, kad mažesnis mokesčių surinkimas gali lemti ir alternatyviuosius kaštus. Pavyzdžiui, dėl mažesnio valstybės biudžeto mokytojų atlyginimai kiltų mažiau, nei netaikant PVM tarifų mažinimo.
Todėl į kalbas apie lengvatinio PVM veiksmingumą reiktų žvelgti bent su lašeliu skepticizmo ir stengtis įžvelgti visas to pasekmes, tai yra, įvertinti, kokie dėl to galėtų atsirasti alternatyvieji kaštai.
„Swedbank“ ekonomistė Greta Ilekytė
